Vilnius. Aplinkos ir energetikos ministrai patvirtino nacionalines finansavimo kryptis ES Modernizavimo fondo paramai 2021–2022 m. Tai – papildomos investicijos ne tik elektromobiliams, švaresnėms technologijoms, savivaldybių pastatams atnaujinti, bet ir neariminei žemdirbystei.

Lietuva šioms kryptims finansuoti dar šiemet iš šio fondo tikisi gauti 63 mln. eurų, praneša Energetikos ministerija (EM).

Pasak EM informacijos, pirmaisiais metais iš fondo po 20 mln. eurų planuojama skirti švaresnės gamybos technologijoms diegti pramonės įmonėse, dalyvaujančiose ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje, ir savivaldybėms priklausantiems viešiesiems pastatams atnaujinti, didinant juose energijos vartojimo efektyvumą. Dar 15 mln. eurų numatoma panaudoti skatinant įsigyti elektromobilius, o 8 mln. eurų – kuro sąnaudoms mažinti plėtojant neariminį žemės dirbimą.

Sieks didinti neariminės žemdirbystės plotus

Kas konkrečiai numatoma remti neariminės žemdirbystės srityje, kas galėtų pretenduoti į šią paramą, EM nedetalizuoja. Šią informaciją šiuo metu rengia Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).

Pasak ŽŪM, teigiamai įvertinus Lietuvos siūlomas finansavimo kryptis, parama būtų gauta jau šiais metais. Tuomet tikimasi paskelbti ir kvietimus įmonėms bei fiziniams asmenims teikti paraiškas.

Pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, finansavimu norima skatinti ūkininkus rinktis technologijas, užrakinančias anglies dvideginį dirvožemyje. 

Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane iki 2030-ųjų numatytas siekis – 650 tūkst. ha neariminės žemdirbystės plotų Lietuvoje. 2020 metų pasėlių deklaravimo duomenimis, tokiu būdu apdirbamos žemės plotas Lietuvoje yra 243 tūkst. hektarų.

Modernizavimo fondo lėšos bus orientuotos į energetikos sektorių

Planuojama, kad kitais metais ES Modernizavimo fondo lėšos bus labiau orientuotos į energetikos sektorių. Be papildomų injekcijų kuro sąnaudų mažinimui neariminėje žemdirbystėje ir švaresnių gamybos technologijų diegimui pramonėje, didelis dėmesys bus skirtas viešųjų pastatų atnaujinimui, didinant jų energetinį efektyvumą bei žaliojo vandenilio gamybos pajėgumų plėtrai, o taip pat – elektromobilių įsigijimo skatinimui.

Jeigu Europos investicijų bankas ir Europos Komisija teigiamai įvertins pasiūlytas finansavimo kryptis, Lietuva gaus paramą jau šių metų lapkričio–gruodžio mėnesiais, teigiama EM pranešime. Gavus finansavimą, už ES Modernizavimo fondo projektų atranką ir priežiūrą atsakinga Aplinkos projektų valdymo agentūra skelbs kvietimus įmonėms ir fiziniams asmenims teikti paraiškas.

ES Modernizavimo fondą sudaro lėšos, gaunamos iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos. Bendra Lietuvai iš šio fondo skiriama suma 2021–2030 m. laikotarpiu – daugiau kaip 700 mln. eurų.

Be Lietuvos ES Modernizavimo fondo lėšomis gali naudotis dar devynios valstybės narės, kurioms reikia paramos klimato kaitai mažinti skirtoms investicijoms, kad galėtų sparčiau pereiti prie neutralios klimatui ekonomikos, modernizuodamos energetines sistemas ir didindamos energijos vartojimo efektyvumą. Tai – Lenkija, Latvija, Estija, Čekija, Vengrija, Rumunija, Slovakija, Kroatija ir Bulgarija.

„Per šį dešimtmetį į Lietuvos ekonomiką pagal Žaliąjį kursą bus įlieta iki 7 mlrd. eurų – jau atkeliauja pirmoji porcija, kurią paskirstėme su energetikos ministru. Priežasčių nesikeisti einant Žaliuoju kursu nebelieka“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

„Didelė dalis ES Modernizavimo fondo lėšų per artimiausius dvejus metus tiesiogiai – per pastatų energetinio efektyvumo didinimą ir žaliojo vandenilio gamybos pajėgumų plėtrą – pasieks ir energetikos sritį. Ją palies ir jau šiais metais prasidėsiančios finansinės injekcijos kitose srityse, ypač skatinant elektromobilių įsigijimą bei didinant savivaldybėms priklausančių viešųjų pastatų energetinį efektyvumą“, – pabrėžia energetikos ministras Dainius Kreivys.

EM, MŪ inf.