Vilnius. 2023–2027 m. norintiems gauti paramą ūkiams bus privaloma laikytis valdymo reikalavimų, kuriais siekiama mažinti vandens užterštumą, išsaugoti biologinę įvairovę, gerinti maisto saugą, tinkamai naudoti augalų apsaugos produktus, užtikrinti ūkinių gyvūnų sveikatingumą ir jų gerovę. Už reikalavimų nesilaikymą grės sankcijos.

Pateikiame kai kuriuos Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) apibrėžtus valdymo reikalavimus ir pagrindines sąlygas jiems įvykdyti.

Vandens apsauga. Išgaunantieji 100 m³ ir daugiau vandens per parą iš vieno paviršinio vandens telkinio privalo turėti LR Vandens įstatyme nurodytą leidimą. Naudojamas požeminio vandens gavybos gręžinys turi turėti gręžinio pasą.

Naudojantys gėlą paviršinį vandenį turi turėti leidimą naudoti žemės gelmių išteklius arba iki 2014 m. liepos 1 d. išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą.

Draudžiama nuotekas, užterštas  organiniais ir neorganiniais fosforo junginiais, elementiniu fosforu, tiesiogiai ar netiesiogiai išleisti į požeminį vandenį. 

Deklaruotame plote, kuris patenka į karstinių smegduobių apsaugos zoną, draudžiama arti ar kitaip dirbti žemę, tręšti, naudoti augalų apsaugos produktus. Šį reikalavimą numatoma taikyti po metų – nuo 2024 m. sausio 1 d.

Mėšlo laikymas. Per metus į dirvą patenkančio azoto (tręšiant mėšlu, srutomis ir ganant gyvulius) kiekis negali viršyti 170 kg/ha.

Ūkininkai tirštąjį mėšlą turi kaupti mėšlidėse arba tvartuose, taip pat tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvarto pagal Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše nustatytus reikalavimus. Srutas ir (ar) skystąjį mėšlą reikia kaupti srutų kauptuvuose.

Mėšlidės, tirštojo mėšlo rietuvės prie tvarto ir (ar) srutų kauptuvo įrengti nereikia, jeigu gyvūnai laikomi tvarte, kuriame telpa ne mažiau kaip per 6 mėn. laikotarpį susidarantis mėšlas ir srutos.

Ūkininkai, tręšiantys mėšlu ir (ar) srutomis 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, privalo turėti tręšimo planą. Jei žemdirbys netręšia žemės ūkio naudmenų mėšlu ir (ar) srutomis, tačiau turi 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų bei laiko tiek gyvūnų, kurių susidarančio mėšlo kiekio užtenka patręšti 30 ha ir daugiau, jis turi kontroliuojančiajai institucijai pateikti mėšlo ir (ar) srutų pardavimo ar perdavimo dokumentus.

Laukinių paukščių apsauga. Valdoje, kuri patenka į Paukščiams svarbių teritorijų sluoksnį, turi būti laikomasi konkrečiam plotui nustatytų ūkinės veiklos apribojimų. Šie apribojimai gali apimti draudimus suarti ar persėti pievas, pievas keisti kitomis žemės ūkio naudmenomis, tačiau leidžiama jas persėti, naikinti krūmų, įsiterpusių tarp ariamų laukų, juostas, sausinti pievas.

Natūralių buveinių, laukinės augalijos bei gyvūnijos apsauga. Ūkininko valdos plote, kuris patenka į Natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos sluoksnį, turi būti laikomasi konkrečiam plotui nustatytų ūkinės veiklos apribojimų natūralioje buveinėje. Šie apribojimai gali apimti draudimus arti, naudoti augalų apsaugos produktus, mineralines ar organines trąšas, sausinti pievas, įveisti mišką, įrengti poilsiavietes, persėti daugiametes pievas, intensyviai ganyti.

Maisto sauga. Maisto tvarkymo subjektai turi turėti įdiegtą individualią rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų (RVASVT) sistemą arba kitą panašią RVASVT principais paremtą maisto savikontrolės sistemą, kuri užtikrina, kad visi prižiūrimi maisto gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapai atitinka higienos reikalavimus.

Jie turi ženklinti produktus pagal teisės aktų reikalavimus bei užtikrinti maisto ir jo sudedamųjų dalių atsekamumą visuose maisto tvarkymo etapuose. Taip pat turi turėti nesaugaus maisto atšaukimo iš rinkos veiksmų aprašą.

Pašarų sauga. Jei ūkio subjektai naudoja ne savo išaugintus ir pagamintus pašarus, jie turi būti įsigyjami ir naudojami tik iš registruotų ir patvirtintų ūkio subjektų. Nustačius, kad pašarų tyrimų rezultatai neatitinka teisės aktų reikalavimų, pašarų ūkio subjektai turi vykdyti privalomus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymus.

Privalu užtikrinti pašarų atsekamumą ir tvarkyti apskaitą, jie turi būti laikomi atskirai nuo ūkiniams gyvūnams draudžiamų šerti medžiagų. Vaistiniai pašarai turi būti laikomi ir tvarkomi taip, kad būtų išvengta kitų pašarų užteršimo ir nekeltų rizikos ūkiniams gyvūnams.

Ūkinių gyvūnų sveikatingumas. Ūkinių gyvūnų laikytojas turi naudoti tik Veterinarinių vaistų registre įregistruotus veterinarinius vaistus. Gyvūnų laikytojams draudžiama naudoti tirostatines medžiagas, stilbeną ir jo darinius, jų druskas ir esterius, estradiolį 17β ir esteriams būdingų savybių turinčius jo darinius, beta agonistus, medžiagas, turinčias estrogeninį (išskyrus estradiolį 17ß ir esteriams būdingų savybių turinčius jo darinius), androgeninį arba gestageninį poveikį, išskyrus kai kurias nustatytas išimtis.

Augalų apsaugos produktų naudojimas. Jei žemės ūkio valdoje naudojami augalų apsaugos produktai, turi būti pildomas Augalų apsaugos produktų naudojimopopierinis arba elektroninis žurnalas.

Priklausomai nuo apdorojamo žemės ūkio naudmenų ir (ar) kitų plotų, augalų apsaugos produktų, profesionalieji naudotojai turės pildyti elektroninį augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalą (per PPIS per elektroninius valdžios vartus):

• nuo 2023 m. balandžio 5 d. – kurie apdoroja nuo 200 ha.
• nuo 2024 m. balandžio 5 d. – kurie apdoroja nuo 150 ha.
• nuo 2025 m. balandžio 5 d. – kurie apdoroja nuo 100 ha.
• nuo 2026 m. balandžio 5 d. – kurie apdoroja nuo 1 ha.