Vilnius. Šiemet deklaruojant pasėlius nebeliko galimybės skirta vieną eurą nuo hektaro pasirinktai žemdirbių organizacijai. Pernai metų sprendimai nusėdo teismuose, mokėjimai sustabdyti, Žemės ūkio ministerija teigia sodinanti asociacijas prie stalo ir ieškanti naujų galimybių.

Asociacijoms pernai skirta žemdirbių parama tebėra neišmokėta, nes ministro sprendimas buvo apskųstas teismui. Trečiadienį parlamentiniame Kaimo reikalų komitete (KRK) žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas teigė, jog teismas šiuo klausimu procesą nutraukė. „Ministerija pradėjo konsultacijas su socialiniais partneriais. (...) Tuo klausimu dirbame ir tikimės, kad artimiausiu metu turėsime sprendimą. Šių metų deklaravimui tas klausimas nebus išspręstas“, - kalbėjo D. Rybakovas.

Tiek parlamentarams, tiek socialiniams partneriams diskutuojant, kad „ministro sprendimas buvo atšauktas“ ir dėl to teismas nepriėmė sprendimo, ŽŪM Teisėkūros ir atstovavimo skyriaus vedėjas Andrius Burlėga tikino, kad ministro sprendimas nėra atšauktas, tačiau jis ir tegaliojo tik pernai, t.y. vienerius metus. Šių metų pasėlių deklaravimui jo nėra.

„Ministerija pakeitė reglamentavimą šiems, 2021 metams. Šiemet nebus tokios galimybės pasirinkti ir pervesti vieną eurą. Teismas nepasisakė, gal neįsigilino į situaciją, kad paraiškoms, pateiktoms pagal galiojusį įsakymą turi būti taikomas galiojęs įsakymas. Mūsų nuomone, ką paprašė žemdirbiai pervesti, Agentūra turės iki birželio 30 d. suadministruoti šitas lėšas“, - teigė A. Burlėga.

Tam, kad paskirtos sumos turėtų būti išmokėtos, pritarė ir Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius. Anot jo, asociacijas galima remti įvairiais būdais – ši ir buvo viena iš priemonių. „Nematau, kad su kitais įstatymais būtų takoskyra“, - sakė R. Juknevičius.

Tuo tarpu Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas ir Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas priminė, kodėl, ŽŪR nuomone, tai buvo ydinga ir aiškino, jog tokiame paramos būde atsiranda „didelė disproporcija, nes prisirišama prie ploto“. 

Jis tikino, kad taip Šiltnamių, Kaimo turizmo, Kiaulių augintojų, Kailinių žvėrelių augintojų ir kitos asociacijos negauna paramos, nes „neturi ploto“.

„Pagal Asociacijų įstatymą renkami ir sumokami mokesčiai. Dabar sujaukta viskas. Mes šitam dalykui nepritariame. O dabartiniai likučiai iš ano įstatymo tarsi pakibo. Mūsų nuomone, iš neteisės neturi gimti teisė, tos lėšos turi būti grąžintos ūkininkams ir jei jie nori paremti – gali remti savo asociacijas per Labdaros įstatymą“, - kalbėjo A. Baravykas, teigdamas, kad apskritai tas klausimas su socialiniais partneriais nebuvo išdiskutuotas.

Vis dėlto tiek Seimo narys Juozas Baublys, tiek Nederlingų žemių naudotojų asociacijos vadovė Danutė Karalevičienė ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis priminė, kad Žemės ūkio rūmai gauna išskirtinį valstybės finansavimą, kai tuo tarpu kitos, jiems nepriklausančios asociacijos, to neturi.

„Jei tai būtų privalomas mokestis – tada taip, būtų nesąžininga. Dabar sudaroma galimybė pasirinkti. Šiandien Žemės ūkio rūmai vieninteliai prieš žemdirbius ir visas asociacijas pasisako, gaudami iš valstybės pilną finansavimą, dirbdami nelygiomis sąlygomis su kitomis asociacijomis. Mažų mažiausiai tai yra netaktiška kitų atžvilgiu. Per šitą mokestį asociacijos paskatinamos tinkamai atstovauti žemdirbiams. Jei tu dirbi gerai – tau duodamas finansavimas“, - kalbėjo J. Baublys.

Kad vieno euro sistema buvo gera ir ji buvo išdiskutuota, tikino ir D. Karalevičienė bei J. Sviderskis. Taip pat jie ragino peržiūrėti ir Žemės ūkio rūmų įstatymą.

„Priemonė buvo gera, ūkininkai parodė, ką remia, kokią organizaciją palaiko. Buvo žingsnis suvienyti, sutelkti bendram darbui, bet įvyko žemdirbiams nenaudinga procedūra. „Skaldyk ir valdyk“ principas toliau puikiai veikia. (...) Nežiūrėkime į kitų pinigines, jei jūsų neremia – per prievartą mielas nebūsi. Reikia kuo greičiau priimti Žemės ūkio rūmų įstatymą, kuris jau penkerius metus guli ministerijos stalčiuose. Žemdirbius reikia vienyti, o ne skaldyti. Dalykai dedasi labai negeri“, - kalbėjo J. Sviderskis.

Kad „žemdirbiai liko sukiršinti“ teigė ir parlamentaras J. Baublys. Pasak jo, visa situacija tapo tokia, kad išmokos įstrigo, šiemet vieno euro skirti nebus galima, o teismas galiausiai nieko nepasakė. „Man norisi aiškios ministerijos pozicijos“, - teigė J. Baublys. Aiškumo prašė ir Seimo nariai Kęstutis Mažeika bei Jonas Gudauskas.

„Pačios organizacijos jau yra išsakiusios, tik viena prieštarauja, kuri gaudavo visą tą pyragą ir nenori dalintis. Būkime sąžiningi. Principas „skaldyk ir valdyk“ veikia prieš visus žemdirbius. Iš ministerijos politinės vadovybės matome, kad vieną prisijaukinti, turėti šalia, kur viskam pritars – tas būdas, kai „skaldyk ir valdyk“...“, - kalbėjo K. Mažeika, ragindamas tęsti demokratiją taip, kad ūkininkas galėtų pats pasirinkti, kuri asociacija jam atstovauja geriausiai.

Parlamentaras Andrius Vyšniauskas atkreipė dėmesį, kad „komitetas neturėtų tapti kovos įrankiu tarp skirtingų asociacijų, kurios jau keletą metų kovoja dėl įtakos ir žemdirbių atstovavimo“. Anot jo, savivalda pati turėtų nuspręsti, kaip mokesčiai turi būti renkami. „Linkėčiau visoms organizacijoms susėsti ir išsispręsti. Ir nevelti į tai politikų“, - kalbėjo A. Vyšniauskas.

Žemės ūkio ministerijos atstovams dar kartą patikinus, kad bandoma ieškoti sprendimų, akcentus dėliojo parlamentinio Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, siūlydamas Žemės ūkio ministerijai sudaryti darbo grupę, kuri diskutuotų ne tik apie asociacijų finansavimo modelį, bet atnaujintų ir Žemės ūkio rūmų įstatymą.

„Jis veikia nuo 1997 metų ir, matyt, neveikia taip, kad Žemės ūkio rūmai būtų tas kūdikis, kurio norėtų visi žemdirbiai. O kalbame lyg tai apie žemės ūkio subjektų vienijimą. Tai jei mes vienijame, tai reikia kurti organizaciją, kuri tą darytų, ir įstatymas būtų priimtinas visiems“, - teigė V. Pranckietis.

MŪ inf.