Vilnius. Naujuoju finansiniu laikotarpiu Europos Sąjungos (ES) parama žemės ūkiui mažės 20 proc., vis dėlto, žemės ūkio ministro Andriaus Palionio teigimu, yra vilčių, kad Lietuvai ir kai kurioms kitoms šalims gali būti numatyta papildomų lėšų tiesioginėms išmokoms.

Antradienį žurnalistams kalbėdamas apie numatomus svarbiausius darbus ir žemės ūkio finansavimą po 2028 m. A. Palionis pabrėžė, kad nors aiški šiuo metu Lietuvai siūloma paramos 2028–2034 metams, kuri siekia 4,39 mlrd. Eur, tačiau daugiau informacijos stinga.

„Modeliuoti dar labai sunku (...) Trūksta daug lydinčiųjų Europos Komisijos (EK) teisės aktų, kyla klaustukų, kas buvo įvertinta, paskaičiuota ir kaip mums reikės elgtis“ – teigė A. Palionis.

Vis dėlto mažėjant bendram biudžetui iš EK girdima ir kalbų, kad valstybėms, kurios nepasiekia 80 proc. tiesioginių išmokų ES vidurkio, yra numatyta papildomų lėšų.

„Ką iš Komisijos girdim, kad numatyta papildomų pinigų Baltijos šalims ir toms valstybėms, kurios nepasiekė 80 proc. vidurkio tiesioginių išmokų (...) bet negalime įsivertinti, kiek, hipotetiškai bandėm skaičiuoti, lyginti. Jeigu tai, ką įtariame – tai bus gerai“, – sakė A. Palionis. 

Su biudžeto permainomis naujuoju finansiniu laikotarpiu ateina ir daugiau permainų. Pasak ministro, keisis bazinės išmokos principas: nuo 80 Eur ji gali didėti iki 130-240 Eur. Daugiau dėmesio skiriant jauniesiems ūkininkams, moterims, mišriems ūkiams.

Pasak A. Palionio, naujuoju BŽŪP laikotarpiu išliks principas, kad ne mažesniu nei numatytu procentu turi prisidėti ir valstybė narė, tačiau tokiam prisidėjimui nenumatomos vadinamosios lubos, todėl tokia padėtis gali lemti, kad ekonomiškai pajėgesnių šalių narių žemės ūkis bus remiamas intensyviau, o kitoms tai apsunkins konkurencinę padėtį. Manoma, kad šis klausimas atsiras ir ES žemės ūkio ministrų tarybos darbotvarkėje.

„Šiai dienai dėl (prisidėjimo – red. past.) prie aplinkosauginių priemonių, kiek skaičiau medžiagą, dar nė viena šalis nekėlė šio klausimo oficialiai, tačiau manau, kad jis atsiras. Viskas čia dar labai šviežia – tą irgi turime įsivertinti“, – kalbėjo žemės ūkio ministras.

Jis taip pat teigė, kad nors išmokų ribojimas taikomas ir dabar, nauju laikotarpiu siūloma jį taikyti laipsniškai: atitinkamu procentu nuo tam tikros sumos. Nuo 20 000 iki 50 000 Eur planuojamas 25 proc., nuo 50 000 iki 75 000 Eur – 50 proc., nuo 75 000 iki 100 000 Eur  – 75 proc. Maksimali suma ir toliau siektų 100 000 Eur.

„Tai yra (numatoma – red. past.) kiekvienai valstybei narei privaloma sąlyga, ne taip kaip šiame laikotarpyje, kai pati valstybė narė pasirenka, ar naudoti ribojimą. Ribojimas dabar nėra populiarus, nes kiekviena valstybė supranta, kad, taikant ribojimą, ji mažina savo prekinio ūkio konkurenciją kitų valstybių atžvilgiu (...)

Yra daug diskusijų. Bandėme modeliuotis visais rakursais pagal Strateginio plano išmokas, kadangi naujų dar negalime įsivertinti (...) jei imtume nuo 20 000 Eur visais tais laipteliais, tai paliestų faktiškai visus ūkius, kurie yra didesni nei 91 ha ir išmokomis kasmet neišmokėtume virš 19 mln. Eur. Tačiau čia yra hipotetiniai paskaičiavimai pagal Strateginį planą.

Yra nemažai šalių, kurios spaudžia EK, kad tai būtų neprivalomas, savanoriškas pasirinkimas“, – kalbėjo A. Palionis, pabrėždamas, kad tai tėra pasvarstymai, pamodeliavimai, ar labai skaudžiai atsilieptų Lietuvai, nors kol kas dar nėra žinomos visų taisyklės.

Bandys išjudinti trumpąsias grandines

Žemės ūkio ministras pabrėžė ir apsirūpinimo maistu svarbą. „Visada turime suprasti, kad kai gaminiesi pats, turi ir konkurencingas kainas. Vartotojams prieinamumas žymiai didesnis tų produktų.

Bendrai Žemės ūkio ministerijos tikslas išlieka užtikrinti saugaus, sveiko maisto tiekimą vartotojams. O kaip tą darome? Prioritetai išlikę. Ir visų pirma – trumposios grandinės“, – sakė A. Palionis, teigdamas, kad trumposios grandinės bus ir toliau skatinamos, tam ieškoma naujų kelių, lengvinamos paramos sąlygos, labiausiai siekiama logistikos sandėlių atsiradimo. 

„Vasaros pabaigoje buvome nusiminę, nes vėl buvo šaukimas ir negavome nė vienos paraiškos. Vertiname, kodėl tų paraiškų negauname, nes ir sąlygas paprastiname“, – kalbėjo žemės ūkio ministras. 

Anot jo, matyt, ūkininkai įsivertina rizikas, todėl kilo naujų minčių įtraukti ūkininkus po truputį, kad jie tai pradėtų vystyti bent jau savo šakos rėmuose, pavyzdžiui, prekiautų savo užaugintų gyvulių mėsa. Tam būtų galima pasiūlyti įsigyti mobiliąsias skerdyklas.

Pasak jo, būtų orientuojamasi į tas šakas, kurios nevisai aprūpina savo produkcija Lietuvos vartotojus.

Ministro teigimu, numatyta lengvinti taisykles, kad būtų sulaukta paraiškų, taip pat siekiama atsižvelgti į ūkininkus ir jų šakos specifiką, pavyzdžiui, gyvulininkystės srityje pasiūlyti, kad ūkininkai galėtų pirmiausia įsigyti mobilias skerdyklas. Tokios idėjos bus svarstomos su socialiniais partneriais. 

Anot A. Palionio, taip pat norima orientuotis į daržovių auginimo ir kitas panašias šakas, kurios ne visiškai aprūpina Lietuvos vartotojus. 

„Trumpos grandinės, atrodo, skamba paprastai, bet jas įgyvendinti yra labai sunku, nes dalyvauja labai daug šalių.

Lietuvių mentalitetas irgi turi įtakos. Ta pati kooperacija sunkiai vystosi Lietuvoje ir gerieji pavyzdžiai tą postūmį ir duoda mūsų ūkininkams, kai pamato, kad kooperacija padidina derybines galias, efektyvumą. Kitaip sunku įrodyti lietuviui, kad kooperuojantis yra nauda ūkiui, nes dažnai įtariama, kad ar kaimynas nepasinaudos manimi, jam bus gerai, o man blogai“, – aiškino A. Palionis.