Vilnius. Seimas ketvirtadienį 68 balsais už nusprendė nuo 2027-ųjų uždrausti kailinių žvėrelių fermas, numatant tam pereinamąjį laikotarpį. Verslas sako, kad žadamos kompensacijos netenkina.

Dar prieš balsavimą Seimo nariams sakant motyvus už ir prieš įstatymo projektą, girdėjosi svarstymų, kad, nepaisant sprendimo, verslas turėtų neskubėti, nes kitą kadenciją kiti valdantieji gali draudimą ir atšaukti. Emocingai kalbėję Seimo nariai klausė, koks kitas žemės ūkio sektorius bus uždraustas, ragino nežlugdyti verslų kaime, neuždarinėti jau sukurtų darbo vietų. Už draudimą pasisakę parlamentarai ragino priimti laikmetį atitinkantį sprendimą, priminė, kad esminės kailių rinkos – Rusija ir Kinija, o kitos šalys, garsūs mados namai esą jau senai yra atsisakę natūralaus kailio. 

Seimo priimtą įstatymą dar turės pasirašyti ir prezidentas, tad kai parlamentarai kurie išsakė viltį, kad galbūt jis tokį įstatymą vetuos. Kailinių žvėrelių sektoriaus atstovai teigia ketinantys Seimo sprendimą skųsti teismui.

Už Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, numatančias fermų uždarymą, ketvirtadienį balsavo 68 Seimo nariai, prieš buvo 25, o susilaikė 15 politikų. 

Seimui pritarus, draudimas įsigalios nuo 2027-ųjų, o 2024-2026 metais būtų pereinamasis laikotarpis, kai verslininkai galės uždaryti fermas ir gauti kompensacijas: pirmais metais išmoka būtų 3 eurai už gyvūną, antrais – 2 eurai, o paskutiniais metais – 1 euras.

Valstybė taip pat žada kompensuoti išeitines išmokas darbuotojams bei padengti statinių nugriovimą, įrangos sunaikinimą, atliekų sutvarkymą. Jau uždarytos fermos į tokias kompensacijas negalės pretenduoti, jas gautų tik tos įmonės, kurios veiks įstatymo priėmimo metu. 

Lengvatines paskolas turinčioms įmonėms kompensacijos už pasitraukimą būtų išmokamos tik grąžinus paskolas.  

Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininką Česlovą Tallat-Kelpšą valstybės žadamos kompensacijos piktina. Anot jo, numatytas sumas sunku vadinti kompensacijomis, tai padaryta tik tad, kad nebūtų priekaištaujama, kad kompensacijų apskirtai nėra numatyta. Č. Tallat-Kelpšos teigimu, kitose valstybės mokama maždaug nuo 200 iki 500 eurų už gyvūną.

Asociacijos vadovas žada Seimo sprendimą dėl kompensacijų už fermų uždarymą skųsti teismui.

„Neteisingos kompensacijos. Ir antras dalykas – antikonstituciškai priimtas įstatymas, nes nepadarytas poveikio vertinimas“, – BNS Seimo balsavimo išvakarėse komentavo Č. Tallat-Kelpša.   

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė teigė, kad verslo požiūrį vertina kaip derybinę poziciją, nors dauguma sektoriaus atstovų, anot jos, jau yra nusiteikę pasitraukti iš šio verslo.

„Tai, kad verslo netenkina, yra natūralu, tai ir derybinė pozicija, ir noras būti šitoje industrijoje, bet eita iki šito ilgai, diskusijos ne pirma kadencija. Man atrodo, kad dalis tų verslininkų jau yra ir pasiruošę, ir psichologiškai nusiteikę, bet bandoma dar griebtis paskutinio šiaudo ir derėtis, o paskui ir teismai, kiekvienas turi teisę skusti, bet aš tikiuosi, kad tokie sprendimai ir liks po teismų“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė A. Gedvilienė.

Pasak Č. Tallat-Kelpšos, pernai Lietuvoje kailinių žvėrelių buvo išauginta apie 1 mln., o šiemet – apie 700-800 tūkstančių.  

Lietuvoje veikia beveik 40 fermų. Asociacijos atstovas skaičiuoja, kad iš viso yra beveik 150 fermų, bet daugelis dėl buvusios pandemijos, išaugusių energijos kainų ir karo Ukrainoje yra laikinai uždarytos.

Uždraudusi žvėrelių fermas Lietuva yra 20-ta šalimi Europoje, draudžianti šį verslą. Šio sprendimo vis dar nepriėmė Rumunija, Bulgarija, Lenkija, Graikija ir Suomija.