Norintiems studijuoti kaimo vaikams reikia padėti
2021-01-21

Vilnius. Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdyje svarstant žemės ūkio specialistų poreikio ir priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygų klausimą, kalbėta, kaip sudaryti palankesnes sąlygas studijuoti kaimo vaikams.

Trečiadienį vykusiame nuotoliniame KRK posėdyje politikai diskutavo su socialiniais partneriais, aukštųjų mokyklų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovais.  

VDU rektorius prof. Juozas Augutis teigė, kad žemės ūkio specialistų rengimas Lietuvoje yra užleista problema: „Taip jau susiklostė situacija. Dabar reikia priimti neordinarinius veiksmus.“

Linas agro mob 21 04 01+ Bioversija 21 04 30

Žemės ūkio specialistų rengimo sutrikimas prasidėjo 2009 m., o labiausiai pasireiškė paskutiniuosius 5 metus. Ir tai juntama ne tik universitetuose, bet ir kolegijose bei profesinėse mokyklose – pastarosiose problemos pačios didžiausios. Apskritai 2021-2024 m. priėmimo į žemės ūkio studijas poreikis daug didesnis negu numatyta priimti.

Siūlo prisiminti studijų kandidato statusą ir teikti finansinę paramą

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. Astrida Miceikienė sako, kad vaikai iš regionų stoja į akademiją ir nori studijuoti, bet problema ta, kad jie neįstoja dėl žemesnio švietimo sistemos lygio regionuose. Į žemės ūkiui reikalingas studijų programas įstoja tik maža dalis norinčiųjų studijuoti – 10-17 procentų.

„Mes siūlome žemės ir miškų ūkio sektoriams svarbias studijų programas įtraukti į valstybės reguliuojamų prioritetinių studijų programų sąrašą ir suformuoti valstybės užsakymą. Siūlome atsižvelgti ne tik į baigiamųjų brandos egzaminų rezultatus, bet ir į kitus kriterijus, t. y., siūlome koreguoti minimalaus konkursinio balo kriterijus, vertinant ir motyvaciją.

Taip pat siūlome pagalbą tiems vaikams, kurie nesugebėjo gimnazijose pasiekti minimalių reikalavimų, kad galėtų stoti į aukštąsias mokyklas – rengti jiems papildomus kursus, po kurių išlaikius egzaminus jų rezultatai būtų įtraukti į konkursinį balą“, - kalbėjo kanclerė.

Taip pat ji prašė Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų prisidėti prie pagalbos jau studijuojantiems – skirti tikslines skatinamąsias stipendijas pažangiems studentams, įstojusiems ir į valstybės nefinansuojamas vietas; rajonų vaikams teikti papildomą paramą studijų kainai padengti, kai įstoja mokytis į mokamą vietą.

LSMU prorektorius studijoms prof. Kęstutis Petrikonis išsakė nuomonę, kad labai svarbu kreipti dėmesį į jaunuolių pasirengimą, tad kartelės nuleisti nereikėtų. Vis tik tam tikroms žemės ūkio studijų programoms, jo nuomone, galima būtų nustatyti mažesnį konkursinį balą.

„Analizuodami paskutiniųjų metų skaičius matome, kad pageidaujančių studijuoti gyvūnų mokslą yra iki šimto, o įstoja 10. Tai reiškia, kad kažkur yra netvarka“, - pastebėjo prorektorius.

Pritardamas didžiajai daliai kolegų iš VDU pasiūlymų, jis teigė, kad jau šiemet galima „neskausmingai“ priimti kai kuriuos sprendimus, o tam tikroms žemės ūkio studijų programoms galima būtų nustatyti mažesnį konkursinį balą. Labai svarbi turi būti ir abiturientų motyvacija, kuri galėtų būti įvertinama per labai paprastą kriterijų – studijų programos pasirinkimo pirmumą.

Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos prezidentas dr. Audrius Kučinskas atkreipė dėmesį, kad Vokietijoje net penkios veterinarijos aukštosios mokyklos savo statute įrašiusios motyvacinius pokalbius, už kuriuos papildomas balas skiriamas kaimo vaikams.

Prof. J. Augutis siūlė prisiminti ir seniau galiojusią „kandidato į studentus“ sąvoką, kai šiek tiek pritrūkusiam žinių jaunuoliui būtų sudarytos sąlygos per semestrą ar du užlopyti spragas.

Kad situacija yra rimta, pabrėžė ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius dr. Edvardas Makelis: „Žemės ūkio specialistų mažėja diena iš dienos. Ne kaimo vaikų problema, kai fizinio lavinimo ir fizikos juos moko tas pats žmogus. Jiems studijuoti reikalingas tikslinis finansavimas, kandidato statusas.“

Labiausiai trūksta gyvulininkystės ir mechanizacijos specialistų

Seimo KRK narys Andrius Vyšniauskas sakė, kad konkursinis balas vargu, ar bus mažinamas ir siūlė numatyti kitas priemones, kad padidėtų studijų populiarumas. „Jūsų siūlomos priemonės – valstybės užsakymas, papildomas finansavimas, stipendijos – yra geros, apie jas galima galvoti“, - teigė politikas.

Tai, kad apie konkursinio balo mažinimą negali būti ir kalbos, sakė ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas. Bet padėti būtų galima – rengti parengiamuosius kursus ir pan. Jis gana skeptiškai vertino ir galimą valstybės užsakymą, pirmiausia siūlęs žiūrėti, kiek įsidarbina absolventų.

„Turiu duomenų, kad 2018 m. laidos žemės ūkio specialistų per pirmus metus įsidarbino tik 42 procentai. Tai arba jų tiek nereikia, ar darbo vietos nepatrauklios. Bet jeigu įsidarbinimo galimybės aukštos, kuriama aukšta pridėtinė vertė, tada valstybė tikrai turėtų formuoti užsakymą“, - svarstė A. Žukauskas.

LSMU Veterinarijos akademijos Gyvūnų mokslo fakulteto dekanas prof. Rolandas Stankevičius sakė, kad Gyvūnų mokslo bakalauro studijas baigusių absolventų įsidarbinimas po 12 mėn. nuo studijų baigimo yra 62 proc., o dar 20 proc. tęsia studijas magistrantūroje. Baigus antrosios pakopos studijas įsidarbina net 80 proc. baigusiųjų.

LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis teigė, kad kiekvienais metais vykdomoje asociacijos apklausoje klausiama bendrovių vadovų, ar trūksta jiems specialistų ir kokių. 75 proc. apklaustųjų atsakė, kad trūksta gyvulininkystės specialistų, o 78 proc. – kad mechanizacijos srities darbuotojų. Ir ta problema kasmet didėja.

O baigę Žemės ūkio akademiją jauni specialistai nenori važiuoti į kaimą dėl socialinių klausimų. Bendrovės moka nemažus atlyginimus – 1-2 tūkst. Eur „į rankas“. Bet pirmiausia būtina paskata, kad mokyklą baigęs jaunuolis atvyktų studijuoti žemės ūkio programų.

„Nesutinku ir nesutiksiu, kad negalima sumažinti konkursinio balo. Tai būtina daryti, arba tuomet iš kaimiškųjų vietovių atvykusiems abiturientams pridėti papildomai balą ar du, kad galėtų įstoti. Jo motyvacija daug didesnė“, - sakė J. Sviderskis.

Tai, kad pagalba studijuoti žemdirbiškas specialybes kaimo vaikams yra būtina, kalbėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos, Lietuvos žemės ūkio tarybos vadovai.

Komitetas teikia pasiūlymus Vyriausybei

Seimo KRK, atsižvelgdamas į  pastaraisiais metais išryškėjusias neigiamas specialistų rengimo tendencijas ir  augantį naujos kartos žemės ūkio specialistų poreikį, priėmė sprendimą ir pateikė pasiūlymus Vyriausybei.

Šiuo sprendimu siūloma žemės ir miškų ūkio sektoriams svarbių studijų programas įtraukti į valstybės reguliuojamų prioritetinių studijų programų sąrašą, pavesti Žemės ūkio ministerijai kartu su Švietimo mokslo ir sporto ministerija pagal specialistų poreikį suformuoti valstybės užsakymą pagal atskiras studijų kryptis ir (ar) studijų programas bei aukštąsias mokyklas ir užtikrinti valstybės asignavimus žemės ūkio mokslų studijų krypčių grupei, atsižvelgiant žemės ūkio specialistų poreikį.

Komitetas, įvertinęs posėdžio metu išsakytus pastebėjimus, taip pat pasiūlė Vyriausybei skirti tikslines skatinamąsias stipendijas pažangiems studentams, studijuojantiems žemės ūkio mokslų ir inžinerijos mokslų studijų krypčių grupių studijų programas, susijusias su žemės ūkio sektoriumi, iš Žemės ūkio ministerijai ir Aplinkos ministerijai skirtų valstybės asignavimų bei skirti paramą studijų kainai padengti žemės ūkio mokslų, veterinarijos mokslų ir inžinerijos mokslų studijų krypčių grupių studijų programų, susijusių su žemės ūkio sektoriumi, studentams, studijuojantiems valstybės nefinansuojamose vietose iš Žemės ūkio ministerijai ir Aplinkos ministerijai skirtų asignavimų.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14 +NMA

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate virtualius renginius: posėdžius, seminarus, konferencijas, kt.?
Orai