Vilnius. Nelegalus darbas, nelaimingi atsitikimai darbe, neapskaitytos lėšos – už šiuos ir kitus panašius nusižengimus žemdirbiai nuo šių metų susilauks ne tik Mokesčių ar Darbo inspekcijos dėmesio, bet ir sumažintų išmokų.

Kaip parodoje „Ką pasėsi...“ surengtame seminare aiškino Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vyr. specialistė Jurgita Čiučkienė, socialinis sąlygiškumas nuo šių metų taikomas visoje Europos Sąjungoje (ES) ir tampa dar vienu bendrosios žemės ūkio politikos elementu.

„Labai svarbu pažymėti, kad tai nėra kažkokie nauji reikalavimai – jie jau galioja pagal nacionalinę teisę. Jeigu pareiškėjas šių reikalavimų nesilaikys, tai bus jam mažinamos ir išmokos.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad šie reikalavimai taikomi tik tiems pareiškėjams, kurie turi darbo santykius su kitais asmenimis, yra darbdaviai. Jei ūkininkas pats vienas dirba ūkyje, jam šitos socialinės paramos sąlygos nėra svarbios“, – sakė J. Čiučkienė.

Socialinis sąlygiškumas taikomas:

• Bazinėms tiesioginėms išmokoms,
• Papildomoms perskirstomoms pajamų išmokoms, 
• Jaunųjų ūkininkų išmokoms,
• Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingų sistemų išmokoms (ekoschemoms),
• Susietosios pajamų paramos už plotą arba ūkinius gyvūnus išmokoms,
• Kaimo plėtros intervencinėms priemonėms.

Kokie nusižengimai bus vertinami?

Pasak J. Čiučkienės, socialinio sąlygiškumo reikalavimai numato, kad pareiškėjas negali būti baustis už tam tikrus nusižengimus:

• Nelegalų darbą (Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 95 str. 1 dalis ir/arba LR Užimtumo įstatymo 56 str. 1 dalies 1 ir (ar) 2 punktus)
• Tyčinius darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimus pagal ANK 99 str. 3 dalį
• Darbo saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, jei dėl to galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirasti kitų sunkių padarinių pagal ANK 96 str. 5 dalį
• Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus, jei dėl to įvyko sunkus ar mirtinas atsitikimas darbe arba atsirado kitokių sunkių padarinių pagal BK 176 str.
• Nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą pagal ANK 97 str. 2 dalį
• Potencialiai pavojingų įrenginių naudojimą nepašalinus tikrinimo įstaigos išvadoje nurodytų neatitikčių pagal ANK 47 (1) str. 6 dalį.

Visų šių sąlygų laikymąsi pagal kompetencijas prižiūri atitinkamos institucijos, o Nacionalinė mokėjimo agentūra iš jų gaus duomenis. 

„Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pareiškėjai bus sankcionuojami tik tuo atveju, jei tie pažeidimai yra susiję su pareiškėjo vykdoma žemės ūkio veikla arba su žemės ūkio valda. Sankcija yra taikoma visoms pareiškėjo išmokoms, pagal kurias turi laikytis socialinio sąlygiškumo. Ta pati sistema, kaip valdymo reikalavimuose ir GAAB.

Sankcijos, pirmiausiai, yra apskaičiuojamos nustatant, ar tas pažeidimas tyčinis ar netyčinis, tada pažeidimas vertinamas pagal sunkumo masto ir poveikio trukmės kriterijus – nuo to, kaip tą poveikį galima nutraukti“, – aiškino ŽŪM specialistė.

Kokios numatomos sankcijos?

Numatyta, kad sankcijos bazinis dydis yra 3 proc., priklausomai nuo kriterijų, ji gali būti didinama arba mažinama, tad galimi dydžiai yra 1, 3 arba 5 proc. Kiekvienam reikalavimo pažeidimui sankcija skaičiuojama atskirai, bet bendras netyčinio pažeidimo sankcijos dydis negali būti didesnis nei 5 proc. 

„Jie yra sumuojami, tačiau vis tiek sankcijos dydis negali būti didesnis kaip 5 proc. Jeigu, pavyzdžiui, vienas pažeidimas 3 proc. kitas – 5 proc., bendrai būtų 8 proc., bet vis tiek būtų taikomi 5 proc.“, – aiškina J. Čiučkienė.

Tyčinių pažeidimų sankcijos bazinis dydis numatytas 15 proc., kaip ir netyčinių pažeidimų atveju, sankcija gali būti didinama arba mažinama, įvertinus kriterijus. Sankcijų procentiniai dydžiai skaičiuojami atskirai kiekvienam reikalavimo pažeidimui ir vėliau sudedami, bendra jų suma negali viršyti 100 proc.

Tiek netyčinių, tiek netyčinių pažeidimų atveju, jei jie pasikartoja, anksčiau taikyta sankcija dauginama iš 2. Pirmieji du pažeidimai paprastai laikomi netyčiniais, trečiasis – jau tyčiniu. Pasikartojimai vertinami 3 metų laikotarpiu už tą patį pažeidimą.

Kokie yra dydžiai taikomi pagal konkrečias socialinės paramos sąlygas? Pasak ŽŪM specialistės, dažniausiai visur taikomas 1 proc. sankcijos dydis. 5 proc. yra už darbo saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus (pagal Baudžiamąjį kodeksą, dažniausiai tai yra žūtis, kai darbdavys teismo pripažįstamas kaltu dėl įvykusios nelaimės, saugos neužtikrinimo).

„Vienintelio reikalavimo dėl nelegalaus darbo sankcijų dydžiai diferencijuojami: 1 proc. sankcija būtų taikoma tada, kai valdoje du ar mažiau darbuotojų dirba nelegaliai, jeigu valdoje 3 ir daugiau darbuotojų dirbanelegaliai, tokiu atveju būtų 3 proc. sankcija“, – teigė ŽŪM specialistė.

Anot jos, dėl sankcijų dydžių buvo daug diskutuota su socialiniais partneriais, galiausiai jos buvo nustatytos minimalios, kadangi socialinis sąlygiškumas visiems tebėra naujovė, o ateitis parodys, kaip seksis viso to laikytis.

Ar gali būti sankcijos ir nepritaikytos už socialinio sąlygiškumo pažeidimus? Specialistės teigimu, taip, jei per kalendorinius metus jų suma neviršija 100 Eur. Tačiau tokiu atveju NMA pareiškėją vis tiek informuoja apie reikalavimų nesilaikymą ir turi pasitaisyti. Socialinio sąlygiškumo gali būti nesilaikoma ir dėl force majeure arba dėl valstybinių institucijų nurodymų.

Dažniausias pažeidimas – nelegalus darbas

Portalas manoūkis.lt pasiteiravo Valstybinės darbo inspekcijos (VDI), kiek atitinkamų pažeidimų fiksuojama žemės ūkio sektoriuje. VDI pateiktais duomenimis, daugiausia protokolų įforminta pagal ANK 95 str. 1 dalį (nelegalus darbas). Pernai tokių pažeidimų fiksuota 19, šiemet iki balandžio 8 d. – 3. 2024 m. taip pat nustatyta du pažeidimai, kai darbdavys nesudarė darbo sutarties raštu arba apie darbuotojo priėmimą nepranešė Sodrai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios.

Socialiniam sąlygiškumui svarbūs ir tam tikri mokestiniai pažeidimai. Pasak Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento vadovės Lauros Viešūnienės, VMI darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimų pagal ANK 99 str. 3 dalį žemės ūkyje pernai ir šiemet nėra fiksavusi.

„Tačiau paminėtina, kad socialinės paramos sąlygų reikalavimuose atsižvelgiama ir į pažeidimus, numatytus ir už nelegalų darbą (ANK 95 str.).  2022-2023 m. laikotarpiu buvo nustatyta 13 tokių nelegalaus darbo atvejų.

Pavyzdžiui, 2023 m. du ūkininkai pasinaudojo 670 darbuotojų paslaugomis pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus, tačiau nustatyta, kad darbai nebuvo laikini ar vienkartiniai, kaip numato įstatymas – jie vyko visus metus, nepriklausomai nuo sezono. Tokiu atveju su darbuotojais turėjo būti sudarytos darbo sutartys. Dėl šio pažeidimo atsakingiems asmenims buvo surašyti administracinių nusižengimų protokolai pagal ANK  95 str. 1 dalį“, – teigia L. Viešūnienė.

Remiantis 2024 m. VMI duomenimis, žemės ūkio veikloje administraciniai nusižengimo protokolai dažniausiai surašomi už:

• ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų pateikimo tvarkos pažeidimus (ANK 187 str.), 
• finansinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus (ANK 205 str.), 
• komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus (ANK 150 str.).

„Kontrolės metu taip pat nustatoma atvejų, kai neteisingai apskaičiuojamos ar nedeklaruojamos pajamos, nepagrįstai į PVM atskaitą įtraukiamos pirkimų sumos, netinkamai taikomi pelno mokesčio tarifai, išlaidos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams be pagrindo, ūkininkai neapskaito gautų degalų sunaudojimo, nepateikia reikiamų dokumentų ar nebendradarbiauja su mokesčių administratoriumi. Taip pat fiksuotas ilgalaikio turto perleidimas asocijuotiems asmenims už mažesnę nei rinkos kainą, nepagrįstai sumažinant apmokestinamąjį pelną“, – bendrus mokestinius pažeidimus žemės ūkio sektoriuje komentavo L. Viešūnienė.