Vilnius. Kai kurie iš gyvulininkystės pasitraukiantys ūkininkai planuoja išnuomoti žemę, ja daugiausia domisi augalininkai. Tačiau iškyla netikėta problema dėl daugiamečių pievų, kurių grūdų augintojams nereikia.

Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪA) pirmininkė Renata Vilimienė sako, kad jos su vyru turima žemė – investicija į ateitį, tarsi pensinis fondas, kuriuo žada naudotis, kai ūkį paliks paskutinė karvė. O tas laikas ne už kalnų. Tada Vilimai žemę ketina išnuomoti.

Tačiau problema – daugelis žemių ūkyje, kur karvės ganomos, turi daugiamečių pievų (DGP) statusą. Augalininkui, kuris ją išsinuomotų, reikia ne pievų, o ariamosios žemės. Kokios galimybės panaikinti daugiamečių pievų statusą? Galbūt metus nedeklaravus tų laukų ir atsisakius išmokų daugiametės pievos statusas būtų panaikintas? Deja, tokios galimybės nėra.

Taip teigiama ŽŪM atsakyme portalui manoūkis.lt. „Nustačius, kad pieva virto daugiamete, nėra sprendimo, kuris leistų panaikinti daugiametės pievos statusą. Daugiamečių pievų statusas nedingsta jį suarus ar nedeklaruojant. Plotai, kurie užfiksuoti kaip daugiametė pieva, ir bus laikomi daugiamete pieva. Daugiamečių pievų įsipareigojimai pereina naujajam savininkui ar naudotojui. Nėra draudimo arti daugiametes pievas ir ten auginti kitas nei DGP kultūras, tačiau jeigu daugiamečių pievų Lietuvoje sumažės daugiau, nei yra leistina, gali būti taikomas reikalavimas atstatyti tokius plotus. Todėl prieš perimant plotus visuomet rekomenduotina įvertinti, ar jie traktuojami kaip daugiametė pieva“, – rašoma ŽŪM atsakyme.

„Tik teismų keliu turėsime ginti savo teisę į nuosavybę?“ – klausia R. Vilimienė. Tokią galimybę LVPŪA teigia jau svarstanti kartu su Lietuvos ūkininkų sąjunga.

Dėl šios problemos jau kilo sujudimas socialiniuose tinkluose. Viena ūkininkė rašo, kad vienintelis kelias – kreiptis į Konstitucinį Teismą: „Jei žmogus nedeklaruoja ir neprašo jokių išmokų, negali kažkas nuspręsti, ką jam veikti su savo žeme. Žemė yra maitintoja (...), pats ūkininkas turi spręsti, ką toje žemėje sėti ir auginti.“

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas, įsitraukęs į diskusiją, rašė: „Esu tūkstantį kartų ŽŪM parodęs paprastą kelią: keičiame DŽ (daugiamečių žolių – red. past.) apibrėžimą ir perskaičiuojame referencinį 2018 m. plotą. Viskas pagal reglamentus, viskas teisėta. Reikia tik valios ir noro.“

Bet kol tvarka nepakeista, augalininkai, išsinuomoję ar nusipirkę gyvulininkystės ūkių žemes, galės tik tikėtis, kad daugiamečių pievų plotai nesusitrauks. Tačiau kai gyvulių šalyje kas mėnesį mažėja, tik laiko klausimas, kada palydoviniai vaizdai parodys, kad atėjo metas atkurti daugiametes pievas.