Vilnius. Žemės ūkio ministerijos atstovams šią savaitę Seimo Kaimo reikalų komitete pristatant planuojamus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pakeitimus 2020 metams, aštrios diskusijos įsiplieskė dėl pievų priežiūros tvarkos arba mulčiavimo.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vadovas Karolis Anužis priminė draudimų ir leidimų mulčiuoti raidą. Šiais metais toks draudimas netaikytas, o dėl 2020 metų, anot jo, buvo sutarta dar kartą grįžti prie šio klausimo.

Pasak ŽŪM atstovo, kalbant apie mulčiavimą, reiktų atkreipti dėmesį į problemos mastą. „Jei pažiūrėsime į bendrą Lietuvos plotą, tai pievų ir  ganyklų turime apie 800 tūkst. ha. Tuo tarpu pievų, kuriose nėra sąlyginių gyvulių, turime tik 67 tūkst. ha ir tai sudaro tik 2,29 proc. nuo viso bendro šalies deklaruoto ploto“, - parlamentarams kalbėjo K. Anužis.

Anot jo, svarbus aspektas ir tai, kad apie 90 proc. iš tų 67 tūkst. ha, yra daugiametės pievos, kurios yra saugomos visoje ES, ūkininkai įsipareigoja jų nearti arba tai padarius, kitais metais atstatyti. Be to, peržiūrėjus tuos 67 tūkst. ha, pievų, kurios yra be sąlyginių gyvulių, savininkai dažniausiai yra turintys iki 5 ha. Tad čia vyrauja smulkūs ūkininkai.

Be to, artimiausiu metu NMA ketina pereiti prie tikslesnio ir efektyvesnio kontrolės mechanizmo, nemažai patikrų yra numatyta vykdyti iš palydovų, o tokiu būdu nustatyti, ar pieva nušienauta, ar nuganyta, esą neįmanoma. Kita vertus, jei mulčiuojama mažu mastu, tai, anot K. Anužio, nesukelia neigiamo aplinkosauginio poveikio, o atvirkščiai – neišvežta iš lauko organika sukuria papildomą sluoksnį ant dirvos. Tad ministerija linkusi ir toliau leisti mulčiuoti.

„Šį klausimą diskutavome ir su ministru. Pozicija yra tokia, kad likti prie to, kas buvo anksčiau ir nedrausti mulčiuoti“, - kalbėjo K. Anužis.

Jo teigimu, planuojami pokyčiai ir deklaruojant posėlį: norintys deklaruoti žieminius posėlius 2020 metais, turės galimybę išskirti, kokia tai kultūra. Šiuo metu jei posėlis buvo žieminė kultūra, o rudenį irgi ji buvo sėjama, tai nebuvo užskaitoma kaip reikalavimo vykdymas.

ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vadovas Karolis Anužis Seimo nariams pristatė planuojamus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pakeitimus

Pasigirdus nuogąstavimams, kad per mažai tikrinama sodų ir uogynų, numatyta, jog tam tikros rizikingesnės kultūros, kaip  šaltalankiai, turėtų būti tikrinami  didesniu mastu ar net 100 proc.

Dar vienas numatomas pokytis susijęs ir su administracinės naštos mažinimu. „Buvo prašymas leisti ūkininkams deklaruoti ir besiribojančius kraštovaizdžio elementus, tad tą Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro sistema jau gebės identifikuoti ir tą galėsime padaryti“, - sakė K. Anužis.

Tiek jis, tiek kalbėjęs ir Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vadovas Aleksandras Muzikevičius akcentavo, jog kelios įstaigos – „Ekoagros“, Valstybinė augalininkystės tarnyba, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir NMA – aktyviai diskutuoja ir ieško „bendrų vardiklių“, kaip optimizuoti visų įstaigų patikras ir išvengti dubliavimo. Sutarta, kad čia pasiekti rezultatai ir sprendimai Seimo nariams dar bus pristatyti atskirai.

Kalbėta ir apie sankcijų mažinimą – čia linkstama prie to, kad metodikos turėtų būti peržiūrėtos. Prisimintas ir pamestų ar iškritusių galvijų įsagų klausimas bei tai, kad kasmet apie 150 tūkst. eurų grąžinama į ES biudžetą vien dėl to, kad vėluojama deklaruoti žemės ūkio naudmenas. Anot K. Anužio, ketinama įtraukti rajonų žemės ūkio skyrius, seniūnijas ir aktyviau komunikuoti su pareiškėjais, ieškoti vėlavimo priežasčių. A. Muzikevičius kalbėjo apie priminimų sms žinutėmis galimybę.

„Kalbant apie taisyklių pakeitimą, dar turime laiko ir diskutuokime dėl tų naujovių", - dialogui kvietė Nacionalinės mokėjimo agentūros vadovas Aleksandras Muzikevičius

Vis dėlto parlamentinio Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas čia įžvelgė ne tik užmaršius žemdirbius, bet ir galimą piktnaudžiavimą. Anot jo, tikėtina, kad kai kurie asmenys turi priėjimus prie informacijos ir pamatę, kurie plotai dar neuždeklaruoti, suskumba tą padaryti patys. Tokios galimybės neatmetė ir K. Anužis, tačiau priminė, tad bet kokiu atveju deklaravę vėliau traktuojami kaip rizikingi ir NMA prašo pateikti papildomus dokumentus.

Nors posėdyje deklaravimo aspektų buvo paliesta nemažai, didžiausias audras sukėlė amžinu išliekantis paramos gavimo už geros agrarinės būklės palaikymą klausimas. Seimo narys Kazys Starkevičius ragino gerai paskaičiuoti, kiek išmokų tenka tiems beveik 3 proc. pareiškėjų, kurių pievos nepadengiamos sąlyginiais gyvuliais. „Čia - 10 milijonų, kuriuos mes atiduodame ir jie nesukuria jokios pridėtinės vertės“, - kalbėjo Seimo narys.

Parlamentaras Juozas Baublys priminė, kad esą Komitete jau kalbėta ir su socialiniais partneriais sutarta, kad optimalu būtų palikti leidimą mulčiuoti 10 proc. nuo dirbamos žemės, o parlamentaras Aurimas Gaidžiūnas svarstė, kad, galbūt, reikia įpareigoti nutarimu ŽŪM vykdyti šį sprendimą. „Visi ūkininkai prašo, kad užbaikim tą mulčiavimą. Jūs, kiek suprantu, net nesiklausote toje vietoje. Manau, mulčiuoti reikia, kadangi reikia prižiūrėti, bet kam mokėti išmokas?...“, - svarstė A. Gaidžiūnas.

Tiek jis, tiek kiti politikai piktinosi, jog ŽŪM neatsižvelgia į Kaimo reikalų komiteto nuomonę ir toliau ketina leisti mulčiuoti. „Užtenka šaipytis ministerijai (...) Jūs norite, kad priimtume nutarimą Seime? Priimsime. Tada privalėsite, jei negalime gražiuoju. Mes rekomenduojame grįžti prie 10 proc., su visa savivalda yra sutarta“, - emocingai ragino K. Starkevičius, kalbėdamas, jog ministerija ignoruoja Komitetą. Tuo tarpu K. Anužis ragino prisiminti susitarimą ir įrašą, kuriame teigiama, jog dėl draudimo taikymo nuo 2020 m. reikalingos diskusijos su žemdirbiais.

Įsiplieskusias diskusijas bandė raminti A. Stančikas, teigdamas, kad mulčiavimas neišvengiamas, bet pritardamas, jog tai turi būti apibrėžta konkrečiais procentais.

„Dar kartą išgirdote mūsų nuomonę ir iki susitikimo vasario mėnesį, pabandote sudėlioti. Ta procentuotė, galbūt, gali būti 15, bet turi būti pagrįsta, reali ir be piktnaudžiavimų. Išmokos yra negautos pajamos, bet jei nėra gamybos, tai kokios tada pajamos?“, - nurodymus ir darbo gaires dėliojo Komiteto pirmininkas, ragindamas tuo kartu diskusijas šia tema baigti, tačiau čia sulaukta pasipiktinimo dėl posėdžio vedimo tvarkos ir nesudarytos galimybės šiuo klausimu pasisakyti žemdirbių atstovams. Vis dėlto tema buvo užbaigta.

Tad prie deklaravimo pokyčių dar bus sugrįžta, o tuo pačiu Žemės ūkio viceministras Petras Narkevičius prižadėjo pristatyti ir institucijų bendradarbiavimo dėl patikrų bei sankcijų švelninimo rezultatus.

MŪ inf.