Vilnius. Tęsiantis pieno krizei, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) sako, kad ieškoma būdų, kaip padėti sunkioje padėtyje atsidūrusiems ūkininkams.

Trečiadienį pieno sektoriaus problemos aptartos parlamentiniame Kaimo reikalų posėdyje. Pasak ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus Sauliaus Jasiaus, imtasi priemonių, kurios galėtų būti kaip kompensuojamosios priemonės. 

„Yra parengtos naujos tvarkos, kur bus papildomi šaukimai ir pagal juos numatoma truputėlį kompensuoti palūkanas, kurios būtų už tam tikrų garantijų paėmimą. Tuo galėtų pasinaudoti tie ūkiai, kurie susiduria būtent su apyvartinių lėšų trūkumu“, –  teigė S. Jasius.

Posėdyje jis kalbėjo, kad rinkos po truputį ima stabilizuotis, nors dabartinė pieno supirkimo kaina nėra džiuginanti.

„Paskutiniame pieno produktų pasauliniame aukcione bendras indeksas buvo padidėjęs 6,7 proc. (...) lyginant su praeitu aukcionu pieno miltelių pokytis 10 proc. kainos padidėjimas, sviesto – beveik 9 proc., sūrio – bevik 4 proc. Čia yra, galbūt, tokių teigimų rinkos ženklų, bet natūralu, kad susitikimuose su žemdirbiais ir pieno gamintojais mes girdime tą problemą“, – apie situaciją kalbėjo S. Jasius.

Savo ruožtu žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Petras Viršilas sutiko, kad galima įžvelgti tam tikrus atsigavimo ženklus, tam tikros indikacijos yra, bet kol bus juntamas atsigavimas, matyt, gali užtrukti ne vieną ar ne du mėnesius. O pieno ūkiai jau yra kritinėje situacijoje.

„Mūsų kooperatyvas ir šiaip dauguma ūkių paskutiniais metais labai stipriai investavo į plėtrą, ir turi didelius įsiskolinimus. Ten investuota ne tik savo apyvartinių lėšų, bet ir skolintų lėšų. Dabar būtent šitiems ūkiams yra sunkiausia išgyventi ir ieškoma galimybių, kaip susitvarkyti su pinigų srautais“, – aiškino P. Viršilas.

Anot jo, iššūkių sezonas dar tik laukia, nes pora mėnesių bus kritiniai, be to, prasideda pavasaris kai reikės lėšų sėjai ir kitiems dalykams. „Tie kilimai, kas dabar yra įvykę, jeigu jie prasidės, tai kažkokie teigiami ženklai Lietuvoje ateis, turbūt, tik gegužę ar birželį“, – kalbėjo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas.

Pasak jo, apyvartinių lėšų pasiskolinimas lengvatinėmis sąlygomis padėtų ūkiams subalansuoti pinigų srautus.

Anot P. Viršilo, skolintis apyvartinėms lėšoms galima su nacionalinio plėtros banko ILTE garantija, bet už ją reikia sumokėti 4 proc. nuo visos sumos, tad tai tampa nepatrauklu. Tad diskutuotina, ar nėra labiau verta skolinanti su didesnėmis palūkanomis tiesiai iš bankų.

Jis tai pat teigė, kad ieškoma įvairių variantų, kaip bent šiek tiek „atlaisvinti srautus“, viena iš problemų buvo ir artėjantis pajamų deklaravimas bei būtinybė susimokėti mokesčius. „Lyg ir gavome iš „Sodros“ teigiamą atsakymą, kad leidžia įmokas išdėlioti metams, galbūt net iki keturių metų.

Taip pat svarbu ir GPM, kad Valstybinė mokesčių inspekcija irgi leistų išdėlioti metams, kad tai neišimtų pinigų iš srautų“, – aiškino P. Viršilas.

Jis pabrėžė, kad dabar pasaulis „per daug užsigamino pieno“, bet Lietuva turi didžiulį potencialą ir dabartinį sektorių privalu išlaikyti bet kokiomis priemonėmis.

Be jau anksčiau išvardintų, viena tokių galėtų būti ir galimybė kooperatyvams leisti įsigyti žymėtą dyzeliną.

Tai, kad šioje situacijoje pieno ūkiams reikia bent minimalios finansinės pagalbos teigė ir Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkė Zita Dargienė. „Geriausiai būtų, kad būtų padengiamos paimtų paskolų palūkanos, kaip buvo kovido pandemijos metu“, – sakė Z. Dargienė.

Tai, kad ūkiams trūksta apyvartinių lėšų ir situacija yra kritinė, teigė Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytautas Buivydas, pridūręs, kad prasčiausiai yra vidutiniams šeimų ūkiams. Jis ragino peržiūrėti galimos paramos principus. Anot jo, tokioje situacijoje paramą reikėtų skirstyti ne už turimą gyvulį, o pagal tai, kiek pajamų ūkis netenka.

Su tuo, kad reikėtų peržiūrėti tokios paramos principus, sutiko ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis, nes principas „už gyvulį“, anot jo, neskatina produktyvumo. Anot jo, turėtų būti skaičiuojama pagal parduoto pieno kiekį. „Amžinas klausimas ir jis neteikia vilčių, kad kada bus išspręstas“, – optimistu nebuvo J. Svirderskis.

LŽŪBA prezidentas Eimantas Pranauskas teiravosi, ar yra kreiptasi į Europos Komisiją dėl paramos iš krizių fondo. Pasak S. Jasiaus, jungtinio kelių ES šalių narių kreipimosi nėra, tačiau Lietuva ES žemės ūkio ministrų tarybos posėdžio metu dėl krizių rezervo paramos yra besikreipusi.

Kauno r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius ragino praplėsti diskusiją ir svarstyti apie maisto rezervą ir pieno miltų kaupimą. 

Išklausę siūlymus parlamentinio Kaimo reikalų komiteto nariai teigė lauksiantys Ministerijos sprendimų dėl jų, o prie šio parlamentinės kontrolės klausimo žadėjo sugrįžti dar ir vėliau.

Trečiadienį popiet svarbiausius žemės ūkio klausimus bei padėtį pieno sektoriuje aptarė ir premjerė Inga Ruginienė kartu su Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovais .