Vilnius. Europos Sąjungai (ES) užsibrėžus iki 2030 m. dalyje teritorijų taikyti gamtos atkūrimo priemones, kyla nemažai klausimų, kokiomis lėšomis tai turėtų būti finansuojama. Aplinkosaugininkų žvilgsnis krypsta į žemės ūkį, vis dėlto šio sektoriaus atstovai teigia, kad prioritetas – apsirūpinimas maistu.

Klausimas aptartas Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) posėdyje. Aplinkos ministerijos (AM) Gamtos apsaugos politikos grupės patarėja Gabija Tamulaitytė priminė, kad ES Gamtos atkūrimo reglamentas įpareigoja valstybes nares iki 2030 m. taikyti atkūrimo priemones bent 20 proc. sausumos ir jūrų teritorijų. Lietuva Nacionalinį gamtos atkūrimo planą (NAP) jau rengia, jo pirmąjį projektą Europos Komisijai privalo pateikti iki šių metų rugsėjo. Galutinis NAP pateikimas numatytas iki 2027 m. rugsėjo.

AM atstovės teigimu, rengiant planą pasitelkta darbo grupė, kurioje – įvairių institucijų, socialinių partnerių atstovai.

„Pats atkūrimas yra suprantamas gana plačiai. Tai ne tik įkūrimas iš naujo, bet suprantama kaip procesas, kuriuo, aktyviai arba pasyviai, padedama atsikurti ekosistemai, kad pagerėtų jų struktūra ir funkcijos“, – aiškino G. Tamulaitytė.

Reglamentas skirstomas teminiais straipsniais. Anot jos, plane bus sukonkretizuoti tikslai sausumos buveinėms, upėms, miestams bei durpynams. Kas būtų daroma europinės svarbos buveinėse, kurios yra susijusios su žemės ūkiu bei miškais? Iki 2030 m. 30 proc. buveinių, kurių būklė nėra gera, turi būti taikomos atitinkamos priemonės. Iki 2040–2050 m. procentas didėja iki 60–90 proc. 

Taip pat reglamentas kelia tikslus įkurti buveines iš naujo ten, kur jos yra sunykusios, taip pat atkurti rūšių buveines, ten, kur jos sunykusios. O ten, kur dabar būklė gera, užtikrinti, kad ji neblogėtų.

„Iki 2030 m. pirmenybė teikiama atkūrimo priemonėms, esančioms „Natura 2000“ teritorijose ir ten esančių buveinių plotams“, – sakė G. Tamulaitytė.

Ji pabrėžė, kad iki šiol Lietuvoje nebuvo stebimos apdulkintojų populiacijos, tačiau tai daryti Reglamentas įpareigoja ir priemonės apdulkintojų įvairovei didinti turės būti įgyvendintos iki 2030 m., taip pat turės būti užtikrinta apdulkintojų populiacijos didėjimo tendencija. Matavimai nuo 2030 m. turės būti bent kas 6 metus, kol bus pasiektas reikiamas lygis. Šiuo metu rengiama monitoringo programa, kuri numatys, kur ir kaip apdulkintojai bus vertinami, kokie yra baziniai ir siektini lygiai.

Taip pat numatyta, kad turi būti diegiamos priemonės, būtinos žemės ūkio ekosistemų biologinei įvairovei padidinti. Lietuva yra pasirinkusi siekti didėjimo tendencijų pievų drugių indekse bei organinės anglies sankaupos mineraliniuose dirvožemiuose, kuriuose auga pasėliai. Taip pat Lietuva įpareigota stebėti įprastų agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijos indeksą, čia kas dešimtmetį turi būti pasiektas ne mažesnis kaip 5 proc. didėjimas.

G. Tamulaitytė akcentavo, kad šalims leista nekeisti jau esamų Strateginių planų, tad ten numatytos priemonės bus naudojamos ir šiems tikslams siekti.

Planas palies ir durpžemius. Numatyta, kad 30 proc. nusausintų durpžemių turi būti taikomos lengvojo atkūrimo priemonės – jie verčiami daugiametėmis pievomis, stabdomas jų sausinimas, arimas. Taip pat planuojama, kad 10 000 ha turi būti atkurtas drėgnumas, numatant, kad tai bus padaryta 60 proc. žemės ūkio paskirties žemėje ir durpių gavybos plotuose bei 40 proc. – kituose plotuose.

Miškų ekosistemose siekiama bioįvairovės didėjimo ir didesnės anglies absorbcijos.

Neaiškūs finansavimo šaltiniai

Išklausęs planus, Seimo narys Arūnas Dudėnas teiravosi, kokiomis lėšomis visos šios priemonės bus finansuojamos. „Prašymas, dėliojant tą planą, pasižiūrėti realiomis akimis, kad neužsibrėžtume to, ko paskui nepasieksime arba sunkiai pasieksime per visokius ekonominius nuostolius“, – pastebėjo A. Dudėnas.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius kalbėjo, kad visos ES šalys narės NAP planuose numatys ir ES lėšų naudojimą, tai apims visas sritis, įskaitant ir žemės ūkį. Jis teigė suprantantis, kad žemės ūkis turės dalį tik jam rezervuotų lėšų, tačiau kitos dalies konkuruos visos sritys. „Vyriausybės kiekvienoje šalyje narėje apsispręs, kokiomis proporcijomis kokiai sričiai skirs lėšų (...)

Pats dokumentas savaime neužtikrina finansavimų gavimo, bet jis padaro būtinų priemonių suvestinę. Bus pinigų – bus įgyvendinta, trūks pinigų – bus sudaroma prioriteto tvarka, kurios priemonės bus įgyvendinamos, o kurios atidedamos vėlesniam laikui. Nerengdami plano mes būtume nepajėgūs apskritai atsakyti klausimą, ką reikia padaryti“, – aiškino A. Klimavičius.

Žemės ūkio viceministras Ramūnas Krugelis priminė, kad žemės ūkio prioritetas yra aprūpinimas maistu, tad klausimas, kiek naujajame BŽŪP biudžete liks kitoms veikloms.

„Kol kas kolegų nelabai galime nudžiuginti. Kito finansavimo laikotarpio problemas žinote visi – 20 proc. mažiau, dėl likusios sumos teks derėtis.

Žemės ūkio ministerija nori pabrėžti, kad naujuoju programinio laikotarpiu teks teikti prioritetą būtent gamybinių priemonių rėmimui ir visus indeksus, monitoringus ir visas kitas aplinkosaugines priemones turėtų nusimatyti Aplinkos ministerija.

Šiandien Žemės ūkio ministerijos prioritetas – maisto sauga, apsirūpinimas maistu ir mūsų socialinių partnerių interesai“, – aiškino R. Krugelis.

Anot jo, Aplinkos ministerija turi ne tik įsivertinti, ką reikia padaryti, nepamiršti įtraukti tų išlaidų ir jų paprašyti derantis. Pasak viceministro, šiuo metu pateiktame Vyriausybės nutarimo projekte nemažai aplinkosauginių priemonių bandoma primesti Žemės ūkio ministerijai.

Tęsiantis diskusijoms dėl finansavimo G. Tamulaitytė aiškino, kad lėšų klausimas kyla visoms ES narėms, tuo labiau, kad ir dabar aplinkosaugai skiriamų lėšų nepakanka.

„Ateinančiu laikotarpiu mes detaliai nežinome, kaip išsidėlios visas finansinis paveikslas, bet tikrai žinome, kad ir tolimesniame strateginiame plane bus privalomi agroaplinkosauginiai ir klimato veiksmai, tad dalis tų priemonių tikrai tenai galės atsidurti“, – kalbėjo G. Tamulaitytė, pabrėždama, kad planas bus pateiktas po metų, o dabar ir vyksta diskusijos, konsultacijos su EK.

Klausimų kelia esama būklė ir galimas poveikis

Seimo narys Kęstutis Mažeika teiravosi, kodėl kaimyninėje Latvijoje durpių gavyba plečiama, o Lietuva renkasi atkurti durpžemius. Pasak A. Klimavičiaus, naujų durpynų niekas ES nedraudžia atidaryti, tai – nacionalinio apsisprendimo reikalas.

Parlamentaras Viktoras Pranckietis kėlė klausimą, ar numatyti tikslai ir atkūrimas bus suderintas su privačios nuosavybės klausimu, jau esamais vandentvarkos ir melioracijos sprendiniais. Abejonių dėl to turėjo ir kiti posėdžio dalyviai. Diskusijose svarstyta, ar tikrai Lietuvos gamtos būklė tokia, kad ją būtina atkurti ir tai daryti tokiais mastais. 

„Rengdami tokį planą, turėtume prieš tai gal išblaivėti ir pasiremti skaičiais“, – vadovautis aiškiais dydžiais ragino V. Pranckietis.

G. Tamulaitytė akcentavo, kad sprendiniai turės būti pritaikomi taip, kad būtų siekiama išvengti poveikio melioracijai, aplinkiniams sklypams ir panašiai.

Klausimų nestokojo ir socialiniai partneriai. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis pabrėžė, kad iki šiol nėra aiškios finansavimo ataskaitos iš Europos Komisijos, o lėšų ieškoma esamuose krepšeliuose.

„Mes tik informuojami, bet nedalyvaujame sprendimų priėmime. Kurios teritorijos bus atrinkamos, pagal kokius kriterijus, kiek tai kainuos ir iš kur bus finansuojama? – klausė A. Gaižutis.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Sigitas Puodžiukas teigė, kad būtina įvertinti galimą poveikį melioracijos sistemoms, nes jau ir dabar nemažai klausimų dėl kraštovaizdžio elementų. „Kol nėra įvertinimo, apie jokius planus, manyčiau, negali būti ir kalbos“, – kalbėjo S. Puodžiukas.

Jis dvejojo ir dėl paukščių indekso, nes, anot LŽŪBA atstovo, girdima skirtinga informacija ir darosi nebeaišku, ar tų paukščių daugėja, ar mažėja. O kai nėra aiškaus atspirties taško, visiškai neaišku, kokios prievolės teks ir žemdirbiams.

Remtis skaičiais priimant sprendimus ragino ir asociacijos „CropLife Lietuva“ vadovė Zita Varanavičienė, pastebėjusi, kad agrarinių paukščių stebėjimo indekso duomenys gali būti statistiškai nepatikimi dėl neteisingų duomenų. „Metai iš metų yra šis indeksas linksniuojamas, bet duomenys yra nepatikimi, tai reikėtų peržiūrėti tiek metodiką, tiek vykdytojų kompetencijas, spręsti iš esmės ir daugiau nemosikuoti nepatikimais duomenimis“, – kalbėjo Z. Varanavičienė.
Tiek socialiniai partneriai, tiek kai kurie Seimo nariai svarstė, ar nėra suinteresuotų, kad tie rodikliai būtų kuo prastesni ir prilygtų „apokaliptiniams duomenims“.

Išklausęs diskusijas Seimo Kaimo reikalų komitetas nusprendė sulaukti papildomos informacijos ir protokolinį sprendimą šiuo klausimu priimti kitame Komiteto posėdyje.