Vilnius. Dešimtmečio klausimas – tokių epitetų sulaukė parlamentiniame Kaimo reikalų komitete trečiadienį svarstytas mėšlo ir srutų tvarkymas ir jo terminai. Nors kone kasmet prie šios temos sugrįžtama įvairiausiais lygiais, su problemomis susidūrusių ūkininkų klausimas paprastas – ką daryti šiemet?

Praėjusios savaitės pabaigoje neapsikentę institucijų neveiklumo Telšių rajono ūkininkai surengė akciją „Mėšlo iššūkis“, tuomet jie sakė, kad situacija graudi, nes Žemaitijoje gausiai lijo, iki numatyto termino išvežti negalėjo, o dabar tiesiog nebeturi kur padėti.

Parlamentinio komiteto posėdyje Seimo nariai piktinosi, kad kasmet tenka grįžti prie tos pačios problemos ir siūlė atsakingoms institucijoms kuo greičiau priimti sprendimus dėl šių metų, o taip pat galiausiai šį klausimą spręsti iš esmės.

Dabar už tai atsakingos dvi ministerijos – Žemės ūkio (ŽŪM) ir Aplinkos, terminas tvirtinamas dviejų šių ministrų įsakymu. Šiemet ūkininkai tręšti mėšlu ir srutomis galėjo iki lapkričio 15 d.

Parlamentarai teiravosi, kodėl, matydama kokios susiklostė meteorologinės sąlygos, ŽŪM nesiėmė jokių iniciatyvų jau iš anksto.

Pasak posėdyje dalyvavusios ŽŪM Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vedėjos Reginos Voverytės-Šimkienės, jau pernai Aplinkos ministerija (AM) aiškiai pasakė, kad terminų jie daugiau nepratęsinės, o vienas žemės ūkio ministras to padaryti negali.

Anot jos, dabar Ministerija, klausdama, kokios yra galimybės skleisti srutas yra šiuo metu, susisiekė su mokslo atstovais, iš savivaldybių susirinko  informacija, kiek yra ūkių, kurie neturėjo galimybės to padaryti iki numatyto termino.

R. Voverytės-Šimkienės teigimu, kiek buvo kalbėta su AM, jų nuostata yra, kad kiekvienu atveju turėtų būti svarstoma atskirai. „Jų matymas yra, kad dabar su savivaldybių žemės ūkio skyrių ir Aplinkos apsaugos agentūros atstovais būtų žiūrimi konkretūs ūkiai, kurie turi problemą, ir jiems būtų leidžiama išlaistyti srutas. Aišku, AM nuomone, išlaistymas yra kraštutinė priemonė, jeigu nėra daugiau kitų galimybių jų saugoti. Bet tai jau yra AM kompetencija“, – sakė ŽŪM atstovė.

Vis dėlto priekaištų nestigo. Ūkininkas, Plungės r. savivaldybės tarybos narys Andriejus Stančikas priminė, kad ES reglamentas nurodo, kad jei gamtinės sąlygos leidžia, galima įterpti.

„Lapkričio pradžioje būtent tos gamtinės sąlygos ir neleido, nors ūkininkai vargo ir bandė įterpti. Bet šiandien rekomendacijos tokios, kad su žemės specialistu ir aplinkosaugininku ūkininkas gal ir galės išvežti, jei jis neturi kur srutų sandėliuoti. Keisti man tokie sprendimai, įsivaizduoju, kad greit ir Seimo nariai turės prižiūrėti, kaip ūkininkas veža srutas“, – kalbėjo A. Stančikas.

„Čia sprendimų reikia labai greitų, nes orai dabar yra palankūs, dienos labai greitai eina ir praleisime tą gerą progą“, – pabrėžė Seimo narys Vigilijus Jukna.

Nedelsti ragino ir kiti. ŽŪM atstovų teigimų, Aplinkos ministerija kilusias problemas pasiūlė spręsti per ekstremalių situacijų komisijas savivaldybėse, o ŽŪM savo ruožtu yra parengusi ir derina rekomendacijas, kaip paskleidimas turėtų vykti.

Žemės ūkio viceministro Egidijaus Giedraičio teigimu, suderintos rekomendacijos netrukus turi pasirodyti. Be viso kito jose numatoma, kad jei plotas yra be augalinės dangos (pvz., ražienos) – rekomenduojama įterpti į dirvą, galimas ne daugiau kaip 5 proc. nuolydis, paskleidimas turėtų būti ne arčiau kaip 3 m iki melioracijos griovių viršutinės briaunos, toliau nuo vandens telkinių. Numatoma 40 kg/ha veikliosios medžiagos azoto norma.

„Su Aplinkos ministerija sutarėme, kad rekomendacijos turi būti, kad jų Departamento inspektoriai galėtų drąsiai priiminėti sprendimus“, – kalbėjo E. Giedraitis.

Parlamentinio Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis teigė, kad dabar žmonėms nesuteikus galimybės tų srutų išvežti, atsiras žymiai didesnių problemų – rezervuarai persipildys, jos ims nutekėti. Jis piktinosi, kad mėšlo išvežimą tenka aptarinėti kone vyriausybiniu lygiu, kai realybėje tai tėra paprastas technologinis klausimas.

Anot jo, ES teisės aktai nurodo, kad mėšlą galime vežti kai žemės yra neįšalusi, neapsnigta ir neįmirkusi, kadangi du terminai jau yra apibrėžti, reikia tik susitarti, kas yra neįšalusi žemė. „Nustokime vieną kartą ganyti tuos žmones,kurie žino, kad mėšlas tai yra pinigai, maisto medžiagos ir turi būti panaudojama tiesioginiu būdu“, – sakė V. Pranckietis.

Tiek jis, tiek parlamentaras Kęstutis Mažeika svarstė, kad jei tokia tvarka, kai dviejų ministrų įsakymu nustatomas terminas, yra tokai sudėtinga, kad kasmet prie jos tenka grįžti, galbūt pats metas tą naštą nuo tų ministrų nuimti. Seimo nario Juozo Baublio teigimu, žymiai paprastesni dalykai yra reglamentuojami įstatymais, tad kodėl tai negalėtų būti padaryti ir su mėšlo išvežimu.

„Tai kada ūkininkai jau galės vežti į laukus? Kada bus tas sprendimas?“ – konkrečių atsakymų prašė V. Jukna.

Viceministras kaip pavyzdį pateikė Telšių r., kurio savivaldybė jau baigė suinventorizuoti, kiek srutų turi, paaiškėjo, kad yra 19 ūkių ir kelios dešimtys tūkstančių tonų.

„Mes raginame, kad tą reikia padaryti jau šiandien. Aplinkos ministerija dar labai norėjo pasitartio su Nacionaliniu krizių valdymo centru, kad ekstremalių situacijų komitetai aiškiau žinotų kaip jiems priimti sprendimus. Savivaldybių merai vakar susitikime sakė, kad jiems reikia 2–3 dienų. Labai svarbu, kad proceso neužstabdytų aplinkos inspektoriai, kad jie nebijotų“, – kalbėjo E. Giedraitis.