Vilnius. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pristato pirminius Strateginio plano keitimo siūlymus ir teigia laukianti žemdirbių pastabų. Tarp siūlomų pokyčių – didesnės išmokos ūkininkaujantiems ekologiškai, dvi atskiros išmokos neariminei žemdirbystei ir kiti.

Teigiama, kad pirminiai siūlymai parengti atsižvelgus į šių metų deklaravimo rezultatus. Preliminarūs siūlymai pristatyti ŽŪM kolegijos posėdyje. Kaip teigiama ministerijos pranešime, iš aktyviausių žemdirbių organizacijų atstovų buvo suburta ekspertinė grupė. Jos tikslas – parengti siūlymus ir argumentus politiniams sprendimams dėl Strateginio plano keitimo. Socialinių partnerių siūlymų ŽŪM skelbia lauksianti dvi savaites.

Kas keičiama? Vieni keitimai susiję su daugiametėmis pievomis. Šiemet jų deklaruota 560 tūkst. ha, Lietuva yra įsipareigojusi šiuos plotus išlaikyti 2018 m. lygyje (746 tūkst. ha) su galimybe nukrypti iki 5 proc.

Europos Komisijai išsiųstas pagrindimas koreguoti 2018 m. referencinį dydį iki 694 tūkst. ha, tačiau, ŽŪM teigimu, deklaravimo rezultatai rodo, kad gali tekti atstatyti daugiau nei 100 tūkst. ha daugiamečių pievų.

Pirminiais Strateginio plano keitimo siūlymais, numatoma ūkiams, turintiems ne mažiau kaip 40 proc. daugiamečių pievų (nuo deklaruoto žemės ūkio naudmenų ploto), leisti dalyvauti kompleksinės ekologinės sistemos gamybinėse veiklose, papildomai nereikalaujant negamybinių veiklų.

Ūkiams, kurie atstato ar naujai įkuria bent 3 proc. daugiamečių pievų (bet ne mažiau kaip 3 ha) nuo deklaruoto žemės ūkio naudmenų ploto, leisti dalyvauti kompleksinės ekologinės sistemos gamybinėse veiklose, nereikalaujant negamybinių veiklų.

Dėl pievų mažėjimo siūloma kurti ir naują ekologinę sistemą daugiamečių pievų įrengimui / atnaujinimui, pagal kurią būtų mokamos išmokos. Jeigu būtų sutarta dėl šios naujos sistemos, ekspertams būtų pavesta apskaičiuoti išmokų dydžius ir pasiūlyti paramos gavimo sąlygas.

Ekologiniams plotams siūloma nustatyti maksimalias išmokas

Rezultatai parodė, kad šiemet mažiau deklaruota plotų, kuriuose ūkininkaujama ekologiškai. Ministerija siūlo ekologiškai ūkininkaujantiems leisti dalyvauti trijose (iki šiol buvo 2) kompleksinės ekologinės sistemos gamybinėse veiklose (Augalų kaita, Tarpiniai pasėliai ir Neariminė žemdirbystė).

Taip pat siūloma nustatyti maksimalius perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo išmokų dydžius, kurie, esant poreikiui, galėtų būti taikomi nuo 2024 m. Preliminariais ekspertų vertinimais maksimali riba galėtų sudaryti apie +25 proc. nuo dabartinio numatyto išmokos dydžio.

Planuojama didinti ekologinių ūkių daugiamečių žolių išmokas iki  15 proc. bei šiems dydžiams papildomai numatyti maksimalias išmokų ribas. Preliminariai numatoma ekologinį plotą, viršijantį 200 ha, leisti remti ne 70 proc., o 85 proc. intensyvumu.

Visos ekologinio ūkininkavimo veiklos turėtų būti remiamas iš II ramsčio, o perėjimą prie ūkininkavimo – iš I ramsčio lėšų.

Svarstoma didinti kraštovaizdžio elementų užskaitos koeficientus

Siūloma ūkiams, dalyvaujantiems kompleksinėje ekologinėje sistemoje ir iš 4 proc. 8 GAAB standarto 1 proc. punktą skirsiantiems kraštovaizdžio elementų priežiūrai, leisti dalyvauti gamybinėse veiklose, papildomai nereikalaujant negamybinių veiklų.

Taip pat siūloma peržiūrėti ir pagal galimybę didinti visų kraštovaizdžio elementų, ypač pakrančių apsaugos juostų, užskaitos koeficientus.

Planuojama nustatyti maksimalius kraštovaizdžio elementų išmokų dydžius (didžiausia riba +30 proc. nustatytos dabar). Esant poreikiui tai galėtų būti taikoma nuo kitų metų,

Neariminei – dvi atskiros išmokos

Itin daug deklaravus neariminės žemdirbystės plotų,  ketinama šioje veikloje taikyti dvi atskiras išmokas: vieną už tiesioginę sėją ir kitą – už kitų neariminių žemės dirbimo būdų (pvz., naudojant seklųjį dirvos skutimą) naudojimą, taip pat ilginti įsipareigojimo laikotarpį iki 4 metų.

Nuo 2024 m. tarpinių pasėlių veikloje taip pat siūloma vietoje dabar esančios vienos išmokos nustatyti dvi išmokas. Vienas išmokos dydis – įsėliui, posėliui, kitas – tarpiniams pasėliams per žiemą.

Ministerija taip pat siūlo Augalų kaitos veiklai didinti finansavimą, kad išmokų dydžiai svyruotų nežymiai, o naujiems pareiškėjams ir naujiems plotams – nuo 2024 m. tobulinti Augalų kaitos veiklos sąlygas.

Visiems Augalų kaitos veikloje dalyvaujantiems augalams turėtų būti skirta po ne mažiau kaip 10 proc. veikloje dalyvaujančio ploto arba pagrindiniam augalui – ne daugiau kaip 50 proc., o azotą kaupiantiems augalams – ne mažiau kaip 10 proc. deklaruoto ploto.