Kauno r. Kaimo reikalų komiteto nariai lankėsi įmonėje „Pienas LT“, kur aptarė Lietuvos kooperatyvų situaciją. Susitikime dalyvavo visų Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos narių atstovai.

Per susitikimą ŽŪK „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Tomas Raudonius skatino peržiūrėti paramos priemones kooperatyvams, kad jų plėtra būtų spartesnė.

„Pripažintiems kooperatyvams programos laikotarpiu reikėtų skirti didesnę paramą. Anksčiau ji siekė 4 mln. Eur, tačiau prašome 10 mln. eurų. Be to, ūkiams reikia į daug ką investuoti, tad labai svarbu, kad vienu metu būtų galima teikti paraiškas dėl kelių paramos priemonių“, – siūlymus teikė T. Raudonius.

Kreipdamasis į Kaimo reikalų komiteto narius, T. Raudonius nuogąstavo, kad nuo seno Žemės ūkio paskolų garantijų fondo maksimali garantijos suma vienam pareiškėjui siekia 1,16 mln. eurų. „Tai neadekvatu, šią sumą reikėtų padidinti bent iki 2,5 mln. eurų“, – pabrėžė T. Raudonius.

„Suprantame, kad biudžetas ne begalinis, bet žemės ūkio sektoriui reikia duoti meškerių, su kuriomis galėtų sužvejoti kuo daugiau stambių žuvų“, – paramos svarbą pabrėžė ŽŪK „Pienas LT“ valdybos pirmininkas.

Per susitikimą kalbėta ir apie sąvokas „kooperacija“ ir „bendradarbiavimas“. Pasak T. Raudoniaus, su Žemės ūkio ministerija ne kartą apie jas diskutuota. Esą sąvoka „bendradarbiavimas“ neatitinka kooperacijos esmės, tad 2023–2027 m. paramos programoje šį žodį reikia keisti sąvoka „kooperacija“.

Kaimo reikalų komiteto narys Jonas Gudauskas tai išgirdęs nustebo – mat galvojo, kad dokumentuose žodis „bendradarbiavimas“ jau visur pakeistas į sąvoką „kooperatyvas“. Tai, kad vienintelis tinkamas žodis yra „kooperacija“, susitikimo pradžioje pabrėžė ir Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos (LŽŪKA) direktorius Dainius Kižauskas.

Žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas pristatė kooperatyvams numatytas paramos priemones 2023–2027 m. laikotarpiu, tačiau konkrečių atsakymų nepateikė.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Plungės skyriaus pirmininkas Marijus Kaktys, išklausęs viceministro, neslėpė apmaudo: „Iš pristatymo aišku tik tiek, kad sąlygos kooperatyvams nepagerės, gal net pablogės. Jeigu gerai supratau, sumažėjo paramos intensyvumas.“

P. Astrauskas tai patvirtino – paramos intensyvumas naujuoju paramos laikotarpiu bus 20–60 proc., anksčiau siekė 70 procentų. „Su tokiais pakeitimais einama ne į priekį, kaip turėtų būti, o atgal. Tokie sprendimai neskatina kooperuotis“, – sureagavo M. Kaktys.

Iškalbingi skaičiai

„Vienas už visus, visi už vieną“, – tokiais žodžiais pristatymą apie žemės ūkio kooperatyvų rezultatus pradėjo LŽŪKA direktorius D. Kižauskas ir pridūrė, kad kilus kokiam nors klausimui, problemai ar skauduliui, kooperatyvų nariai susiburia iš visų rajonų ir skuba į pagalbą vieni kitiems. D. Kižausko teigimu, tokia vienybė iš dalies lemia ir gerus rezultatus.

Pasak jo, Lietuvoje yra 55 pripažinti kooperatyvai, kurių bendra apyvarta 2021 m. sudarė solidžią sumą – 424 mln. eurų.

Pripažintų kooperatyvų apyvarta pagal sektorius pasiskirsto taip: pirmoje vietoje su 234,3 mln. Eur yra augalininkystė, antroje su 86 mln. Eur – pienininkystė, trečioje su 33,8 mln. Eur – vaisiai ir daržovės.

D. Kižauskas pateikė gerus kooperatyvų rezultatus – vien Asociacijos narių, ŽŪK „Pienas LT“ ir „Lagrenas“ kooperatyvų apyvarta 2021 m. siekė 306 mln. eurų. Likusią apyvartos dalį (118 mln. Eur) minėtu laikotarpiu generavo kitų (niekam nepriklausančių) kooperatyvų ir asociacijos „Kooperacijos kelias“ nariai.

LŽŪKA prezidento teigimu, Asociacijos nariai užaugina 0,8 mln. t grūdų už 400 mln. Eur (Lietuvoje 2021 m. jų iš viso prikulta 6,2 mln. t, vertė – 2,1 mlrd. eurų). Tad, LŽŪKA direktorius manymu, kooperacijos nauda akivaizdi ir neabejotina. „Kooperuojamasi dėl ekonominės naudos. Apskritai kooperacijos pavyzdžiai yra geri ir užkrečia“, – patikino D. Kižauskas.