Kodėl negaudžia pavojaus varpai?
2019-09-17
pixabay.com nuotr.

Vilnius. Lietuvos žemės ūkio taryba parengė atvirą laišką valstybės vadovams, kuriame konstatuoja, kad labai retai iš valdžios pareigūnų pasigirsta paskatų, skirtų žemės ūkio verslo iniciatyvoms. Kalbama apie agrarinio sektoriaus atsakomybę už klimato kaitos mažinimą, tausesnę žemės ūkio gamybą, bet neskiriama deramai dėmesio gamybos modernizavimui užtikrinti, atitinkamoms priemonėms finansuoti.

Laiške Prezidentui, Seimo ir Vyriausybės vadovams atkreipiamas dėmesys, kad kaimiškųjų regionų gyventojų nuskurdimas susijęs su mažėjančia žemės ūkio gamyba, sparčiu viešųjų įstaigų infrastruktūros traukimusi ir privataus verslo išsikėlimu iš provincijos. Daugėjant ekstremalių meteorologinių reiškinių, žemės ūkis vis skaudžiau pajunta jų ekonomines pasekmes. "Atrodo, turėtų skambėti visų, ne tik žemdirbių, pavojaus varpai. Bet taip nėra", rašoma laiške.

Lietuvos žemės ūkio tarybos laiške dėl netinkamo požiūrio į klimato kaitos ir agrarinio sektoriaus problemas kritikuojamos parlamentinės ir Vyriausybės struktūros, o visų pirma parlamentinis Kaimo reikalų komitetas.

Dojus agro 19 09 10

„Seimo Kaimo reikalų komitete Paryžiaus klimato kaitos susitarimas net nebuvo svarstytas, o plenarinio posėdžio metu priimtas per nepilną minutę. Mums, prieš pradedant nacionalinį ratifikavimo procesą, buvo svarbu žinoti būsimus įsipareigojimus ir būti tikriems, kad galėsime laiku įvykdyti prievoles. Atsakymo į šį klausimą negavome“, rašoma laiške.

Aplinkos ministerijai priekaištaujama dėl azoto ir fosforo išmetimo į Baltijos jūrą mažinimo plano, pagal kurį Lietuva įsipareigojo sumažinti azoto ir fosforo išmetimus panašiai tiek pat, kiek Latvija, Estija, Suomija ir Danija kartu sudėjus. Įsipareigojimų vykdymo našta teks gamybininkams.

Tam, kad aprūpintų maisto pramonę žaliava, o žmones – darbu, žemės ūkiui teks gaminti daugiau, sunaudojant mažiau išteklių. Šiltnamio dujų emisiją mažinti leis efektyvi gamyba, t. y. našumą ir efektyvumą didinančios išmaniosios augalininkystės ir gyvulininkystės technologijos, subalansuotos sėjomainos, ūkių biojėgainės ir t. t. Tam reikalingos didelės investicijos.

„Paryžiaus klimato kaitos susitarime numatyta, klimato kaitos mažinimo priemones turi būti įgyvendintos tokiu būdu, kad nekiltų grėsmė maisto gamybai ir toms priemonėms būtų užtikrintas finansavimas. Daroma priešingai“, pabrėžiama laiške.

Lietuvos žemės ūkio taryba pažymi, kad žemės ūkio produkcijos gamintojams taikomi nacionaliniai neadekvatūs tikslui, sugriežtinti reikalavimai, apeliuojant į tarptautinius susitarimus bei nacionalinio biudžeto formavimo aspektus. Kaip pavyzdys pateikiami:

  • Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintos Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklės;
  • Aplinkos ministerijos teikiamas Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašas;
  • vandens naudojimo žemės ūkyje griežtinamas;
  • nesamų komunalinių atliekų apmokestinimas;
  • žemės ūkio technikos apmokestinimas taršos mokesčiu;
  • keliskart padidintos administracinės baudos už vienokius ar kitokius nusižengimus;
  • kainų disbalansas ir kt.

Laiško autoriai atkreipia valstybės vadovų dėmesį nesąžiningas europines išmokas. „Europos vadovų Taryboje 2013 m. buvo užtikrinta, kad išmokos Lietuvos žemdirbiams 2020 m. neturi būti mažesnės negu 196 Eur/ha. Akivaizdu, kad pagal dabartinius ES asignavimus, jos bus 20 Eur/ha mažesnės ir tesieks 176 Eur/ha, bet veiksmai dėl atitinkamos 2020 m. ES biudžeto korekcijos dar nepradėti. Iki šiol nekeliamas klausimas, kodėl už aplinkai ir klimatui naudingą veiklą Lietuvos žemdirbiams mokamos 30 proc. mažesnės už ES vidurkį žalinimo išmokos“, nurodoma Lietuvos žemės ūkio tarybos laiške.

Jame taip pat pabrėžiama, kad ne besaikis ir nemotyvuotas žemės ūkio gamybos varžymas ir baudos, o tausių ir inovatyvių metodų diegimo skatinimas, konsultavimas ir gamybos plėtra leis siekti gerovės Lietuvoje.

Valstybės vadovų prašoma užkirsti kelią sprendimams, kurie varžo gamybą, ir užtikrinti adekvačia paramą žemdirbiams.

Lietuvos žemės ūkio tarybos Atviras laiškas Prezidentui G. Nausėdai, Seimo Pirmininkui V. Pranckiečiui, Ministrui Pirmininkui S. Skverneliui

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kuriam žemdirbių savivaldos finansavimo modeliui pritartumėte?
Orai