Kaip bus atlyginta žala dėl gaisro Alytuje?
2019-11-06

Vilnius. Valdžios institucijos sutaria, kad žemės ūkiui dėl gaisro Alytuje patirta žala turi būti kompensuojama operatyviai. Tai trečiadienį aptarta tiek Seimo Kaimo reikalų komitete, tiek Vyriausybės pasitarimo metu.

Vyriausybės pasitarime pritarta Žemės ūkio ministerijos siūlymui nedelsiant pradėti kompensuoti nuostolius, kuriuos dėl gaisro Alytaus mieste patyrė gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos.

Alytaus miesto ir rajono savivaldybės yra įpareigotos nuo lapkričio 15 d. kas dvi savaites teikti Finansų ministerijai bendrą prašymą dėl lėšų valstybės paramai gyventojams, ūkio subjektams, kitoms įstaigoms už žalą, patirtą dėl ekstremaliosios situacijos.

Savu ruožtu iki lapkričio 20 d. Aplinkos, Žemės ūkio, Sveikatos apsaugos turi nurodyti Vidaus reikalų ministerijai, koks yra valstybės rezervo lėšų panaudojimo poreikis.

Situaciją parlamentiniame Kaimo reikalų komitete pristatę žemės ūkio ministras Andrius Palionis bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Darius Remeika Seimo nariams kalbėjo, kad yra paimti mėginiai pagal tam tikras kategorijas ir tik gavus jų rezultatus vaizdas bus ryškesnis.

Šiuo metu padėtis itin sudėtinga yra 98 pieno ūkiams, kurie patenka į gaisro paveiktą teritoriją. 45 iš jų parduoda pieną perdirbti. Aptikus taršą piene, 29 ūkiams jau uždrausta tiekti žalią pieną supirkimo punktams, naudoti jį savo reikmės, prekiauti juo tiesiogiai, turgavietėse ir kitose prekybos vietose. Iš šių ūkių draudžiama pieną supirkti pieno supirkėjams ir perdirbėjams. Dėl galimos taršos dalį pieno produktų teko atšaukti iš apyvartos.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Darius Remeika teigė, kad buvo būtina reaguoti ir stabdyti pieno tiekimą iš Alytaus gaisro paveiktos zonos bei priminė dioksino krizę Belgijoje bei jos padarinius

Seimo nariui Petrui Čimbarui paklausus, ar tiesa, kad turi būti išpilamas ir neužterštas pienas, VMVT vadovas teigė, kad kol nėra atsakymų, jog pienas saugus – rizikuoti negalima. Tiek jis, tiek žemės ūkio ministras tvirtino, kad tik po mėnesio paaiškės, ar pieną vėl bus galima parduoti.

A. Palionio teigimu, netrukus VMVT ims antrus mėginius, apžiūrės pašarus. Tik įsitikinus, kad nebuvo galimybės taršai patekti ir į pašarus, gali būti leista pieną pardavinėti.

Alytaus rajono savivaldybės mero Algirdo Vrubliausko teigimu, šiuo metu skaičiuojama, kad per dieną yra patiriama apie 3 000 eurų nuostolio, tad šiai dienai suma jau siekia apie 60-70 tūkst. eurų.

Pasak Alytaus rajono savivaldybės mero Algirdo Vrubliausko, dar yra daug klausimų ir į juos trūksta atsakymų. Vienas jų - kaip bus kompensuojama smulkiems ūkininkams, gaminusiems ir pardavinėjusiems produkciją? Ar jiems bus atlyginta tik už žalią pieną ar už produkciją?

Meras pranešė, kad užterštas pienas bus naikinamas bendrovės „Fortum Heat Lietuva“ valdomoje elektrinėje Klaipėdoje.

„Fortum“ atstovo ryšiams su visuomene Andriaus Kasparavičiaus teigimu, pienas bus sumaišomas su bendromis atliekomis ir deginamas. „Procesas yra visiškai paprastas. Mes deginam atliekas kiekvieną dieną, veža pas mus įvairiausio pobūdžio tas atliekas, būna ir sausos, ir šlapios, ir skysto kartais pavidalo. Tas pienas bus supiltas į bendrą kaupą, kuris yra su atliekomis, susimaišys ir bus sudegintas“, – BNS komentavo A. Kasparavičius.

Anot jo, į įmonę kas antrą dieną turėtų atvažiuoti apie 12 tonų pieno. Planuojama, kad iš viso įmonė sunaikins apie 100-150 tonų pieno. „Kiek bus iš tikrųjų ir kiek bus surinkta, praktika parodys, nes nėra tiksliai aišku“, – sakė A. Kasparavičius.

Seimo Kaimo reikalų komitete diskutuota ne tik apie žalos kompensavimą. Seimo narys Alfredas Nausėda teigė, kad būtina ieškoti priežasčių ir dėl laiku neatliktų darbų kaltino tiek savivaldybę, tiek aplinkosaugos ir civilinės saugos specialistus. Tuo tarpu parlamentaras Kazys Starkevičius teigė norintis viešai padėkoti tiek savivaldybei, tiek VMVT už tinkamą reagavimą, nes nuvykus į vietą ir pabendravus su žmonėmis, jaučiama, kad situacija buvo suvaldyta tinkamai, nors, žinoma, nerimas dėl pieno supirkimo yra.

Seimo nariai taip pat diskutavo, ar teisingai buvo apibrėžta teritorija, ar buvo pasitelkti reikiami tyrimo metodai, kodėl tenka tyrimų mėginius siųsti ir į užsienio šalis. Ne kartą buvo grįžta prie klausimo, kodėl gaisras apskritai kilo, kodėl nesuveikė prevencija. „Padangos taip paprastai neužsidega...“, - retoriškai svarstė ne vienas.

Reziumuodamas diskusiją Komiteto pirmininkas Andrejus Stančikas teigė, kad sunku vertinti nuostolius, kol nėra aišku, kiek ir ką paveikė ta tarša. „Šiandien kalbame apie pieną, vėliau gal turėsime kalbėti apie gyvulininkystę. O kaip dirvožemis?.. Turime pirmuosius nuostolius pieno sektoriuje, juos kompensuojame. Toliau bus žiūrima“, - kalbėjo A. Stančikas.

Geologijos tarnybos atstovų teigimu, tyrimų dėl dirvožemio užterštumo rezultatai turėtų būti per dešimt dienų.

Vyriausybės protokoliniu nutarimu numatyta, kad gaisro metu susidariusias pavojingas atliekas išvežti turėtų UAB „Toksika“. Darbai turėtų būti pradėti nedelsiant, Alytaus miesto ekstremalių situacijų komisijai priėmus sprendimą dėl pavojingų atliekų tvarkymo.

Kaip ketinama žemdirbiams atlyginti žalą, patirtą dėl gaisro Alytuje, trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitetui pristatė žemės ūkio ministras Andrius Palionis (dešinėje)

Žemės ūkio ministras taip pat yra nurodęs Nacionalinei mokėjimų agentūrai (NMA) ir VšĮ „Ekoagros“ gaisro paveiktoje teritorijoje netaikyti žemės ūkio veiklos subjektams sankcijų dėl ne dėl jų kaltės neįvykdytų įsipareigojimų neįvykdymo.

Pranešama, kad iš nukentėjusių žemdirbių nebus reikalaujama pateikti informacijos pagal VšĮ „Ekoagros“ nustatytą formą apie 2019 m. užaugintą ir patiektą rinkai produkciją, kuri turėjo būti nuimta spalio mėnesį.

Tais atvejais, jei dėl produkcijos taršos būtų reikalaujama naikinti gyvulius ir dėl to keistųsi išduoto nutarimo dėl ekologinės gamybos išrašo duomenys apie sertifikuotus gyvūnus, NMA skirs paramą už daugiametes žoles ir (ar) javus pašarams, vadovaudamasi  VšĮ „Ekoagros“ iki tol 2019 m. išduoto nutarimo dėl ekologinės gamybos išrašo duomenimis apie valdytojo ir (ar) partnerio vardu sertifikuotus gyvūnus.

Sankcijos nebus taikomos ir tuomet, kai projekto įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpiu vertinamas Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonių ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonių paramos gavėjų, kurių vykdoma veikla yra tiesiogiai susijusi su žemės ūkiu, žemės ūkio produktų perdirbimu ir (ar) rinkodara, paslaugų žemės ūkiui teikimu, projektų 2019 metų rodiklių pasiekimas ir prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimas.

Pažeidimu nebus laikoma ir tai, kad ekologinės gamybos ūkiuose sertifikuojami gyvūnai laikomi patalpose.

MŪ, ŽŪM, BNS inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(2)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

  • mums visiems

    visiškai pritariu

  • tai kodel mes visi

    turim moketi ,uz kazkieno aplaidumair padarytas betvarkes,tegu moka ,atlygina ,kas tikrino ,leido ,kodel durniu malat

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Lietuvoje drastiškai mažėja gyvulių skaičius. Kaip tai vertinate?
Orai