Jaunųjų ūkininkų inkubatoriai: pažangi naujovė ar pinigai į balą?
2021-05-25
Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Vilnius. Nuo kai kurių Europos šalių nusižiūrėta idėja Lietuvoje kurti jaunųjų ūkininkų inkubatorius, kur jie galėtų pasisemti patirties ir žinių, skinasi kelią.

Žemės ūkio ministerija parengė bendrą inkubatorių modelį, bet svarbu, kad jį būtų galima pritaikyti skirtingose šalies vietose. Pirmasis naujųjų ūkininkų inkubatorius galėtų būti kuriamas Alantos technologijų ir verslo mokykloje, vėliau ir kitose buvusiose žemės ūkio mokyklose.

Jaunieji ūkininkai sako, kad, steigiant naujus darinius, pinigai bus išleisti neefektyviai. Reikėtų geriau panaudoti tai, kas jau yra, – pažangius ūkius.

Linas agro mob 21 08 02+ bioversija 21 08 02

Nuo idėjos prie projekto

Vos tapęs ministru Kęstutis Navickas išsakė idėją kurti Lietuvoje jaunųjų ūkininkų inkubatorius. Pasak ministro, tokį inkubatorių būtų galima steigti panašiu principu, kaip ir verslo inkubatorius. Jaunas žmogus, šeima ar žmonių grupė, norėdami pradėti ūkininkauti, galėtų ateiti į bandomąjį ūkį, ten būtų žemės, technikos, pastatų, jiems turėtų būti teikiamos konsultacijos, kol ūkininkas atsistoja ant kojų. Vėliau jis užleistų vietą kitiems.

Šios idėjos materializavimo ėmėsi ministro patarėjas Daivaras Rybakovas, apie galimybes kurti inkubatorius informavęs profesinio rengimo mokyklų vadovus. Anot patarėjo, projektas galėtų tapti puikiu startu būsimiems ūkininkams, skatintų kartų kaitą ūkiuose, taip pat esą svarstoma apie galimybes tokiems ūkininkams padėti įsigyti žemės iš valstybės lengvatinėmis sąlygomis.

Nuo kovo pradžios jaunųjų ūkininkų inkubatorių projektą pradėjo įgyvendinti VšĮ „Investuok Lietuvoje“ koordinuojamos programos „Kurk Lietuvai“ dalyviai. Komanda, atsižvelgdama į Prancūzijos, Belgijos, Jungtinės Karalystės šalyse veikiančių jaunųjų ūkininkų inkubatorių patirtį, parengė bendrą modelį, kurį galima būtų taikyti skirtingose Lietuvos vietose.

„Kiekvienam inkubatoriui reikia dirbamos žemės (dažniausiai tai būna 1-2ha, kur gali dirbti 10 ir daugiau dalyvių, priklausomai nuo jų vykdomų projektų), įrankių, nes dėl mažo ploto sunkioji technika ir įranga naudojama retai, taip pat mentorių ir mokytojų, kurie teiktų reikiamas žinias.

Dalyviai į inkubatorių ateina su savo projektais – tai nėra žemės ūkio mokykla. Inkubatorių tikslas yra sukurti kuo realesnes ūkininkavimo sąlygas“– aiškina „Kurk Lietuvai“ atstovė Tautvilė Daugėlaitė.

Galutinai modelis turėtų būti parengtas iki birželio 25 d., o liepą pasirašyta šalių bendradarbiavimo sutartis, iki rugpjūčio pabaigos parengtas vykdymo planas ir plėtros gairės.

Portalalas manoukis.lt paprašė patikslinti, kokie ūkininkai, organizacijos galėtų pasirašyti sutartį, koks būtų finansavimas. „Kurk Lietuvai“ atsiuntė tokį atsakymą:

„Kokios institucijos ar asmenys įsitrauks– priklausys nuo konkretaus inkubatoriaus. <...> Suinteresuotų šalių gali būti daug daugiau, tačiau pradedame nuo mažesnių apsukų ir vėliau partnerių gal būt ieškosime ir plačiau. Kol kas negalime tiksliai įvardinti sutarties tipo, tačiau ko gero, tai būtų bendradarbiavimo sutartis. Išsiaiškinti kaip turėtų būti finansuojami ūkininkų inkubatoriai – taip pat yra mūsų projekto dalis. Kol kas atsakyti į šį klausimą negalime. Mūsų projekto tikslas – parengti veiklos planus, suburti bendradarbiaujančias institucijas ir užtikrinti, kad projektas būtų vykdomas“,– nurodo „Kurk Lietuvai“ atstovė T. Daugėlaitė.

Pirmasis inkubatorius – Alantoje

Pasak iniciatorių, palaikymą inkubatorių idėjai išsakė jau ne viena buvusi žemės ūkio mokykla, jai pritaria ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Siekiama išsiaiškinti, kiek mokyklų sutiktų dalyvauti projekte, kiek žemės jos galėtų skirti ir kiek jaunųjų ūkininkų sutiktų priimti.

Pirmasis Lietuvoje naujųjų ūkininkų inkubatorius esą galėtų būti kuriamas Molėtų rajono Alantos technologijų ir verslo mokykloje. Mokykla valdo 80 ha valstybės žemės, augina galvijus, avis, daugiau nei ketvirtadalis moksleivių mokosi su žemės ūkiu susijusių profesijų.

Direktoriaus Vlado Pusvaškio manymu, jaunųjų ūkininkų inkubatorių būtų galima steigti panašiai, kaip ir verslo inkubatorių. Mokykla savo Anykščių filiale kartu su rajono savivaldybe jau įgyvendina verslo inkubatoriaus projektą: trys jauni žmonės, įsteigę įmones, yra mokytojų konsultuojami, nemokamai naudojasi mokyklos patalpomis, įranga, teikia autoserviso paslaugas. Ši veikla finansuojama iš projekto lėšų. Anot direktoriaus, kuriant ūkininkų inkubatorius, mokyklai reikėsparamos.

„Galima orientuotis į ekologinį ūkį, galima į atskiras žemės ūkio šakas ar pirminį apdorojimą. Tačiau reikia pasiruošti, manau, parama turėtų būti, nes jei nebus paramos, visi kaštai – technikos, sėklos ir kt. – guls ant mokyklos pečių, bet ji ne visagalė.

Pavyzdžiui, jei daržininkystę pasirenka, tai mes tokios technikos visai neturime, išskyrus traktorių. Ta parama turi būti iš europinių, ar Lietuvos biudžeto lėšų. Mokykla galėtų konsultuoti, technikos parūpinti, o žemės vargu ar bus galima iš mokyklos gauti. Geriau, kad savo turėtų, ar iš valstybės nuomotų arba įsigytų. Manau, kad tokiems ūkininkams, kurie turi žemės, bet neturi kitų resursų, galėtume padėti“,– svarsto mokyklos vadovas.

Kai kurių kitų mokyklų, turinčių žemės ūkio profesijų programas, vadovai sako iš žemės ūkio ministro patarėjo girdėję apie šią idėją, tačiau neaišku, kaip bus su valdoma žeme, kokia tvarka ją reikės suteikti ūkininkams, kokią naudą gaus mokyklos. Žodžiu, per mažai informacijos, kad galėtų spręsti, ar prisidės prie inkubatorių kūrimo.

Pasak Profesinio mokymo įstaigų asociacijos prezidento Vytauto Zubro, pirmiausia turi būti aišku, kokia tvarka bus, teisiškai sutvarkyti dokumentai, suderinta su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

„Mokome ne tik profesijų, bet ir rengiame ūkininkavimo pradmenų mokymus, į kuriuos ateina norintieji tapti ūkininkais. Gal dalis mokyklų ir norės dalyvauti inkubatorių kūrime bet reikia aiškumo. Svarbiausia, kad būtų teisiškai nustatyta, kas galėtų dalyvauti tokiuose inkubatoriuose. Jei žemės ūkio mokyklos dalyvautų, būtų galima panaudoti techniką, žemę, kuri dabar naudojama mokymo procese. Taip pat logiška, kad mokyklos galėtų gauti paramą technikai, ar žemės ūkio kultūrų sėklai įsigyti. Iš Kaimo plėtros programos būtų mokykloms galima atnaujinti įrangą, techniką, įdiegti pažangias technologijas, kad būtų matomas  efektyvus ūkis. Svarbu, kad tai būtų naudojama ne tik vieno ar kito ūkininko rengimui inkubatoriuje, bet ir platesniam ratui mokyti“,– dėsto V. Zubras.

Jaunieji ūkininkai: ar neišmes pinigų į balą?

Patys jaunieji ūkininkai užmojus kurti ūkininkų inkubatorius vertina atsargiai. Esą verčiau panaudoti tai, kas jau yra – pažangius ūkius. Portalo manoukis.lt kalbintas 28- erių Raimondas Juška sako į tėvo traktorių lipdavęs, kai buvo vos kelerių metukų, nuo žemės nesitraukė ir vėliau,– baigė aukštuosius žemės ūkio mokslus. Kartu su tėvu Alvydu Mažeikių rajone 700 ha dirbantis Raimondas džiaugiasi, kad spėjo į modernizavimo traukinį, su parama įsigijo nemažai technikos.

„Manau, inkubatorius turi būti steigiamas pažangaus ūkininko ūkyje, kad ten dirbtų, praktiką atliktų ir gautų algą. Stipriame  ūkyje jaunas žmogus ir modernios technikos, ir technologijų pamatys, ir išmoks dirbti. Juk tos mokyklos neturi geros technikos, vargu, ar ko išmokys, manau, kaip vėjo malūnai tie inkubatoriai. Geriau tuos pinigus kitur išleistų, organizuotų mokymus jaunimui, išvyką į ūkį Vokietijoje ar kitoj šaly, pamatyti, kaip ten tvarkosi“,– kalba jaunasis ūkininkas.

Ekologinio ūkio Telšių rajone šeimininkas Rimantas Šerlinskas laiko 100 karvių, dirba 200 ha, augina mėsinius galvijus. Ūkyje Rapalių kaime jis yra jau penktos kartos ūkininkas. Pats ilgą laiką buvę jaunasis ūkininkas, Rimantas sako abejojantis dėl inkubatorių steigimo.

„Kaip koks vaikų darželis bus. Juk jauno žmogaus nepriversi ūkininkauti, jei jis nenorės. Antras dalykas, dabar mokyklos ruošia specialistus. Bet, mes, ūkininkai, nelabai jų matome. Reikia mechanizatorių, karvių melžėjų, tekintojų, kitų profesijų žmonių. Tačiau nėra paprasta rasti, nes, pirma, žemės ūkio produkcijos kainos nekyla tiek, kad galėtume mokėti jiems gerą atlyginimą.

Prieš 10 metų aš net daugiau gaudavau už ekologišką pieną nei dabar. Kita vertus, jaunimas nebenori kaime būti, išvažiuoja į miestus. Tai netikiu, kad inkubatoriai ką pakeis.

Visgi vyksta ūkių stambėjimas, šiandien technika galinga, laukai turi stambėti, ūkiai irgi, tuomet ir žmonių mažiau reikia. Nebūkime naivūs. Kuo pigiau pagamini produkciją, tuo geriau parduosi, tokios tendencijos pasaulyje.

Suprantama, priklauso nuo politikos, kokia ji bus, reikėtų labiau žiūrėti į šeimos ūkius, remti šeimos ūkius, kad jie augtų, kad vaikai būtų suinteresuoti iš tėvų perimti ūkius, būtų didesnė nauda. O kalbant apie inkubatorius, manau, pažiūrės, pažais... Tik ar nebus pinigai į balą?“, – klausia R. Šerlinskas.

Su „Kurk Lietuvai“ programos atstovais diskutavęs Jaunųjų ūkininkų sąjungos vadovas Vytautas Buivydas teigia, kad naujų sistemų kurti tikrai nereikėtų. Esą, jei nebus patrauklių ūkininkavimo sąlygų, jokie inkubatoriai nepadės, o jei bus parama jauniems ūkininkams, sąlygos ją gauti, atsiras ir ūkininkų.

„Kalbantis su projekto kūrėjais, matyti, kad jie nelabai supranta, kas yra ūkis, ūkininkavimas, jie labai nutolę nuo mūsų žemės ūkio. Kaip suprantu, jie– iš „Kurk Lietuvai“, iš mūsų sužinojo apie problemas. Tai kaip galime kalbėti apie ūkininkų inkubatorių kūrimą, jei įstatymai jauniems ūkininkams nepalankūs?

Kitas dalykas dėl tų inkubatorių: neaišku, kam tie pinigai bus skirti, kiek jų bus skirta, kiek iš to jaunųjų ūkininkų atsiras. Kalbama, kad mokymo įstaigoms tie pinigai turėtų nueiti, tai gal pagerins mokymo kokybę. Tai labai atsargiai vertiname. Geriausia vieta įgyti praktinių, darbinių įgūdžių – ūkininko ūkyje.

Anksčiau atitinkantys reikalavimus ūkiai turėjo žaliuosius diplomus, ten atlikdavo praktiką. Tokią tvarką reikėtų sugrąžinti. Juk yra gerų ūkių, bendrovių, kurie galėtų priimti norinčius tapti ūkininkais. Būtų abipusė nauda: jaunas žmogus galėtų kartu dirbti, gauti atlygį, o ateityje gal ir įsigyti tą ūkį, jei jo šeimininkas vyresnio amžiaus.

Nežinau, kiek mokyklos valdo žemės, bet, manau, kad per mažai, kad ūkininkas galėtų užsiimti tradicine gyvulininkyste ar augalininkyste. Nebent būtų galima kalbėti apie netradicinį ūkį, kur pakanka mažo žemės ploto, bet čia mokyklos tokios patirties neturi.

Gal atsiras galimybė dešimčiai ar daugiau išrinktų jaunųjų ūkininkų išimties tvarka gauti hektarą kitą valstybės žemės, ir kai kuriomis lengvatinėmis sąlygomis jiems bus suteikta galimybė pradėti ūkininkauti. Tačiau matyčiau riziką, kad bus neefektyviai pinigai išleisti, nes atsiranda mentoriai, įvairios organizacijos, konsultavimas.

Žodžiu, viskas bus kuriama iš naujo. Kažkas gaus pinigėlių, bus projektai, gal mokyklos pasitvarkys patalpas, žemės ūkio technikos nusipirks. Šiuolaikinė technika brangi, tai kaip mokyklos įsigis jos? O pas ūkininkus visa tai jau yra“,– kalbėjo Jaunųjų ūkininkų sąjungos vadovas.

Prancūzijos patirtis

Prancūzijoje, kurios patirtimi domėtasi, naujųjų ūkininkų inkubatoriais, jų priežiūra užsiima ūkininkų asociacija „Terre de liens“, jungianti daugiau nei 200 ūkių.

Žemės ūkio ministerijos tinklapyje pateikta informacija, kad šioje šalyje pirmieji ūkio inkubatoriai pradėjo veikti 2007 m., dabar jų maždaug pusšimtis, inkubatoriuose stažavosi keli šimtai ūkininkų, didžioji dalis – jaunesni nei 40 metų. Po mokymų ir praktikos 66 proc. dalyvių pradėjo ūkininkauti savo pačių žemėje, apie 10 proc. įsidarbino žemės ūkio sektoriuje.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pernai gruodį žiniasklaidai yra sakęs, kad Lietuvoje sukurti pirmuosius ūkininkų inkubatorius įmanoma per metus.

MŪ inf.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Į ką dažniausiai investuojate ūkio uždirbtą pelną?
Orai