Vilnius. Aplinkos ministerija teigia, ne visada lengva atpažinti ūkininkams gyvūnų padarytą žalą. Gal tam įmanoma panaudoti dronus?

Prie medžiojamųjų ir nemedžiojamųjų gyvūnų daromos žalos pasėliams apskaičiavimo ir kompensavimo tvarkos trečiadienį sugrįžta parlamentiniame Kaimo reikalų komitete.

Seimas nuo 2026 m. sausio meškų, lūšių bei nemedžiojamųjų laukinių gyvūnų padarytą žalą ūkininkams leido atlyginti iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius teigia, kad metodika dėl žalos apskaičiavimo vis dar tikslinama.

„Iš metodinės pusės yra nemažai komplikacijų, kaip tą žalą atpažinti: kaip spręsti tokias situacijas, kai žalą padarė ne viena žvėrių rūšis, o kelios; jei buvo sumedžiojimo limitai įvykdyti arba neįvykdyti“, – kalbėjo A. Klimavičius. 

Jo teigimu, Ministerija dėl metodikos yra gavusi pastabų iš įstaigų, asociacijų, tad dėl jos bus diskutuojama. Taip pat dar nebaigtas ginčas su Privačių miškų savininkų asociacija dėl to, kaip turėtų būti vertinama miškams padaryta žala – ar tik paskutinių metų, ar ir padaryta ankstesniu laikotarpiu.

„Atsižvelgiant į tai, kad pagal Medžioklės įstatymą jaunuolynams padaryta žala miškuose neatlyginama, jei ji neviršija 20 proc. ir jei išnaudoti žvėrių sunaudojimo limitai, tai reikia išspręsti tas situacijas, kaip atlyginti žalą, jei metai iš metų kaupiasi nedidelė žala, bet ji trečiais ir ketvirtais metais pradeda viršyti 20 proc.“, – aiškino Aplinkos ministerijos atstovas.

A. Klimavičiaus teigimu, taip pat reikia išspręsti, kaip bus apskaičiuojama bitininkams rudųjų lokių padaryta žala, numatyti, kaip miškai, pievos, žemės ūkio naudmenos, sodai turi būti saugomi minimaliomis priemonėmis nuo gyvūnų daromos žalos.

Ar žalos vertinimui galėtų pasitarnauti dronai?

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika priminė, kad kiek anksčiau aiškintasi, kaip gyvūnų padarytą žalą būtų galima įvertinti pasitelkus dronus. „Tikrai labai šiais laikais keistai atrodo, kai reikia surinkti komisiją, kuri atvažiuoja, vaikšto po tuos laukus, bando kažką matuoti, skaičiuoti...“, – apie galimybę naudotis technologijomis kvietė diskutuoti K. Mažeika.

Pasak A. Klimavičiaus, balandį metodika buvo papildyta ir naujos technologijos žalai apskaičiuoti yra įtrauktos. „Bet komisijai vis tiek reikalinga atpažinti natūroje, dėl ko tie plotai yra pliki, be augalų: čia kalti žvėris, ligos, šalnos ar vanduo? Technologijos neduoda galutinių atsakymų, kas padarė žalą ir kas yra už tai atsako“, – aiškino A. Klimavičius.

Jis priminė, kad prieš naudojant droną žalai nustatyti, tam sutikimą turi duoti ir už žalą atsakingas, ir ją patyręs asmuo. „Šalys, dalyvaujančios komisijos darbe, turi įsitikinti, kad prietaisas tinkamas naudoti, duoti sutikimą, patvirtindamos tai žalos matavimo protokole (...)

Vis tiek komisijos darbas reikalingas ir išmatavus plotą, pasakius, kad kažkoks jo procentas yra sunaikintas, komisija turi atsakyti į klausimą, kas tai sukėlė“, – apie tai, kad komisija vis tiek yra būtina, kalbėjo A. Klimavičius.

K. Mažeika pastebėjo, kad viena, kai medžiotojai ir ūkininkas sutaria, kad žala yra tiek procentų ir jos suma yra tokia, o kita – kai situacija tampa konfliktine ir abi pusės turi savo versijas. Juk dažniausiai komisija kviečiama, kai nesutariama. Jis siūlė Ministerijai paraginti savivaldybes iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos įsigyti dronus, kurie galėtų tokiose situacijose praversti kaip objektyvus matavimo prietaisas.

Tai, kad į savivaldybę dažniausiai kreipiasi ūkininkai, nerandantys bendradarbiavimo su medžiotojų būreliais, tvirtino ir Panevėžio r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė. Ji teigė pastebinti, kad yra tokių medžiotojų būrelių, kurių atstovų jokiomis priemonėmis nepavyksta prisikviesti ir į laukų apžiūras, tad teiravosi ar yra institucija, kuri gali juos įpareigoti tai padaryti.

Ji taip pat teigė, kad Panevėžio ir kai kuriems kituose rajonuose dažnai kyla klausimų ne tik dėl žalos dydžio, bet ir dėl kaltininko. „Ištisai laukuose vyksta ginčai. Ūkininkai turi nufotografavę laukuose stumbrų bandas, bet specialistai sako, kad jie čia laikinai praėjo ir dabar jau viskas gerai. Ateina kita žvėrių banda – turime naktiniais prietaisais nufotografavę šernų bandas. Dažniausiai prie to apžiūros akto stovime ir galvojome, kaip čia dabar nustatyti, ieškome ekskrementų ir kitų įrodymų“, – pasakojo Z. Bakanienė. 

Anot jos, darbo krūviai nemaži ir dėl to, kad nėra aiškiai reglamentuotos tvarkos, kada ūkininkas turi kreiptis dėl tos žalos. 

Grįždama prie dronų, Z. Bakanienė teigė, kad savivaldybės iš savo lėšų turi jų įsigijusios, tačiau jie naudojami tik laukui iš viršaus apžvelgti, kad būtų aišku, į kurią vietą eiti vertinti žalos.

„Dėl pačių paskaičiavimų tikrai neturime sertifikuotų, licencijuotų programų, jos brangiai kainuoja. Bet vis tiek, jeigu medžiotojai ir ūkininkai yra priešiškai nusiteikę, nepadės jokia programinė įranga“, – aiškino Z. Bakanienė.

Ji kalbėjo ir apie tai, kad norint pasitelkti dronus, reikia nepamiršti, jog yra nemažai neskraidymo teritorijų, galiausiai kol pavyksta iš kelių šalių sudaryti vertinimo komisiją, gali pasitaikyti nepalankus oras ir drono tiesiog nepavyks pakelti.

Reikėtų peržiūrėti medžioklės organizavimo tvarką

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis teigė, kad situacija keistųsi iš esmės, jei žemės savininkas ar ūkininkas susitartų su medžioklės būreliais dėl jų medžioklei naudojamų plotų. Taip pat, anot jo, nereikėtų įtraukti savivaldybės komisijų ir kt., jei būreliai apsidraustų nuo padaromos žalos.

A. Gaižutis siūlė peržiūrėti tvarką dėl jaunuolynams padaromos žalos kompensavimo. 

Kauno r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius ragino nepamiršti prašymo valdyti stumbrų bandą ir teigė, kad, matyt, tik laiko klausimas, kada įvyks nelaimė automagistralėje.

Jis ragino sugrįžti prie paukščių daromos žalos kompensavimo ir apgailestavo, kad Lietuvoje vis dar nerandama pakankamai tam lėšų. Grįžti prie laukinių žvėrių daromos žalos kompensavimo ragino ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis.

Paskirtasis žemės ūkio ministras Andrius Palionis teigė, kad visų pirma kompensavimas ir turėtų būti traktuojamas kaip kompensavimas, o ne kaip valstybės pagalba, nes tokiu atveju žemdirbiams vėliau, pasiekus tam tikrą sumą, užkertamas kelias dalyvauti kitose priemonėse.

Reaguodamas į siūlymą pereiti prie to, kad dvi pusės susitaria dėl medžioklės ploto naudojimo, jis pastebėjo, tokiu atveju iš principo šalyje pasikeistų medžioklės organizavimas. „Čia, gerbiami Seimo nariai, turėtų gal būti platesnė diskusija“, – teigė A. Palionis.

„Aš ir siūlau iš principo keisti sistemą, nes ji yra neveikianti“, – teigė Seimo narys Viktoras Pranckietis.

Seimo narys Bronis Ropė atkreipė dėmesį, kad taisant įstatymą į jį pateko ir nuostata, jog žala atlyginama tik tuomet, kai sunaikinta daugiau kaip 5 proc. pasėlių. „Tai yra didžiulis dalykas, apie kurį nebuvo diskutuojama (...) todėl su kolegomis paruošėme ir pateikėme įstatymo pataisą, kad 5 proc. reikalavimas būtų išbrauktas“, – kalbėjo Seimo narys.

Reziumuodamas klausimą K. Mažeika teigė, kad dėl šios temos teks dar kartą susėsti ir ieškoti sprendimų naujos Vyriausybės žemės ūkio ir aplinkos ministrams bei jų komandoms  ir surasti atspirties taškus.