Vilnius. Lietuvai ketinant panaudoti dalį naftos ir jos produktų rezervo bei taip amortizuoti degalų brangimą, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad tai yra efektyviausia priemonė kuro kainoms mažinti.

Pasak jo, jei konfliktas Artimuosiuose Rytuose užsitęstų, reikėtų ieškoti tikslinių pagalbos priemonių ekonomikos gyvybingumui išlaikyti.

„Pati efektyviausia priemonė jau yra priimta, tai yra degalų rezervo panaudojimas. Energetikos ministras minėjo, kad tai galėtų dyzelino kainą paveikti 10 ar netgi keliolika centų. Tai iš tikrųjų, kadangi pabrangimas yra apie 30 centų, manau, kad tikrai labai, labai reikšminga parama“, – Seime žurnalistams antradienį sakė K. Vaitiekūnas.

„Pagrindinis veiksnys yra karas Irane. Jeigu tai užsitęstų ilgai, tai taptų jau tokia struktūrine problema mūsų ekonomikai, tada tikrai reikėtų priemonių, kaip padėti tiems, kurie nukenčia labiausiai. Tai yra energijai imlūs verslai, labiausiai pažeidžiamos gyventojų grupės. Čia galima būtų svarstyti kažkokias tikslines paramas“, – teigė jis.

Taip ministras kalbėjo prezidentui Gitanui Nausėdai iškėlus idėją degalų brangimą valdyti taikant kasdienines kuro kainų lubas, kurias apie 50 metų taiko Belgija.

Paprašytas įvertinti šalies vadovo siūlymą ministras teigė, jog toks instrumentas turėtų ribotą poveikį.

„Dabar tų modelių tokių ganėtinai panašių yra ne vienas, galbūt ir net ne du. Girdėjau, kad ir Vokietijoje panašiai yra riboję, kad kainos galėtų keistis tiktai vieną kartą per parą, yra tas belgiškas modelis. Bet tai riboto ganėtinai poveikio priemonės. Vis tiek pagrindinis veiksnys yra geopolitinė įtampa ir naftos kainos“, – sakė ministras.

Dar praėjusią savaitę K. Vaitiekūnas paprieštaravo degalų kainų luboms, kurias savaitę taiko Vengrija ir Kroatija.

„Lubos yra ganėtinai tokia jau grubi priemonė ir tikrai, tikrai ji būtų labai, labai brangi. Ir iš esmės, tai būtų iškastinio kuro dotavimas biudžeto lėšomis“, – antradienį sakė ministras.

Opozija: sprendimai turi būti greiti, siūlo mažinti kuro akcizus

Tuo metu opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Lukas Savickas kritikuoja tai, kaip šiuo metu Lietuvoje sprendžiama aukštų degalų kainų problema ir sako, kad efektyviausia būtų sumažinti degalų akcizus.

„Mums reikia turėti šiandien greitai įgyvendinamus sprendimus ir vienas iš paprasčiausių jų yra būtent akcizo peržiūra. Tai gali būti laikinas ar dalinis, ar pilnas padidinto akcizo nuo sausio pirmosios dienos atšaukimas ir tokiu būdu mes matytume tiesioginį efektą, kurį kiekvienas mes, apsilankę degalinėje, ir pamatytume“, – antradienį žurnalistams sakė Lukas Savickas.

„Labiausiai panašu, kad bandoma tiesiog laimėti laiko ir laike tikimasi, kad problema pati išsispręs. Nes kol kas yra daug diskusijų, pasvarstymų, bet jokių realių įgyvendintų sprendimų šiandien mes nematome“, – pridūrė jis.

L. Savicko teigimu, Vyriausybė turi nedelsti ir priimti sprendimus kuo greičiau.

Pasak jo, taip pat svarbu Konkurencijos tarybai užtikrinti, kad degalinių paslaugas Lietuvoje teikiančios įmonės žinotų, kad bandymas pasipelnyti esant tokiai situacijai bus tiriamas.

„Dar tikriausiai sunku būtų įrodyti, kad tas pabrangęs naftos barelis jau pas mus atvyko į Lietuvą, buvo apdirbtas ir yra šiandien mūsų degalinių pompose. Tas per ankstyvas pasinaudojimas situacija tikrai turi būti aiškiai kaip signalas siunčiamas, kad tai nebus toleruojama Lietuvoje“, – teigė jis.

Ruošiamasi panaudoti rezervą

Siekdama sumažinti kuro kainas, išaugusias dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose, Lietuva atlaisvins ir naftos, ir degalų atsargas. Ruošiamasi per 90 dienų išleisti dalį pramoninio rezervo – apie 80 tūkst. tonų, 12 dienų atsargų.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas anksčiau antradienį sakė, kad priėmus sprendimą išleisti dalį naftos ir degalų atsargų, šie kuro kainoms švelninti skirti rezervai rinką galėtų pasiekti dar šią savaitę arba kitos pradžioje.

Lietuvoje du trečdalius rezervo turi kelios įmonės, iš kurių didžiąją dalį – Lenkijos energetikos koncerno „Orlen“ valdoma vienintelė Baltijos šalyse naftos perdirbimo ir importo bendrovė „Orlen Lietuva“, o likusią dalį – valstybė.

Premjerė Inga Ruginienė pirmadienį sakė, kad sprendimas panaudoti rezervą duos rezultatų artimiausiu metu ir leis sureguliuoti kuro kainas.

Savo ruožtu verslo atstovai abejojo, ar atsargų tiekimas į rinką reikalingas bei ar vėliau rezervo nereikės atkurti gerokai aukštesne kaina, nei jis buvo sukauptas. Tuo metu analitikai mano, jog naftos rezervo naudojimas degalų kainoms turės mažą ir trumpalaikį poveikį.

Iš viso Lietuva turi sukaupusi 650 tūkst. tonų naftos ir jos produktų rezervą.