Rovaltra-mobili 22 01 06
Agropolitika
Būsimos paramos planas jau paruoštas išsiųsti į Briuselį
Asociatyvi shutterstock.com nuotr.

Vilnius. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) penktadienį Europos Komisijos (EK) vertinimui numačiusi pateikti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą. Apžvelgdamas socialinių partnerių pateiktas pastabas žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigė, kad planas – kompromisinis.

Ketvirtadienį Žemės ūkio ministerijoje susirinkusiems ir nuotoliniu būdu prisijungusiems socialiniams partneriams pristatydamas parengtą planą, ministras akcentavo kelis plano aspektus, kurie sulaukė daugiausiai pastabų.

K. Navickas teigė, kad, nors planas paskutinę šių metų dieną bus pateiktas Briuseliui, kai kuriuos pakeitimus dar bus galima atlikti. „Tai nereiškia, kad bus užtrenktos durys pastaboms, klaidų taisymui ar pokyčiams, bet durys bus gerokai pridarytos. Jas atidarys Komisija, kai pateiks savo pastabas – taip veikia sistema“, - kalbėjo ministras, primindamas, kad taisymai bus reikalingi ir atsižvelgiant į poveikio aplinkai bei ex ante vertinimus.

Bioversija 22 01 12

Vertindamas planą ministras teigė, kad šį kartą „lozungai pagrįsti pinigais“ ir prioritetai turės svaresnį finansavimą, tačiau to kaina – išlygos kituose segmentuose. Jis apgailestavo, kad mažėja paramos intensyvumas perdirbimui, parama miškams, o paramos verslams kaime nebelieka išvis.

Vėliau diskusijose su socialiniais partneriais K. Navickas teigė palaikantis idėją, jog verslai kaime turi būti remiami ir tai, kad galima tam ieškoti lėšų iš kitų šaltinių. Artimiausiu metu ketinama tartis su Vidaus reikalų ministerija dėl per ją einančios paramos regionams.

„Mes nesutinkame, kad silpninsime stipriuosius. Ne, mes nesilpninsime stipriųjų, mes stiprinsime mažuosius. Mes norime, kad tas žemės ūkio segmentas, kuris gauna pagrindines pajamas iš žemės ūkio, išbristų iš skurdo. Neišvengiamai tai reikia daryti ir užtenka lozungų“, - apie vis sukylančias priešpriešas kalbėjo K. Navickas.

Kritikos centre – išmokų lubos

Visas iš socialinių partnerių gautas pastabas ir argumentus, kodėl buvo atsižvelgta arba ne, ministerija ketina paskelbti viešai. Ketvirtadienį ministras apžvelgė būdingiausias.

Viena iš jų – išmokų lubos. ŽŪM pasirinko taikyti minimalius EK leidžiamus tiesioginių išmokų ribojimus, kai lubos – 100 000 Eur, o išmokos, viršijančios 60 000 Eur, mažinamos 85 proc. ir paliekama galimybė išskaičiuoti darbo užmokestį, taip bandant skatinti darbo vietų kūrimą kaimo vietovėse.

Skaičiuojama, kad tai galėtų paliesti apie 300 didžiausių žemės ūkio subjektų, kurių deklaruotas plotas viršys 750 ha.

Dar vienas kritikuotas aspektas – perskirstymo išmoka. Buvo sulaukta kritikos, kad ji mokama ne visiems. Ministerija argumentuoja, kad ūkiai iki 500 ha sudaro 99,6 proc. ir valdo 81 proc. ŽŪN ploto, o ūkiai virš 500 ha yra finansiškai tvarūs ir turi geresnes derybines galias nei mažesni. Tad perskirstymo išmoka sudarys 20 proc. ir bus mokama už pirmuosius 50 ha, tačiau – tik deklaruojantiems ne daugiau kaip 500 ha.

Kritikos sulaukė ir parama jauniesiems ūkininkams. Numatyta, kad tokiems žemdirbiams vidutinis finansinis metinis vokas didėja tiek I, tiek II ramsčiuose. Teigiama, kad pastaruosius dešimt metų jaunųjų ūkininkų skaičius mažėjo, tačiau 2015 m. pradėjus taikyti tiesioginių išmokų schemą, jų dalis stabilizavosi ties 12 procentų.

„Manome, kad to neužtenka. Kartų kaita yra didžiulė problema visoje Europos Sąjungoje“, - kalbėjo K. Navickas, ragindamas nesusitelkti į bloguosius pavyzdžius, kurių esą visada galima surasti, pasirūpinti, kad jaunasis ūkininkas turėtų geresnes startines galimybes.

„Riboti išmokas ekologiniams ūkiams nėra galimybės. To nenumato reglamentas. O kita – mes sakome, kad 13 proc. nėra ambicingas tikslas. Tai galiu pripažinti. Norėtųsi, kad tikslas būtų 16 proc., bet tai galime daryti tik turėdami finansinių galimybių. Ar reikia mažinti nuo šito voko? Mes nesutinkame“ , - apie dar vieną kritikos aspektą kalbėjo K. Navickas.

Nemažai priekaištų sulaukta ir dėl susietosios paramos pienininkystei. Nors buvo siūlymų nediferencijuoti išmokų už melžiamas karves, tačiau toks siūlymas atmestas ir diferenciacija numatoma. Atmestas siūlymas palikti išmokas už pieninius bulius – tokia parama naikinama. Tuo tarpu ketinama remti grynaveislių mėsinių galvijų produktyvumo kontrolę.

K. Navickas atkreipė dėmesį, kad net ir atsisakius kai kurios paramos, bendrai paramos pienininkystei dalis nuo visų tiesioginių išmokų didėja.

Tikimasi, kad toks paramos modelis turėtų paskatinti mažų (iki 20 galvijų) ūkių plėtrą, o ne gamybos atsisakymą. Vidutinė išmoka už karvę naudingesnė turėtų būti tiems ūkiams, kurie laikys nuo 19 iki 700 karvių. ŽŪM teigimu, tai padaryta remiantis mokslininkų pateiktais ūkių dydžių rėžiais pagal riziką gyvybingumui ir perspektyvumui.

Vis dėlto, nors strateginis planas pristatytas kone pateikimo finiše, o ministras teigė, jog visa tai – dėl „kantriai ir tyliai dirbančių kaimo žmonių“, žemdirbiai ir toliau turėjo ne tik techninių, bet ir dalykinių pastabų. Ne vienas pasigedo palyginamosios strateginio plano versijos, esą nuolat jį keičiant ir tobulinant itin sunku susekti visus pokyčius ir atitinkamai sureaguoti.

Kritiškai pasisakyta ir apie melioraciją, nederlingas žemes, planuojamą paramą uogų augintojams, kalbėta ir apie skirtingų dydžių ūkių supriešinimą, nevisai aiškias dokumento formuluotes. Tad nors planas paskutinę 2021-ųjų dieną turėtų būti pateiktas Europos Komisijos vertinimui, panašu, kad diskusijos tęsis.

Autorius: Asta Laukaitienė
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija
Apklausa
Kaip planuojate pavasarį sumažinti brangių mineralinių trąšų išlaidas?
Visos apklausos