Ar ne metas ruošti ratus ir važiuoti į kelius?
2019-10-14

Babtai (Kauno r.). Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiume diskutuota, jog planuojami valdžios sprendimai mokesčių srityje gali gulti nauja našta ant žemdirbių pečių, todėl savo poziciją žemdirbiai turi reikšti ryžtingai.

Penktadienį vykusiame Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo posėdyje, į kurį vėliau atvyko ir žemės ūkio ministras Andrius Palionis, žemdirbiai kalbėjo apie tai, jog valdžios ketinimai verčia gūžčioti ir nerimauti.

Politikų diskusijose ir valdžios planuose žemės ūkis įvardijamas kaip turintis ypatingų lengvatų ir per mažai prisidedantis prie šalies gerovės kūrimo, tarsi pamiršus ir nevertinant to, jog jau trečius metus iš eilės žemdirbių pajamos traukiasi dėl ekstremalių gamtos stichijų, gaunamų gerokai mažesnių tiesioginių išmokų, mažėjančių produkcijos supirkimo kainų, besitraukiančių kiaulininkystės ir pienininkystės sektorių.

Visoje Europos Sąjungoje per kelerius metus žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos sumažėjo vidutiniškai 26 proc., o skaičiuojant gaunamą produkciją 5-10 metų laikotarpyje ryškiai pastebimi derliaus netekimo nuostoliai, kurie siekia skirtinguose ūkiuose iki 30-40 procentų.

Gyvulininkystės ūkiai dėl sausros nepasiruošė reikalingo kiekio pašarų.Vien per 2019 m. 9 mėnesius melžiamų karvių skaičius Lietuvoje sumažėjo 7,6 tūkst. Dėl pašarų trukumo ir mažų produkcijos supirkimo kainų gyvulių bandos neišvengiamai mažės ir toliau.

Pasimokę iš 2018 m. daugelis ūkininkų keitė vasarinių ir žieminių kultūrų plotus ir tai matosi prognozinėje statistikoje.

Dalį laiko žemdirbiai priversti nuolat skirti tam, kad apsigintų nuo agrariniam sektoriui nepalankių sprendimų

Dirbantys žemės ūkyje vis labiau jaučia, kad Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojams keliami nepamatuotai aukšti nacionaliniai tikslai, griežtinami aplinkosaugos reikalavimai, siekiant išsikeltų ambicingų Lietuvos tikslų, įsipareigojant sumažinti azoto ir fosforo išmetimus.

Ūkininkai minėjo Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisykles, Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašą, griežtinamą vandens naudojimą žemės ūkyje, nesamų komunalinių atliekų apmokestinimą, žemės ūkio technikos apmokestinimą taršos mokesčiu, brangstančius augalų apsaugos produktus ir mažėjantį jų pasirinkimą, didėjančias „Sodros“ įmokas. Visa tai veda prie minties, kad patiriamos išlaidos vis labiau viršys uždirbamas pajamas.

Vertinant dabartinį šalies ūkių konkurencingumo lygį ir Europos Sąjungos paramos dydį, bet koks papildomas mokestis ar neplanuotų investicijų reikalaujantis teisės aktas tik dar labiau stabdytų ūkių plėtrą ir verstų ūkininkus trauktis iš veiklos, lemdamas dar spartesnį smulkiųjų ir vidutinių ūkių bei kaimų nykimą.

Lietuvos ūkininkų sąjungos posėdyje apsilankė žemės ūkio ministras Andrius Palionis

Pagal dabartinį valstybės biudžeto projektą, 2020 m. visai žemės ūkio sričiai numatoma skirti 0,6 proc. mažiau lėšų negu 2019 m. Akivaizdu, jog nebus tenkinami melioracijos įrenginių ir sistemų priežiūros projektai, truks lėšų savivaldybėms perduotoms žemės ūkio funkcijoms įgyvendinti.

Finansų ministerija pateikė teisės aktų projektus, pagal kuriuos siūloma jau nuo 2020 m. sausio 1 d. padidinti akcizo tarifą gazoliams net 44 proc. Neigiamas to pasekmes pajus visi ūkininkai, savo veikloje naudojantys gazolius.

Planas mažinti nustatytos žemės mokesčio lengvatos dydį žemės ūkio paskirties žemei nuo 0,35 iki 0,50 koeficiento apims visus žemės ūkio subjektus. Tai, kad savivaldybės turi galimybę spręsti dėl mokesčio tarifų ir lengvatų taikymo, nesuteikia garantijų, jog mokesčiai nedidės. Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo žemės vidutinės rinkos vertės (mokestinės žemės vertės), pagal kurias 2018–2022 m. laikotarpiu ir taip jau skaičiuojamas gerokai didesnis žemės mokestis, o savivaldybių tarybose dėl to vyksta sunkios derybos. Tad akivaizdu, jog koeficiento didinimas tikrai augins žemės mokestį. Atitinkamai kils ir žemės nuomos kainos.

Siūlomas nekilnojamojo turto neapmokestinamosios ribos mažinimas iki 100 tūks. Eur fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamam turtui gali paliesti ir ūkininkus, nors viešai deklaruojama, jog tai pirmiausia bus taikoma fiziniams asmenims, gyvenantiems didžiuosiuose miestuose.

Žemdirbių veiklai ir būsimoms ūkių veiklos išlaidoms įtakos turės ir kitų mokesčių pakeitimai, kaip antai automobilių taršos mokestis ir mokestis iš mobilių taršos šaltinių. Siūlomas bankų aktyvų mokestis irgi neramina žemdirbius, nes daugelis žemės ūkio subjektų naudojasi paskolomis, kurios gali brangti. Bankų politika žemės ūkio atžvilgiu nuo 2019 m. dėl šio sektoriaus nestabilumo vis labiau nepalanki. Tai apsunkina kreditų gavimo sąlygas, apyvartinių lėšų sureguliavimą ir stabdo nuo bet kokių investicijų. Akivaizdu, kad ūkininkų apmokestinimas papildomais naujais mokesčiais sumažintų jų mokumą.

Ūkininkų sąjunga savo nepritarimą naujiems mokestiniams projektams išsiuntė Vyriausybei, Finansų ir Žemės ūkio ministerijoms, parlamentiniam Kaimo reikalų komitetui.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip ketinate ūkininkauti kitąmet, jeigu dar didės mokesčiai ir mažės žemės ūkio rėmimas?
Orai