Prieš daugiau kaip dvidešimtmetį Aldonos ir Raimondo Bivilių pradėtą veiklą noriai tęsia jų sūnūs – Rimvydas ir Justas. Ūkiai trys, bet jų savininkai pabrėžia, kad tai Bivilių šeimos ūkis, kuriame bendrai dirba tėvai ir vaikai.

Pasak Rimvydo Bivilio, su broliu Justu tėvams abu padėjo nuo mažų dienų, todėl ir savo atskirus ūkius įregistravę niekada neskirsto, kas kam priklauso: bendrai dirba žemę, naudojasi technika, planuoja investicijas. ES investicine parama Biviliai pasinaudojo du kartus: vieną projektą įgyvendino tėvai – pirko naują John Deere javų kombainą, o Rimvydui (savo ūkį jis įregistravo 2010 m.) jaunojo ūkininko įsikūrimo parama palengvino naujų padargų (sėjamosios, germinatoriaus, plūgo, priekabos) įsigijimą. Visa technika, išskyrus javų kombainą, kuris prieš 8 metus pakeistas kita nauja tos pačios gamintojos mašina, naudojama ūkyje lig šiol.

„Stengėmės visą techniką įsigyti naują. Kadangi patys dirbame, ją tausojame ir prižiūrime, tai ir naudojame ilgai“, – sako R. Bivilis. Beje, šeimos ūkyje visus metus dirba tik vienas samdomas darbininkas, o didžiąją dalį darbų atlieka Bivilių vyrai.

Nors darbuojasi bendrai, tačiau darbus pasiskirstę: Rimvydas daugiausia žemę dirba ir sėja, Justas – nuo paauglystės jau 17 sezonų niekam neužleidžia kombainininko pareigų, o štai tėvas Raimondas – pagrindinis vilkiko vairuotojas. Darbininkui patikėti purškimo ir tręšimo darbai, nors, Rimvydas juokauja, kad pagrindinis jo darbas – visą vasarą šienauti ir prižiūrėti pakeles ir pagriovius, nes sudėjus visas 3 m juostas keli hektarai susidaro.

Pašnekovas sutinka, kad trims šeimoms 350 ha dirbamos žemės kiek mažoka. „Norėtume ir galėtume dirbti daugiau, bet laisvos žemės nėra, aplink nemažai didelių ir nuo daug seniau dirbančių ūkių, su kuriais konkuruoti esame per maži. Tačiau stengiamės išlaikyti dirbamą žemę, nepaisant lauko dydžio, nes neturime iš ko rinktis, jei parduoda – perkame, nesame nė vieno gabaliuko atsisakę, nors suprantame, kad šios investicijos greitai neatsipirks. Esame įsigiję tokių sklypų, kurie, ko gero, tik mūsų vaikams atsipirks“, – sako R. Bivilis, pridurdamas, kad ir jų dirbami laukai nėra dideli. Didžiausi – keturi laukai po 16 ha, mažiausias – 0,32 ha sklypas gyvenvietėje. Beje, dauguma dirbamų laukų plyti šalia tėvų sodybos Bogušiškių kaime, Kėdainių rajone, o labiausiai nutolę – už 8 kilometrų.

Vyrauja žalios spalvos technika

Kaip ir dauguma, ūkininkavimo pradžioje Biviliai dirbo baltarusiškais traktoriais, vienu metu turėjo jų keturis, tiesa, ir ūkio pagrindą sudarė tada ne augalininkystė, o gyvulininkystė – laikė iki 30 melžiamų karvių (visai gyvulių atsisakė maždaug prieš dešimtmetį). Pirmasis vakarietiškas John Deere į ūkį atriedėjo 2005 metais. „Nuo to laiko mūsų ūkyje vyrauja žalia spalva ir šios gamintojos technika. Ji mums tiko ir patiko“, – pastebi pašnekovas.

Bivilių technikos parke – trys John Deere traktoriai ir jau aštuntą sezoną šiemet derlių dorojęs John Deere T660 javų kombainas (antras naujas šios gamintojos kombainas ūkyje). Dar kai gyvulius laikė, iš statybinės technikos įmonės įsigijo Genie teleskopinį krautuvą. Pasak Rimvydo, reikėjo krautuvo su žnyplėmis, kad galėtų ritinius gyvuliams vežti, žinoma, aktuali buvo ir kaina – ūkininko žodžiais, jis kainavo dvigubai pigiau nei analogiškos žemės ūkiui skirtos mašinos.

Lengviems darbams ūkyje vis dar naudojamas 1990 m. gamybos Belarus – pirmasis ūkio traktorius, įsigytas kelerių metų senumo. Pirmąjį John Deere traktorių Biviliai pardavė, tačiau vis dar naudoja 2009 ir 2012 metų 6930 ir 6430 modelių traktorius. Naujausias – šį pavasarį ūkį pasiekęs John Deere 6195 M.

„Tai galingiausias ir išmaniausias ūkio traktorius su navigacija ir automatinio vairavimo sistema. Šiuo beveik 200 AG traktoriumi skutame, ariame. Lig šiol šiuos ir sėjos darbus atlikome su 6930 modelio 160 AG traktoriumi, kuris buvo „čipuotas“, tad jo galia siekė 190 AG. Dabar turime du panašios galios, kurie, jei reikia, gali pakeisti vienas kitą“, – aiškina R. Bivilis. Beje, abu traktoriai, kad mažiau slėgtų dirvą, sukomplektuoti su dvigubais ratais.

O štai mažiausias 120 AG John Deere 6430 daugiausia naudojamas purškimo ir tręšimo darbams, taip pat cukriniams runkeliams sėti – traukia seną rusišką sėjamąją, kurios detales Biviliai patys gamina ir restauruoja, nes nėra kur įsigyti. Šiam traktoriui ūkininkai turi net du ratų komplektus – platesnius, kai naudoja traktorių transportavimo darbams, pvz., grūdams vežti, ir siauresnius, skirtus pasėlių priežiūrai, ypač purškimui.

„Vasarą ant jo sumontuojame siaurus ratus, kad purškiant runkelius tilptų į tarpuvagius ir augalų nemintų. Ypač tai aktualu darant paskutinius purškimus, kai runkelių lapai ypač vešlūs būna. Nors pasiteisina siauri traktoriaus ratai ir purškiant rapsus, ypač žydinčius, taip pat javus“, – tikina pašnekovas. Taikantis prie 4 m darbinio pločio Pöttinger Terrasem sėjamosios, ūkyje dirbama 20 metrų darbinio pločio prikabinamu purkštuvu („FarmGem“ gamintojos) ir trąšų barstomąja.

Svarsto, ar dar auginti cukrinius runkelius

Augina Biviliai žieminius kviečius ir rapsus, atitinkamai skiria jiems 160 ir 100 hektarų. Nemažai metų, nepaisydami supirkimo kainų svyravimų, sėja 40 ha cukrinių runkelių, kuriuos vadina ypač gerais sėjomainos augalais. Pasak Rimvydo, po vasarojaus (paprastai sėja apie 20 ha vasarinių kviečių ar miežių) pasėjus žieminius rapsus į lauką, kuriame ankstesnį sezoną augo cukriniai runkeliai, skirtumai ypač gerai matyti.

Tiesa, prasitaria, kad nežino, ar kitais metais cukriniai runkeliai išliks jų sėjomainoje ar užleis vietą ankštiniams augalams (šiuo metu žirniams ir (ar) pupoms skiria apie 30 ha) ar rapsams, nes vėl pasigirsta kalbų apie supirkimo kainos mažinimą. „Jau ateina riba, kai reikia gerai pasvarstyti ir paskaičiuoti, ar verta juos auginti, nes tai įdėjimams gerokai imlesni augalai nei javai. Blogiausia, kad niekada tiksliai negali žinoti, kiek gausi už runkelius, nes, be bazinės kainos, dar mokami ir priedai už pristatymą vienu ar kitu laiku, transportavimą, krovimą ir pan.“, – sako Rimvydas.

Beje, visus darbus – nuo sėjos, priežiūros, iki paruošimo (turi senučiuką Kleine runkelių valytuvą-krautuvą) ir išvežimo, Biviliai atlieka patys. Perka tik runkelių kasimo paslaugą, nes, pašnekovo žodžiais, auginamų cukrinių runkelių plotas per mažas, kad apsimokėtų investuoti į brangiai kainuojančią kasimo techniką.

Keisti dirbimo technologijų nežada

Bivilių ūkyje taikomos mišrios žemės ūkio dirbimo technologijos: dirbama ir minimaliai su 4 m diskiniu ir 3 m darbinio pločio noraginiu DalBo skutikliais, jei reikia, laukai ir ariami Kuhn plūgu. Štai jau antrus metus arė laukus žieminiams rapsams. „Plūgo neatsisakome ne vien dėl to, kad cukrinius runkelius auginame. Arimas labai tinka ir rapsams. Sėjant rapsus į skustą dirvą, daug augalų liekanų būna, šliužų ir kitų problemų. Pasėjus į artą dirvą, ir rapsų sudygimas būna tolygesnis, ir derlius didesnis“, – pastebi ūkininkas.

Kad geriau suartus laukus paruoštų sėjai, šiemet įsigijo ir vietinės gamybos padargą, skirtą žemei lyginti, kurį išbandė prieš šio sezono žieminių rapsų sėją. „Labai pasiteisino, iš karto po jo su sėjamąja galima važiuoti ir sėti. Juo ir pavasarį runkeliams žemę lyginsime“, – sako Rimvydas. O štai juostinės ar tiesioginės sėjos technologijų jų šeimos ūkis neplanuoja taikyti, nes, pašnekovo žodžiais, spėja visus darbus patys atlikti laiku. Jo įsitikinimu, šias technologijas dažniausiai taiko dideli ūkiai, kuriuose nespėjama laiku, greitai ir kokybiškai atlikti visų darbų.

Jei oro sąlygos palankios ir laukai nėra prilyti, net nuėmę cukrinius runkelius Biviliai stengiasi pasėti į jų vietą kuo daugiau žieminių kviečių, kurių derlius bet kuriuo atveju būna didesnis nei vasarojaus. „Pernai spėjome beveik pusę ploto užsėti, pasėjus užsnigo, bet per sniegą išdygo ir visai geras rezultatas buvo. Tiesą sakant, nereikia bijoti vėlyvos žieminių kviečių sėjos, ko gero, kaip tik reikėtų ją vėlinti, siekiant sumažinti įvairių ligų, ypač šaknų, tuščių varpų. Tą ir patys matome, tai ir agronomai jau pripažįsta“, – patirtimi dalijasi ūkininkas.

Šiemet Bivilių laukuose byrėjo nuo 7 iki 9 t/ha žieminių kviečių, 5–6 t/ha vasarinių kviečių, 3,2 t/ha rapsų. Rapsų derlių gerokai sumažino gegužę prasiautusi liūtis su kruša. „Rapsai žydėjo, praėjo kruša ir žiedus nudaužė, taip per vieną dieną žiedų viršūnėse neliko. Tada ir keturių lapelių cukrinius runkelius, kuriuos jau buvome nupurškę, patręšę, gerokai apdaužė ir paskandino, todėl nemažai lopų išmirko. Ir ūkinio pastato stogą nuplėšė, šiferis po visą kiemą skraidė. Nuskriaudė šiemet mus gamta, bet yra, kaip yra. Ūkininkavimas nuo gamtos priklauso, tad turime prie jos taikytis“, – apie šių metų nuostolių pridariusias gamtos išdaigas pasakoja R. Bivilis.

Labai trūksta angaro

Rugsėjį atvažiuos įmonė ūkinio pastato stogo tvarkyti, nes tai vienintelė patalpa, kur galėjo sėklas ar trąšas pasidėti, o žiemą bent kombainą laikyti. Visa kita technika žiemoja lauke. Rimvydas sutinka, kad stovėjimas lauke technikai „sveikatos nesuteikia“, tačiau galimybių laikyti žemės ūkio mašinas po stogu nėra.

„Gamybinės bazės, pradedant grūdų džiovykla ir sandėliais ar bokštais, taip pat neturime, bet net nesvarstome į visa tai investuoti, nes tokiai investicijai mūsų ūkis per mažas. Be to, aplink mus daugiau kaip dešimt elevatorių, arčiausias – už dviejų kilometrų, tad galima pasirinkti, kur grūdus vežti, todėl ir nelabai verta turėti savo džiovyklos. O štai angaras būtų labai gerai – galėtume jame ir techniką laikyti, ir laikinai sausus grūdus supilti“, – ko labiausiai reikia ūkiui, atskleidžia Bivilių šeimos atstovas, pripažindamas, kad didžiausia paspirtis tokiai investicijai būtų ES finansuojamas projektas.

Pasak Rimvydo, jei turėtų angarą, nereikėtų eilėse prie elevatoriaus nakvoti (šį sezoną tėvas su vilkiku 8 naktis prie elevatoriaus miegojo) ir laiką gaišti, galima būtų kitaip darbus perskirstyti, pavyzdžiui, vietoj grūdų vežimo galėtų žemę dirbti ir sėjai pasiruošti.

Turi Biviliai vilkiką ir tris traktorines priekabas, naudoja šią techniką ne tik grūdams, bet ir cukriniams runkeliams išvežti. Viena iš jų dar rusiška, dvi įsigytos naujos – lietuvių gamintojų „Laumetrio“ ir „Western Fabrications“ . Tad grūdus tiesiai iš kombaino bunkerio pila į transportavimo techniką ir iš karto veža į elevatorius. „Šiemet visi grūdai sausi buvo, tad džiovinti nereikėjo, drėgnesnių kviečių gal dvi priekabas išvežėme, todėl ir nuoskaitos tik dėl šiukšlingumo buvo. Sakyčiau, kad šį kartą net ir išlošėme iš karto po kombaino parduodami grūdus, nes supirkimo kainos krenta ir greičiausiai nepakils, nes užauginamų grūdų kiekis didėja“, – sako Rimvydas, vienas iš trijų Bivilių ūkio atstovų.