

- Gitana KEMEŽIENĖ
- Mano ūkis
Liudvinave ūkininkaujantis Darius Isoda – pagal išsilavinimą agronomas, tačiau dūšioje mechanikas, nes visada labiau linko prie technikos. Ir ūkininkauti nežadėjo, tačiau prieš ketvirtį amžiaus įsigyti pirmieji žemės hektarai pastūmėjo kurti ir plėsti augalininkystės ūkį.
Nuo 1981 m. Liudvinavo miestelio pakraštyje su žmona Vilma gyvenantis Darius Isoda ūkį įregistravo prieš ketvirtį amžiaus. Pradžia – 7,5 ha žemės, kurią pirko už savo uždirbtus pinigus (prisidėjo ir tėvai). Ūkininku būti visai nenorėjo, nors mielai padėdavo ūkininkaujančiam svainiui Drąsučiui Avuliui, ypač dirbti su technika, ją prižiūrėti, remontuoti.
„Žmonės pasiūlė už gerą kainą žemės, sakydami, kad bet kam neparduos, tad susigundžiau. Ta mintis labai tėčiui patiko, kuris agronomu dirbo kolūkyje, vėliau Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje, buvo ilgametis Marijampolės biuro vadovas. Nors pats neūkininkavo, bet žemės ūkis jam labai patiko ir vis dar patinka“, – tėvą Juozą Isodą ūkio kūrimo iniciatoriumi vadina pašnekovas ir priduria, kad ūkininkauti įdomu pasidarė tik po kelerių metų – patiko būti sau viršininku, pajamų šeimai užteko, bankai ėmė rimtai žemdirbius vertinti...
D. Isoda ūkininkauja kartu su svainiu D. Avuliu, bendrai dirba apie 760 ha žemės. Abu gerai sutaria ir draugiškai dirba, neskirstydami, kas kurio yra, bendrai naudojasi technika ir pastatais, tačiau tam, kad įteisintų šeimos kooperaciją, pašnekovas svarsto pakeisti ūkio statusą iš fizinio į juridinį asmenį. Tam Darius su Drąsučiu ir jųdviejų šeimų nariais įregistravo Liudvinavo žemės ūkio kooperatyvą.
„Tai būtų šeimos kooperatyvas, svetimų neplanuojame priimti. Juridinio asmens statusas suteikia daugiau aiškumo, viskas labiau reglamentuota, paprasčiau pelną pasidalyti, visi eitume kaip į darbą ir sprendimus priimtume visi nariai“, – aiškina D. Isoda, pabrėždamas, kad turint juridinį statusą paprasčiau teikti paslaugas, pavyzdžiui, valyti sniegą, greideriuoti kelius, ir deklaruoti už jas gautus pinigus.
Ūkį išplėsti padėjo parama
Tapęs ūkininku, Darius iš pradžių dirbo su Belarus, T-150 traktoriais, taip pat naudota vakarietiška technika. Atsiradus galimybei pasinaudoti parama naujai technikai įsigyti, su svainiu sutarė, kad jis savo vardu plės dirbamos žemės plotus, rengs projektus paramai gauti. Būtent parama padėjo išplėsti ūkį, nes norint įvykdyti įsipareigojimus, reikia pasiekti tam tikrą ekonominį lygį. Iš pradžių į paramą skeptiškai žiūrėjęs, tėčio padrąsintas pirmiausia pateikė paraišką paramai pagal SAPARD programą ir įsigijo naują Hew Holland traktorių su 4 m darbinio pločio Väderstad Rapid sėjamąja. „Tiesą sakant, reikėjo tada nebijoti ir drąsiau naudotis parama, nes nebuvo ribojimų“, – dėl neišnaudotų galimybių apgailestauja ūkininkas.
Maždaug prieš septynerius metus parengė ūkio modernizavimo projektą ir įsigijo naują New Holland javų kombainą, taip pat įmonės „Alvan Blanch“ (Jungtinė Karalystė) mobilią grūdų džiovyklą. Kadangi ūkinę ir gamybinę bazę kūrė prie namų, šalia upės ir parko, jam ypač aktualu buvo, kad džiovykla nebūtų aukšta ir džiovinant grūdus dulkės nekiltų į aukštį, dirbtų tyliai, todėl ir rinkosi ne vertikalios, bet horizontalios konstrukcijos įrangą. „Džiovykla naši, ekonomiška, labai tyliai dirba. Pirkau ją su nemažu rezervu, dabar 700 ha ūkiui ji kaip tik. NMA niekaip nesuprato, kam man tokios našios reikia, tačiau visada būtina galvoti į priekį“, – įsitikinęs ūkininkas.
Jis džiovyklą įsirengė prie Marijampolės konservų fabrikui kadaise priklausiusio arkinio sandėlio, kurį rekonstravo. „Daug lengviau naują statyti nei iš seno lipdyti, bet laukuose kurti ūkio bazės nenorėjau, geriau ir paprasčiau, kai viskas vietoje“, – sako D. Isoda, dirbtuvėms pritaikęs senosios pieninės pastatus.
Tradiciniais augalais neapsiriboja
Kartu su svainiu D. Isoda augina žieminius kviečius, rapsus, miežius, iš vasarinių augalų sėja pupas ir kukurūzus grūdams. Augino cukrinius runkelius, kuriuos prieš septynerius metus pakeitė kukurūzai. Vis svarsto, gal reikėtų grįžti prie cukrinių runkelių, nes tai papildomas pajamų šaltinis, tačiau tai, kad jų nuėmimo laikas sutampa su kukurūzų kūlimu, kol kas nuo šio žingsnio sulaiko.
Porą metų bandė auginti saulėgrąžas: iš pradžių bandymams paskyrė 2 ha, pernai saulės augalais užsėjo 30 ha, tačiau metai nebuvo palankūs, nes daug lijo, saulėgrąžos pūti pradėjo, nemažai žalos paukščiai pridarė. „Tai labai įdomus, dirvą valantis augalas, tačiau būtina tinkamą vietą parinkti, kad kuo mažiau paukščiai išlestų. Iššūkių kelia ir jų nuėmimas, kuris sutampa su kukurūzų, o joms kulti reikia pjaunamąją perdaryti arba specialią įsigyti. Taip pat būtina saulėgrąžas itin atsargiai žemomis temperatūromis džiovinti, nes sėklos turi daug aliejaus. O svarbiausia – labai sunku jas realizuoti, pernai teko vežti į Lenkiją parduoti“, – saulėgrąžų auginimo patirtimi dalijasi ūkininkas.
Grūdams auginami kukurūzai papildo sėjomainą, patys augalai, Dariaus pastebėjimu, naudingi tuo, kad iš gilesnių sluoksnių sugeba iškelti į paviršių kalį, palieka daug augalinės masės – maisto sliekams ir mikroorganizmams. Užaugintus kukurūzų grūdus, kurių derlius, atsižvelgiant į gamtos sąlygas ir veislių pasirinkimą, siekia 11–12 t/ha (kartais – 15 t/ha), parduoda lenkams arba Pasvalyje įsikūrusiai bioetanolio ir biodujų gamyklai. Viena iš gero kukurūzų derliaus sąlygų – žemės paruošimas ariant. „Gali bet kas girtis, bet niekada nepatikėsiu, kad prikulia 15 t/ha kukurūzų, augindami juos neartoje žemėje“, – tvirtą nuomonę turi ūkininkas.
Žemės dirbimo technologiją renkasi pagal sąlygas ir augalus
Tad plūgo ūkininkas dar neatsisako, tik naudoja jį iš rudens ruošiant dirvą kukurūzams, pupoms. Paprastai 7 korpusų Kuhn Vari-Timer plūgu aria iki 20 cm gyliu. Kitiems augalams taiko bearimes technologijas – skuta noraginiu Horsch Terrano arba kombinuotu Amazone Centaur skutikliais. Ūkyje naudojama 6 m darbinio pločio Väderstad Rapid sėjamoji. Tiesa, bando tiesioginės ir juostinės sėjos technologijas – perka sėjos paslaugas. Pavyzdžiui, pernai juostine technologija pasėjo 100 ha žieminių miežių ir 40 ha rapsų.
„Taikyti ūkyje tik vieną žemės dirbimo ir sėjos technologiją rizikinga, tačiau jos pasirinkimas priklauso nuo auginamų augalų ir gamtinių sąlygų. Siekiant taupyti drėgmę, gali tekti pereiti prie juostinio žemės dirbimo ir sėjos, nors kol kas tam nesiruošiu. Pavyzdžiui, rapsus svarbu pasėti laiku, tad sėjant vėliau tiesioginės sėjos technologija praranda prasmę. Be to, sėjant tiesiogiai, neįmanoma išsiversti be raundapo, o aš jo naudojimą vertinu skeptiškai“, – pabrėžia D. Isoda.
Paprastai didžiausią dalį ūkio naudmenų Darius skiria žieminiams kviečiams (300–200 ha), tačiau iš patirties žino, kad geriau kviečių mažiau sėti, bet po tinkamo priešsėlio, pvz., pupų ar rapsų, negu atsėliuoti ir taip didinti plotus, nes tai turi didelę įtaką derlingumui. Kitoms kultūroms dažniausiai skiria po 100 hektarų.
Traktorių grūdams vežti nenaudoja
Ūkio savaeigės technikos parke – dar su parama įsigytas New Holland javų kombainas, teleskopinis Manitou krautuvas, keturi traktoriai: Deutz-Fahr, Valtra, Volvo ir Claas Xerion. Pastarasis traktorius, įsigytas naudotas šį pavasarį – naujausias ūkio pirkinys, tačiau ilgai juo nedirbo, nes rudenį sugedo ir teko atiduoti į servisą rimtam remontui. Šį traktorių, kaip ir S serijos Valtra, naudoja žemės dirbimo ir sėjos darbams.
Senas Volvo traktorius dažniausiai naudojamas vežti akmenis, Deutz-Fahr agreguojamas su prikabinamu išmaniuoju 36 m sijų Amazone purkštuvu. Beje, purkštuvas – viena dažniausiai naudojamų mašinų ūkyje, nes Darius pirmenybę teikia tręšimui skystosiomis trąšomis. Nors joms laikyti reikia specialių talpyklų, tačiau jomis tręšti patogiau ir paprasčiau, augalai skystąsias trąšas geriau pasisavina, o svarbiausia – nesusidaro plastiko atliekų. Ūkininkas turi tręšimo kintamomis normomis planus, tačiau pagal juos skystų trąšų nepurškia, nes nemano, kad tai naudinga.
O štai trąšų barstomąją naudoja retai – tik rapsams amonio sulfatu patręšti ir tarpiniams pasėliams pasėti: išbarsto ja sėklas ir diskiniu skutikliu įterpia. Dariaus teigimu, tai greičiausias ir efektyviausias tarpinių pasėlių sėjos būdas. Tiesa, tarpiniams pasėliams sėti ant kombinuoto Amazone Centaur skutiklio patys sukonstravo ir sumontavo dviejų sėkladėžių smulkių sėklų išsėjimo įrangą. „Galvojome šį padargą naudoti rapsams sėti, bet jų sėjai būtini noragėliai gale, tad reikėtų šiek tiek skutiklį perdaryti, o kol kas tam nenusiteikę“, – prisipažįsta pašnekovas.
Ūkyje yra du krovininiai automobiliai – Volvo sunkvežimis ir Renault vilkikas, veža jais grūdus iš laukų. Traktorių su priekabomis šiems darbams nenaudoja, nes brangiai kainuoja traktorių eksploatacija, be to, su krovininiu transportu daug greičiau. „Anksčiau vežėme grūdus su traktoriais, tai nespėdavome padangų keisti, kurios gana brangiai kainuoja, reikėjo ir daugiau žmonių. Jei laukai būtų arti, gal vilkikas ir neturėtų ką veikti, bet kai į vieną pusę tenka po 15 km važiuoti, krovininiai automobiliai mums pasiteisina, juolab kad turime ir grūdų perkrovimo priekabą, į kurią telpa dviejų kombaino bunkerių grūdai“, – sako D. Isoda.
Grūdus ūkyje laiko trumpai
Nors ūkio angare telpa apie 1 000 t grūdų, tačiau jų nesandėliuoja arba supila tik trumpam laikui. Laikyti neverta, nes tai irgi kainuoja – krenta svoris, vabaliukų atsiranda. Tad derlių ima, jei reikia, išvalo ir išdžiovina, ir iš karto stengiasi išvežti grūdų supirkėjams – arba samdo transportą, arba nedideliais atstumais patys išveža, pavyzdžiui, į Marijampolės ar Mauručių elevatorius. Tiesa, bandė ūkininkas su nuosavu krovininiu transportu grūdus tiesiai į Klaipėdos jūrų uostą vežti, bet greitai suprato, kad tokiu atveju ūkiui trijų vilkikų reikia ir papildomų darbuotojų, o tai – nauji iššūkiai. „Geriau duoti kitam žmogui uždirbti ir pačiam nesukti galvos dėl trūkusios padangos ar kitų dalykų“, – įsitikinęs D. Isoda.
Ne vienus metus grūdus parduodavo pagal išankstines sutartis, tačiau pastaraisiais metais dėl to patyrė nemažai nuostolių, tad dabar išveža grūdus saugoti į elevatorius, o parduoda, kai kaina tenkina. Taip išvengia papildomų išlaidų grūdų kokybei išlaikyti, be to, atlaisvinamas angaras, į kurį suvažiuoja nuplauta ir sutvarkyta ūkio technika žiemai.
Didelių ateities planų ūkininkas nekuria. Tiesa, reikėtų atnaujinti daugiausia naudojamą Valtra traktorių, praverstų ir antras javų kombainas ūkyje. Tačiau turimo kombaino keisti į našesnį nesvarsto, nes, jo žodžiais, dirbti su našiu ir galingu kombainu gali labai profesionalus operatorius, kad jo galimybes išnaudotų, be to, laukai turi būti dideli, logistika gerai sustyguota.