Broliai Arvydas ir Rolandas Martyšiai turi savo ūkius, o dirba ranka rankon – dalydamiesi darbais, technika, pastatais, bendrai ieškodami sprendimų darbų efektyvumui ir našumui didinti.

Vyresnysis Rolandas ūkį perėmė po tėvo mirties, prisijungdamas prie jau dešimtmetį ūkininkavusio brolio Arvydo. „Kol tėvukas buvo gyvas, retkarčiais padėdavau ūkyje, bet, priešingai nei broliui, tai nebuvo mano kasdienė veikla – visą dėmesį ir laiką skyriau kaimo turizmui. Perėmęs ūkį, kurį su nuomojama žeme sudaro 270 ha, turizmą apleidau ir veiklą sustabdžiau, nes sodybą jau būtina remontuoti. Ūkiui reikia investicijų, iki galo technologijas sutvarkyti, tada ateis laikas ir turizmui“, – pasakoja Akmenės r. ūkininkas Rolandas Martyšius.

Kartu su žeme perėmė jis ir visą tėvo ūkio techniką, išsaugotus gamybinius pastatus Eglesių kaime – buvusio kolūkio dirbtuves ir grūdų sandėlį, išdėstytus beveik 1,5 ha teritorijoje. Visa technine ir gamybine baze draugiškai dalijasi su broliu Arvydu, dirbančiu apie 170 ha. Abu bendrai valdo daugiau kaip 400 ha žemės, dar 20 ha miško, nemažai pievų, nes Rolandas paveldėjo ir tėvo žirgus, taip pat nuo sunykimo išgelbėtą Augustaičių vandens malūną su 2,5 ha. Žirgų bandą Rolandas sumažino nuo 10 iki 4 – pardavė mišrūnus ir ponius, pasiliko žemaitukus. Tiesa, jais rūpinasi ne pats, o žirgininkai, kuriems patikėjo augintinius; Rolandas prižiūri pievas ir šieno arkliams ruošia.

Darbus pasiskirstė, technika dalijasi

Augina Martyšiai žieminius kviečius ir rapsus, skiria jiems atitinkamai apie 40 ir 30–35 proc. naudmenų, likusioje žemėje sėja vasarines kultūras: kviečius, žirnius ir (arba) pupas. Šį sezoną sėjo tik pupų, nes žirnių pasėliai pernai nuvylė, tačiau ir pupos šiemet nedžiugina – ne pupų metai. Šiemet pirmą kartą apie 50 ha skyrė tarpiniams pasėliams, numatė plotus žaliajam pūdymui.

Keleri metai pasėlius draudžia nuo iššalimo, pavasarinių šalnų, krušos, lietaus, užplakimo, liūčių, gaisrų. Nedraudžia tik nuo sausros, nes ją sunku įrodyti. „Stengiamės valdyti rizikas, nors kainuoja brangiau ir uždirbame mažiau nei nedraudžiantys, bet esame ramūs, kad praradę derlių nebankrutuosime“, – sprendimo nauda drausti pasėlius neabejoja Rolandas, tikinantis, kad net per vienus metus yra atgavęs gerokai didesnę sumą, nei sumokėjo draudimo įmokų per 5 metus.

Jau treti metai taiko Martyšiai minimalaus dirbimo technologiją, nors vis dar turi 8 korpusų plūgą, kurį paskutinį kartą naudojo atsėliuotiems laukams įdirbti. Minimalaus dirbimo technologiją taikyti pradėję su 4 m darbinio pločio noraginiu skutikliu, šiemet visą žemę dirbo diskiniu padargu 10 cm gyliu. „Dirbant žemę giliau ir sekliau didelių pokyčių nematyti, tačiau dirbant su diskiniu skutikliu laukas tolygesnis, pamažu pradeda formuotis paviršinis sluoksnis“, – pastebi Rolandas, kurio vienas iš darbų bendrame ūkyje – skutimas. Dar jis atsakingas už tręšimą, rūpinasi vadybiniais reikalais, o štai brolis Arvydas – pagrindinis sėjėjas ir purškėjas, didelį dėmesį skiria technologijų pritaikymui, biologinių produktų naudojimui.

„Dirbame draugiškai, esame darbais ir pareigomis pasiskirstę. O štai technikos neskirstome, kuri kurio – reikia, imame. Tik kai į techninę apžiūrą važiuojame, patikriname, kieno vardu registruota. Jei remonto suma didelė, išlaidas pasidalijame. Ir nesvarbu, kuriam dirbant mašina sugedo, į visa tai ramiai žiūrime, nes tik nedirbanti technika negenda“, – sako Rolandas.

Nors pagrindinius žemės ūkio darbus broliai atlieka patys, dar samdo keturis darbuotojus – du traktorininkus ir du sandėlio darbininkus. Pastarieji beveik visus metus darbuojasi senos statybos aruodiniame sandėlyje, prižiūri pastatą ir grūdų ruošos komplekso įrangą ir tik porą mėnesių per metus prisideda prie miško darbų, objektų remontų ir jų aplinkos priežiūros. „Daug laiko užima technikos remontai, ten žiemą du žmonės dirba, kol visas ūkio mašinas patikrina. Be to, reikia pievas nušienauti, arkliams šieno paruošti. Kartais net atrodo, kad keturių žmonių per mažai“, – atsidūsta ūkininkas.

„Su broliu techniką gadiname, o darbuotojai remontuoja“

Martyšių technikos pagrindą sudaro tėvo pirkta technika, tarp kurios – ir rusiškos, ir vakarietiškos mašinos. Javų derlius dorojamas su 1997 m. gamybos Claas Lexion kombainu, kurį naudotą įsigijo 2007 m. Pasak Rolando, kombainą jau būtina atnaujinti, nes dirba gana trumpai, tačiau jam reikia ypač daug išlaidų, nes norėdami sklandžiai be gedimų dirbti per javapjūtę kasmet kapitališkai jį remontuoja, o norėtųsi ir derlingumo žemėlapius gauti.

„Kasmet po sezono atliekame kombaino ir traktorių defektaciją, darbininkai visą žiemą prie jų krapštosi – bandome užbėgti gedimams už akių, kad nereikėtų per darbymetį laukuose stovėti. Darbuotojai geba remontuoti techniką, vienas jų ypač nagingas – jei nepavyksta kokios dalies nupirkti, pats sukonstruoja, ištekina, senas dalis pritaiko. Mes su broliu gadiname techniką, o darbuotojai remontuoja“, – juokiasi pašnekovas.

Brolių traktorių parke – du Kirovets K-701, du Belarus, vienas T-50 ir trys Valtra traktoriai. Pirmasis ūkio traktorius buvo Kirovets, kuris važiuoja, tačiau planuoja jį kaip atsarginių dalių donorą kapitališkai suremontuotam to paties modelio traktoriui naudoti. Nors pastarąjį įsigijo vėliau, bet jo būklė buvo labai prasta, todėl jį pirmiausia sutvarkė: iš naujo perrinko variklį ir pavarų dėžę, kabiną izoliavo, kaminą į kitą vietą perstatė, kad matomumui netrukdytų, pakeitė vairo kolonėlę ir lengvą vairą įdėjo, kondicionierių įtaisė. „Tai galingi, ekonomiški, lengvai remontuojami traktoriai, tačiau jais tik profesionalai gali dirbti, nes reikia supratimo, įgūdžių ir patirties. Visa laimė, kad turime patyrusį vairuotoją, palyginti su juo, esame mėgėjai“, – šypsosi Rolandas.

Anksčiau 9 m kultivatorių traukęs atnaujintas Kirovets dabar agreguojamas su 4 m darbinio pločio noraginiu skutikliu. Rolando teigimu, jei bus poreikis, dviem traktoriais ir skutikliais į laukus važiuos, arba naudos jį kaip atsarginį, jei sunkiuosius darbus dirbantis S serijos 360 AG Valtra pavestų ir sugestų (2013 m. gamybos Valtra buvo paskutinis Algirdo Martyšiaus pirkinys, į Akmenės rajoną iš Latvijos atkeliavęs 2019 metais).

O štai N ir T serijos Valtra traktorius pirko naujus 2009 ir 2012 metais. Įsigyti naujos vakarietiškos technikos padėjo ES parama. Ja pasinaudodamas Arvydas įsigijo T serijos Valtra traktorių, prikabinamą Amazone purkštuvą ir trąšų barstomąją. „Vakarietiškos technikos pagrindą mūsų ūkyje sudaro Claas, Valtra, Amazone ir Väderstad ženklai. Valtra ir Amazone buvo pirmos mūsų ūkio vakarietiškos mašinos. Jos mums tiko, todėl ir toliau tik šių gamintojų techniką renkamės. Ko gero, svarbiausia ne kokia technika, o kaip greitai serviso sulauki ir dalis gauni“, – aiškina Rolandas.

Renkasi naudotas didesnio darbinio pločio mašinas

Šių metų brolių pirkiniai – diskinis 6,5 m darbinio pločio Väderstad Carrier skutiklis, 6 m pločio Amazone Cirrus sėjamoji su pirminio dirbimo įranga ir Amazone UX 5000 Super 30 m darbinio pločio sijų purkštuvas. Visos trys mašinos naudotos, tačiau gerokai didesnio darbinio pločio nei lig šiol buvo ūkyje, pavyzdžiui, purkštuvas net senesnis, tačiau technologiškai pažangesnis, galintis purkšti kintamomis normomis.

„Norėdami dirbti našiau 20 m technologiją keitėme į 30 m, tad teko ieškoti ir didesnio darbinio pločio padargų“, – apie pokyčius pasakoja pašnekovas. Jis sutinka, kad su nauja technika smagiau dirbti, tačiau esant mažoms grūdų supirkimo kainoms prasmės švaistyti pinigų brangiems pirkiniams nemato.

„Pavyzdžiui, mūsų įsigyta sėjamoji palyginti sena, be kompiuterio, bet ji agreguojama su Valtra traktoriumi, turinčiu ISOBUS ir modernų kompiuterį. Šiek tiek sėjamąją patobulinome, priedų pridėjome ir sujungta su traktoriumi, palydovais, žemėlapiais, ji tapo šiuolaikine sėjamąja, o kainos net lyginti negalima“, – pastebi prie pokalbio prisijungęs Arvydas. Beje, pavasarį kintama norma išbandę sėti pupas, rudenį taip sėjo ir kviečius.

Pasak jo, tokio tipo sėjamąsias paprastai perka 1 000 ha ūkiai, todėl jų ūkyje ji bus gerokai mažiau naudojama, tačiau leis dirbti našiau. „Viską įmanoma pataisyti, jei reikia, naujas dalis užsakai, programas atnaujini ir sutvarkęs gali sau dirbti, investavęs gana nedidelę pinigų sumą. O genda ir nauja, ir sena technika, tačiau naudotą perki su mintimi, kad teks rankas pridėti, tačiau žinosi, ką ir kaip sutvarkei“, – tikina broliai, skaičiuodami, kad tiek naudotas traktorius, tiek sėjamoji kainavo mažiausiai tris kartus pigiau nei tokios pat naujos mašinos. Jų įsitikinimu, šiais laikais už tą sumą, kurią investavo į abi mašinas, nepavyktų nė naujos sėjamosios įsigyti.

„Taip atnaujindami ūkio techniką, didiname našumą ir kartu einame žaliojo kurso keliu, nes dirbame greičiau, mažiau važinėjame po laukus ir degalų mažiau sunaudojame. Vos pradėję dirbti su didesnio darbinio pločio padargais pastebėjome, kad degalų sąnaudos sumažėjo apie 30 proc., darbo laikas sutrumpėjo, o apdirbamas plotas padidėjo. Vien platesniu skutikliu per dieną jau galime suskusti 50 ha ir daugiau, o anksčiau įveikdavome apie 20 ha“, – našesnės technikos darbu patenkinti broliai.

Patobulino Martyšiai ir trąšų barstomąją – įdėjo naujas mentes, kad barstymo plotis nuo 20 iki 30 m padidėtų, pritaikė jai ir naują kompiuterį, kad galėtų sklandžiai trąšas kintama norma barstyti, nes T serijos Valtra traktorius, prie kurio kabinamas purkštuvas ir trąšų barstomoji, neturi ISOBUS terminalo. „Sutvarkę ir patobulinę seną techniką, dabar turime viską, ko reikia ūkininkauti šiuolaikiškai: galime sėti, tręšti ir purkšti kintamomis normomis, dirbti našiai, taupydami degalus, sėklas, trąšas ir chemines medžiagas“, – tikina broliai, didelį dėmesį skiriantys dirvožemio tyrimams.

Imliausias darbui ir investicijoms – sandėlis

Per javapjūtę Martyšiai grūdų tiesiai iš laukų neparduoda – derlių veža į seno tipo 2 000 t talpos 20 aruodų sandėlį. Prie jo sumontuota pirminio ir antrinio grūdų valymo įranga, 2001 m. įrengta suomiška dujinė Mepu džiovykla. Visi grūdai išvalomi ir paruošiami parduoti tiesiai į jūrų uostą. Pirmiausia parduodami rapsai, nes dažniausiai jų kaina būna stabilesnė nei kviečių.

„Siekdami išvengti problemų su kenkėjais, taikome praktiką iki naujų metų sandėlį ištuštinti ir grūdus išvežti. Dažniausiai iki 30 proc. parduodame pagal išankstines sutartis įmonėms, iš kurių trąšas ir chemiją su mokėjimo atidėjimu kitiems metams perkame, nes jau daug metų visą šią produkciją stengiamės iš rudens įsigyti. Kitą grūdų dalį iki naujų metų išvežame, nors dažnai kainą fiksuojame vėliau“, – grūdų pardavimo subtilybes pasakoja R. Martyšius, tikindamas, kad taip paskirstoma rizika, o pajamų vidurkis gana panašus.

Tačiau būtent sandėlis ir visas grūdų ruošos kompleksas – imliausias darbui ir investicijoms, todėl broliai bando procesus sandėlyje automatizuoti, gerinti sąlygas, kad kuo mažiau rankų darbo reikėtų, o dirbti būtų saugiau. Šiemet pakeitė pusės sandėlio elektros instaliaciją, vietoje daug vietos užėmusių elektros variklių, įrengtų per tris aukštus, sumontavo naują kompaktišką elektros skydinę su šiuolaikišku valdymo bloku, davikliais, apsauga nuo perkaitimų, elektroninėmis sklendėmis.

Aštuoniuose iš 20 aruodų jau įrengtos ventiliacijos sistemos, kurios ne tik aušina, vėdina, bet ir išpučia grūdus ant transportinių juostų, jomis grūdai keliauja į vilkikus. Kitus aruodus taip pat po truputį remontuoja, atnaujina. „Stengiamės diegti sprendimus, kad kuo mažiau reikėtų grūdus kasti rankomis, nes jokia technika į tokio tipo sandėlį neįvažiuoja, todėl po truputį automatizuojame procesus, ieškome techninių sprendimų krovimo galimybėms pagerinti. Artimiausiu metu teks atnaujinti transportavimo įrangą, nes senosios pajėgumai per maži – per dieną galime tik 4 vilkikus pakrauti“, – planais dalijasi ūkininkai, pripažindami, kad sandėlio atnaujinimas – nemaža investicija.

Nors turi antrinio grūdų valymo įrangą, šiemet pirmą kartą Martyšiai nusprendė sėklos ūkyje neruošti – visą tiek rapsų, tiek kviečių sėklą pirko sertifikuotą. Broliai skaičiuoja, kad pirkti sertifikuotą sėklą tik šiek tiek brangiau nei patiems ruošti. „Pirmiausia, sėklos ruošimui ūkyje būtina sertifikuota beicavimo mašina, kurios neturime, tad tam būtų reikėję investicijų, be to, kainuoja chemija, darbas. Tad šiemet ir žmonės, ir mechanizmai galės pailsėti, o mes atnaujinome sėklą ir veisles“, – privalumus vardija R. Martyšius, pabrėždamas, kad šalia vadinamųjų etaloninių stengiasi išbandyti ir naujas veisles, tad kasmet sėja kelių veislių rapsus ir kviečius.