23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2021/12
Ūkininkų gerumo ir dalijimosi stebuklo palytėti
  • Gitana KEMEŽIENĖ
  • Mano ūkis

„Jei ne rėmėjai, kuriuos vadinu angelais, apie mūsų globos namų gyventojų orią senatvę būtų galima tik svajoti. Dabar gerų žmonių, tarp kurių daugiausia Šakių krašto ūkininkai ir agroverslo įmonės, padedami gyvename tikrai gerai“, – sako Kukarskės globos namų, įsikūrusių Kidulių seniūnijoje, Šakių rajone, direktorė Asta PRANAITIENĖ.

Buvusios Kidulių ligoninės patalpose Kukarskės kaime įsikūrusiuose globos namuose gyvena 43 gyventojai, tarp kurių I ir II grupės negalią turintys žmonės, pensininkai. Jais rūpinasi ir prižiūri 28 darbuotojai ir specialistai, kurių dauguma – jaunos, darbščios ir atsakingos moterys. Devynerius metus įstaigai vadovaujanti A. Pranaitienė pasakoja, kad pagal dabartinę finansavimo metodiką ir nustatytą tvarką pinigai skiriami konkretaus žmogaus išlaikymui globos namuose, todėl tų pinigų užtenka tik gyventojų maistui, komunaliniams mokesčiams sumokėti. Norint įsigyti ilgalaikį turtą ar daiktą, reikia prašyti savivaldybės, kad būtų išskiriama papildomai lėšų, tačiau dažniausiai suma būna gerokai mažesnė nei reikia. Tad, globos namų gyventojų gerovei, patogiam ir kokybiškam gyvenimui užtikrinti, taip pat, siekiant pagerinti darbuotojų darbo sąlygas, tenka ieškoti papildomų išteklių, labdaros, prašyti gerų žmonių paramos ir pagalbos.

„Aš ir visas kolektyvas siekiame, kad globos namų gyventojas, sergantis žmogus patirtų kuo mažiau skausmo, kad jam čia būtų patogu ir gera gyventi. Visi dirbame taip, kad ir patys norėtume tokiuose namuose gyventi, patogiai, gražiai ir oriai leisti paskutinius savo gyvenimo metus. Stengiamės pildyti ir savo gyventojų norus – visa tai padeda įgyvendinti rėmėjai“, – pabrėžia A. Pranaitienė.

Pasak jos, kadangi Šakių savivaldybėje pagrindinė verslo šaka yra žemės ūkis, tai šios srities atstovai ir yra pagrindiniai globos namų rėmėjai, pagalbininkai. „Pati gyvendama rajone, daugelį jų pažįstu asmeniškai, bendraujame gana šiltai, tad, jei ko nors reikia, drąsiai į juos kreipiuosi – per visą mano darbo patirtį dar nė karto nė vienas neatsisakė padėti. Labai džiaugiuosi šio krašto ūkininkais, kad visada supranta ir padeda“, – sako įstaigos vadovė, šiltus santykius ir komunikavimą įvardydama savotiška investicija į ilgalaikius santykius.

Padeda gerinti gyvenimo sąlygas

Pasakodama apie globos namams padedančius ir juos remiančius ūkininkus moteris sako, kad nenorėtų kurį nors vieną išskirti, nes kiekvieno gerumas reikšmingas ir neįkainojamas, be to, ir tie žmonės neieško garbės, nori gerus darbus daryti tyliai.

„Galiu tik pasakyti, kad tai labai padorūs, teisingų vertybių ir pažiūrų žmonės, mąstantys ne vien apie save, bet ir apie kitus, visuomeniški, empatiški, suprantantys senatvę ir neįgalumą, o pagalbą ir dalijimąsi laikantys vertybe“, – geradarių portretą piešia A. Pranaitienė. Ji sutinka, kad didelę dalį rėmėjų sudaro vyresnės kartos atstovai, tačiau džiaugiasi ir jaunąja karta, kuriems dalytis irgi nesvetima. „Kiek pažįstu, kiek žinau, tai labai šaunūs jauni ūkininkai, kuriems tėvai perdavė teisingas pamatines vertybes“, – patikina moteris.

Pagal poreikį dažniausiai globos namus ūkininkai remia pinigais, vieną kartą – vieni, kitą – kiti. Pavyzdžiui, 2014 m. pavyko surinkti 40 tūkst. litų, 2015 m. – 10 tūkst. eurų, kuriuos išleido gyventojų gerovei ir teikiamų paslaugų kokybei gerinti. Šiemet ištikimųjų rėmėjų ji paprašė pinigų naudotoms funkcinėms lovoms iš Prancūzijos parvežti. Lovos ir kita įranga gaunama kaip labdara, o kainuoja tik jų pargabenimas. Įstaiga bendradarbiauja su šios šalies organizacija AIMA, kuri iš ligoninių, globos namų surenka padėvėtus daiktus, paprastai keičiamus kas penkerius metus, taip pat iš šalies įmonių renka naujų daiktų paramą ir visa tai tiekia Rytų Europos šalims.

Tad kai buvo surinkta įrangai iš Prancūzijos parvežti reikiama pinigų suma, globos namus pasiekė net 59 funkcinės lovos su specialiais čiužiniais, nauja patalyne, taip pat neįgaliųjų vežimėliai, vaikštynės ir kitos slaugos priemonės. „Kadangi mūsų įstaiga yra ne tik slaugos, bet ir gyvenamieji namai, natūralu, kad viskas labai dėvisi. Tad toks įrangos, kuri visa patikrinta ir veikianti, atnaujinimas gerokai palengvins darbuotojų darbą, pagerins žmonių gyvenimo sąlygas“, – neabejoja globos namų vadovė. Ji sako, kad lig šiol įstaigoje naudotomis lovomis, kurios taip pat veikia ir automatiškai pakeliamos, tačiau gerokai sunkesnės, platesnės ir kambaryje užima daugiau vietos nei parvežtosios iš Prancūzijos, mielai pasidalins su tais, kam jų reikia.

Pagalba pati įvairiausia

Tačiau ne tik piniginės paramos Kukarskės globos namai sulaukia iš Šakių krašto ūkininkų. Pasak A. Pranaitienės, parama labai įvairi, pradedant moraliniu palaikymu, baigiant reikalingais daiktais, produktais, medžiagomis, technine ar kita pagalba.

Pavyzdžiui, vienas rėmėjas atvežė ir padovanojo įstaigai naują funkcinį fotelį, kitas, prasidėjus koronaviruso pandemijai – deguonies aparatą, nors sunkių ligos atvejų įstaigai pavyko išvengti. Vietiniai ūkininkai gelbsti, jei reikia kažką nuvežti-atvežti ar sutaisyti, jei technikos pajėgumų prireikia, pvz., tvarkant aplinką. Štai, atvažiuojant į Kukarskės globos namus pasitinkantis didžiulis akmuo su estetišku užrašu – tvarkant globos namų teritoriją iškastas riedulys vietinių ūkininkų su savo technika atvežtas ir ant jų pačių išbetonuotos aikštelės užkeltas.

Džiaugiasi įstaigos vadovė ne tik nuolatiniais, ištikimaisiais rėmėjais, į kuriuos visada gali drąsiai kreiptis, bet ir vadinamaisiais slaptais geradariais, kurie neprašyti dalijasi. Štai vienas ūkininkas jau trečius metus iš eilės atveža globos namams didelį kiekį česnakų, kitas – medaus. Sulaukia ir kitų gėrybių, pvz., vaisių, uogų, kalėdinių dovanėlių. Direktorė rodo rankų darbo lėles, pripiltas grūdų, kurios ne tik mielos ir jaukios, bet naudingos sensorikai gerinti.

Atveža geranoriškai ūkininkai ir mėšlo nedideliam globos namų daržiukui patręšti. Nors didžioji dalis globos namų gyventojų patys nevaikšto, iš 43 net 30 juda tik su vežimėliais, tačiau keli jų labai nori savo lysvę turėti, patys prieskonių, daržovių, gėlių užsiauginti. Pasak A. Pranaitienės, žemei sukasti ir paruošti tenka prašyti seniūnijos pagalbos, o augalus sėja ir prižiūri bendromis jėgomis gyventojai su darbuotojais.

„Tai savotiška terapija, kad žmogus dėl savo sveikatos bent kiek pajudėtų ir, žinoma, geriau jaustųsi galėdamas pats savo užaugintą daržovę nusiskinti. Dėl grožio ir gyventojų užimtumo prisodiname ir gėlių vazonuose. Kai kurie patys įsitraukia, kitiems duodi užduotį gėles palieti, specialiai tam žarną įtaisėme, kad lengviau būtų ir nereikėtų vandens laistytuvais nešti“, – pasakoja kineziterapeutė Kristina Abokaitienė.

Gelbsti ūkininkai ir statybinėmis medžiagomis sumanytiems projektams įgyvendinti. Štai padovanojo vienas jų medienos, kitas atvežė, A. Pranaitienės draugė suprojektavo, o du iš darbo biržos atsiųsti darbininkai pagal tą projektą pavėsinę surentė. Planuoja direktorė ir globos namų teritorijoje šalia Nemuno kranto arbatinę įrengti, kad gyventojai galėtų arbatą gerdami grožėtis vaizdingu kraštovaizdžiu, stebėti metų laikų kaitą. Arbatinei įrengti dalis medžiagų jau taip pat padovanota.

Šiuo metu globos namuose įrengiamas liftas, kitais metais numatytas įgyvendinti energetinis projektas, leisiantis taupyti elektros energiją. Kartu su vietos veiklos grupe Kukarskės globos namai pernai parengė sveikatinimui skirtą projektą terapinėms rekreacijos paslaugoms Kukarskės globos namuose teikti. Šiemet jau baigiamos įrengti tam skirtos patalpos – modernus stiklinis pastatas. Pasak A. Pranaitienės, įgyvendinus šį projektą ir įsigijus reikiamus sensorinius įrengimus, naudą sveikatai pajus ne tik globos namų gyventojai, bet ir kaimyninių seniūnijų vyresnio amžiaus žmonės ir neįgalieji. Be to, šios paslaugos paįvairins ir gyventojų užimtumą, kuriam šioje įstaigoje skiriamas ypatingas dėmesys: švenčiamos visos šventės, kiekvieno gimtadienis, sudaromos galimybės dalyvauti įvairiausiose įdomiose edukacinėse veiklose, gaila tik, kad pandemija jas apribojo.

„Esu labai dėkinga visiems globos namų rėmėjams ir nuolat šiems geradariams dėkoju, nes visi kartu kuriame bendrą gėrį, kuriuo labiausiai džiaugiasi mūsų gyventojai ir darbuotojai“, – baigia pokalbį Kukarskės globos namų vadovė Asta Pranaitienė.

***

Kaimiškose vietovėse ūkininkai yra pagrindiniai seniūnijų pagalbininkai, bendruomenės renginių ir iniciatyvų rėmėjai, ištiesiantys pagalbos ranką ir bėdos ištiktiems žmonėms, aukojantys pinigus tiems, kurie jų stokoja. Tačiau kad ir kaip įkalbinėjami, nė vienas jų nesutiko būti viešinami ir aprašomi žurnalo puslapiuose. Ko gero, iš tiesų geri darbai mėgsta tylą...