Ūkis
Košerinis skerdimas atveria verslui plėtros galimybes
2015-12-02

Alytaus r. Nuo metų pradžios Lietuvoje panaikinus pora metų trukusį ritualinio skerdimo draudimą, Dzūkijos verslininkas džiaugiasi sėkminga šios srities verslo plėtojimo perspektyva. „Pranoko lūkesčius, jau dabar aišku, kad pirminiai planai bus viršyti", -  teigia UAB „Riamona" generalinis direktorius Petras Riauba.

Alytaus rajone, Verebiejų kaime, įsikūrusios bendrovės „Riamona" kolektyvas su gera nuotaika laukia kitų metų. Bendradarbiavimas su Izraelio verslininkais vystosi sėkmingai ir suteikia vilčių, kad įmonė galės plėsti veiklą.  

Metų pradžioje bendrovėje dirbo 54 darbuotojai, o birželio mėnesį, prasidėjus košeriniams skerdimams,  jų skaičius padidėjo dar dešimčia. „Iš pradžių žmones buvome įdarbinę laikinai, o dabar, norėdami įvykdyti planus, neatleisime", - tvirtino bendrovės vadovas P. Riauba. Anot jo, naujokai, aplinkinių kaimų gyventojai, įgijo skerdykloje įgūdžių, todėl šiuos darbuotojus reikia branginti. 

Sudaręs košerinio skerdimo sutartį su Izraelio verslininku Shauliu Steinbachu, Dzūkijos verslininkas, pirminiais skaičiavimais, per metus ketino pagaminti apie 100 tonų produkcijos už 450 tūkst. eurų (praėjusių metų bendrovės apyvarta sudarė apie pustrečio milijono eurų). Buvo numatyta, kad kiekvieną mėnesį po savaitę ar dvi „Riamonoje" vyks košeriniai skerdimai.

„Išaugus košerinės paukštienos paklausai, košeriniai skerdimai vyksta beveik kasdien, per savaitę paskerdžiama apie 4000 vnt. vištų ir kalakutų", - pasakojo P. Riauba.

Pagal religinius reikalavimus, apeiginis skerdimas prasideda maldomis. Visą procesą prižiūri rabinai ir veterinarai. Žydai kontroliuoja tik košerinio skerdimo procesą, o į paukščių auginimą nesikiša ir noriai perka Lietuvos ūkininkų užaugintus paukščius.

Visa „Riamonos" bendrovėje pagaminta košerinė paukštiena išvežiojama po daugelyje Europos šalių įsikūrusias žydų bendruomenes. Lietuvoje Dzūkijos košerine paukštiena neprekiaujama.

P.Riauba džiaugiasi, kad Lietuva, įteisinusi Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimus, atšaukė ritualinių skerdimų draudimą, nes tai ūkininkams ir verslininkams suteikia galimybę atrasti naujas rinkas. „Be reikalo pūtėme muilo burbulą", - įsitikinęs P. Riauba.

Leidimus atlikti ritualinius skerdimus suteikia pačios religinės bendruomenės, o Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba tikrina, kaip laikomasi maisto saugos ir gyvūnų gerovės reikalavimų. Lietuvoje tokius leidimus turi 5 paukščių ir 3 galvijų skerdyklos.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai