Ūkis
Kainų nuosmukis užklupo statybų įkarštyje
2014-08-21

Jurbarkas. Girdžių seniūnijos ūkininkų Liorincų valdose darbymetis ne verda, o tiesiog kunkuliuoja. Laukuose, pagavę saulėtą orą, dūzgia javų kombainai ir žemės dirbimo technika, o kieme kyla grūdų saugykla ir tvartas galvijams.

„Trys viename" - taip galima apibūdinti vieną stambiausių Jurbarko r. ūkį. Nors valdos ir pasidalintos, Laimutė ir Algimantas Liorincai ranka rankon darbuojasi su sūnumis. Vyresnysis Rapolas plėtoja augalininkystės kryptį, augina kviečius ir rapsus, jaunesniojo Algimanto ūkis mišrus, jis planuoja auginti mėsinius mišrūnus.

Lytagra 19 03 mobilus 3 paragrafas

Algimantas Liorincas turi receptą krizėms įveikti

Iš viso deklaruojama 600 ha žemės, jas pasidaliję taip: 200 ha priklauso Algimantui vyresniajam, kuris augina šiek tiek pašarų, o didžiąją dalį užima pievos ir ganyklos, 300 ha dirba Rapolas, o mišraus ūkio savininkas Algimantas jaunesnysis valdo 100 ha.

„Aš iš Algimanto perku grūdus ir pašarus, o jam parduodu veršelius", - šeimyninės kooperacijos subtilybes aiškina šeimos galva. Būtent kooperacija leidžia išlaikyti ūkius pelningais, sklandžiau įveikti sunkesnius periodus.

Žaliavinio pieno kainų nuosmukis Liorincus užklupo pačiame statybų įkarštyje. „Pernai, kai buvo paskelbta, kad atsirado papildomai lėšų gyvulininkystės sektoriui, parengėme paraišką. Gavome atsakymą, kad esame už brūkšnio. Ramiai priėmėme šią žinią ir pradėjome 200 vietų tvarto ir 2 tūkst. t grūdų sandėlio statybas", - pasakoja šeimos galva.

Statomame grūdų sandėlyje bus galima laikyti apie 2 tūkst. t grūdų

Perskirsčius nepanaudotas lėšas iš kitų mažiau populiarių priemonių, Liorincų paraiška buvo patenkinta. Ateinančios lėšos tapo ir džiaugsmu, ir galvos skausmu - ar pajėgs finansiškai ir fiziškai visa tai aprėpti. „Lėšas buvome nukreipę į statybas, todėl paraiškos vykdymą suskirstėme į du etapus, pirmąjį reikia įvykdyti iki šių metų pabaigos, antrąjį nustūmėme iki paskutinio termino - kitų metų birželio 1 d. Tačiau teks imti paskolą. Rizika didelė: krito pieno supirkimo kaina, ateina euras", -  susirūpinimo neslepia A. Liorincas.

Vis dėlto nusprendę rizikuoti, ūkininkai įsigijo mėšlo kratytuvą, traktorių, grėblį, frontalinį krautuvą, stato skysto mėšlo rezervuarą. Jurbarkiečiai aktyviai naudojasi Europos Sąjungos paramos fondais. Sėkmė lydėjo dešimties priemonių projektus. „Iš pradžių labai nejauku buvo, didelės sumos gąsdino, dabar pripratome, išmokome skaičiuoti, o be paramos būtų sunku išgyventi", - tvirtina Algimantas vyresnysis. Su sūnumi Rapolu jis teikė paraiškas pagal ūkio modernizavimo priemones ir atnaujino visą technikos parką, pieno ūkį modernizavo pasinaudojęs ES direktyvomis.

Rapolas Liorincas naujame tvarte laikys 200 mėsinių mišrūnų

Sparčiai kylant naujam tvartui ir Rapolui renkantis mėsinių mišrūnų bandą, rutuliojasi ir kiti plėtros planai. „Kadangi mėsinių galvijų supirkimo kaina taip pat kritusi, domimės ir skerdyklos įregimu", - į pokyčius rinkoje reaguoja ūkininkas.

Dvidešimt dvejus metus ūkininkaujantiems Laimutei ir Algimantui Liorincams šiuo metu priklauso 100 melžiamų karvių ir 120 telyčių. Per dieną iš ūkio iškeliauja 2,5 t pieno, per metus pagaminama 700 t. „Tokį kiekį pieno „Pienas LT" perdirbs per dieną. Tai liudija, kad pieno poreikis yra, o perdirbėjai nesąžiningai naudojasi embargo priedanga", - samprotauja pašnekovas.

Algimanto Liorinco banda gyvena klausydamasi muzikos

Krizėms įveikti Liorincai turi receptą - didina darbo našumą ir produkcijos kiekį, gamina ją kokybiškesnę. Tai pasiekti ūkininkui padeda „DeLaval“ produkcija.

Prieš dvylika metų, kol laikė aštuonias karves, melždavo rankomis. Tuomet patys susikonstravo ir įsirengė paprastą mechanizuotą melžimo aikštelę. „Tai buvo jėga. Dar po poros metų pagal Pieno direktyvą įsigijome originalią švedišką melžimo aikštelę. Ji po savadirbės prilygo vos ne robotui", - šypsosi Algimantas. Ūkininkas neslepia, kad mąsto ir apie šį įrenginį, nes kaime trūksta darbo rankų.

Ateities planuose - ir tranšėjų įrengimas. Kol kas žolę suka į ritinius, jų pagamina apie 3 tūkstančius. Pirmosios žolės nepakanka, pašarams gaminti sunaudojama ir antroji bei trečioji. Mažesnius plotus nugano, nes suskaičiavo, kad tai pigesnis šėrimo būdas, be to, pašarų ruošimo technika neišmaknoja po lietaus įmirkusių pievų.

Karvės kontroliuojamoje bandoje keičiamos po 5-6 laktacijų, todėl telyčaičių Algimantas neparduoda. Skaičiuoti ir analizuoti nesibodintis ūkininkas įsitikinęs, kad sergančių karvių gydyti neapsimoka. „Tai tik pinigų kišimas, išbrokuoju ir pamirštu", - sako jurbarkiškis. Per metus A. Liorincas pakeičia beveik trečdalį bandos - dažniausiai dėl kojų, nagų ligų.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką manote apie klimato atšilimą?
Orai