Ūkis
Artėjant javapjūtei – tikslesnės derliaus prognozės
2017-07-20

Akademija (Kėdainių r.). Praėjus trims savaitėms po birželio pabaigoje mokslininkų padarytos derliaus prognozės, yra šiokių tokių pokyčių: žieminių rapsų derlingumas prognozuojamas mažesnis, vasarinių rapsų - didesnis, o javų iš esmės nesikeičia. Dabar jau galima spėti ir kukurūzų derlių, mat gavę lietaus jie sparčiai auga, nors birželiui baigiantis atrodė apgailėtinai - siekė vos iki kelių ir apie jų derlių kalbėti dar buvo akivaizdžiai per anksti.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto mokslininkai Virginijus Feiza, Sigitas Lazauskas, Jonas Šlepetys ir Eglė Petraitienė apibendrino visų LAMMC regioninių padalinių surinktus duomenis. Galima teigti, kad Lietuvos laukuose bręsta gausus javų, rapsų ir kitų augalų derlius. Tikėtina, kad iki pjūties pradžios Vidurio Lietuvoje liko apie 10 dienų, o Vakarų Lietuvoje ji prasidės vėliau - po 14-20 dienų. Tai lems auginamos veislės bei būsimi orai.

Vidurio Lietuvoje liepos pradžioje orai buvo vėsūs ir lietingi. Šiltų dienų buvo nedaug, o dangus apniukęs. Pirmąjį mėnesio dešimtadienį iškrito 39,3 mm kritulių. Smarkios liūtys prašniokštė liepos pirmą ir vienuoliktą dienomis. Liepos 11 d. praėjus šaltam ciklonui iškrito 18,4 mm kritulių. Dirvos tapo šlapios. Daug kur laukuose telkšojo balos. Drėgmės kiekis dirvožemyje žemės ūkio augalams buvo pakankamas, o po smarkios liūties - perteklinis.

Birželio pabaigos ir liepos mėnesio lietingi ir palyginti šilti orai buvo palankūs javams, rapsams, cukriniams runkeliams, bulvėms augti, tačiau kukurūzams vis dar trūko šilumos.

Žieminiai kviečių būklė gera. Šiuo metu augalai yra ankstyvosios vaškinės brandos tarpsnio. Šiuo grūdo vystymosi laikotarpiu labai svarbu, kad augalams netrūktų drėgmės. Nors ir sodriai palyja, tačiau išgulusių pasėlių nedaug. Atskirose žemesnėse laukų vietose yra susitelkusio paviršinio vandens.

Žieminių kviečių pasėliuose daug žalos daro išplitusios grybinės ligos ant lapų - miltligė, dryžligė, septoriozė. Vis dėlto šiais metais žieminių kviečių pasėliuose dominuojanti liga yra kviečių dryžligė. Dėl vyraujančių lietingų orų susidarė palankios sąlygos varpų fuzariozei plisti. Šiuo metu žieminių kviečių pasėliuose aiškiai galima matyti išbalusias varpas, padengtas rausvos spalvos grybiena. Varpų fuzariozės pažeidimai turės įtakos grūdams, jie bus smulkesni, mažiau daigūs bei pablogės jų kokybė, nes fuzariozės sukėlėjai Fusarium spp. grybai yra potencialūs toksinus produkuojantys grybai. Kai kuriuose pasėliuose išplitusios smilguolės.

Žieminių rugių pasėlių būklė kol kas nebloga, nors kai kur pasėliai retoki. Žieminių rapsų būklė gera. Dėl šaltų, sausų orų žiedinukų butonizacijos tarpsnio metu nebuvo gausu, todėl kai kuriais atvejais insekticidai net nebuvo naudoti. Tačiau didžiausias stiebinių ir ankštarinių paslėptastraublių, ankštarinių gumbauodžių ir rapsinių žiedinukų antplūdis buvo rapsų žydėjimo tarpsnio pradžioje. Todėl dabar žieminių rapsų pasėliuose matome šių kenkėjų pažeidimus stiebuose ir ant ankštarų. Žieminių rapsų derlių mažins ir išplitusių grybinių ligų - sklerotinio puvinio, fomozės ir verticiliozės pažeidimai. Šiomis grybinėmis ligomis sergantis augalai pradeda daug ankščiau bręsti, pažeistų augalų ankštarose formuojasi smulkios sėklos. Jei toliau tęsis lietingi orai, gali kilti problemų su rapsų derliaus nuėmimu ir sėklų džiovinimu.

Vasarinių rapsų būklė akivaizdžiai pagerėjusi, pasėliai gražūs. Augalai suformavo gausiai šoninių šakų. Dėl vėsių orų, išvengta didesnio rapsinių žiedinukų antplūdžio. Šiemet apsaugoti vasarinius rapsus nuo rapsinių žiedinukų pakako 2-3 purškimų insekticidais, vietoje 5-6 ankstesniais metais. Kai kur rapsai leidžia naujas atžalas, kurios žydi. Dėl lietingų orų vasarinių rapsų pasėliuose šiuo metu plinta juodoji dėmėtligė, netikroji miltligė ir fomozė ant lapų, taip pat palankios sąlygos ir sklerotiniam puviniui plisti.

Vasarinių kviečių pasėlių būklė daugumoje laukų gera, kai kur augalai tebežydi. Tačiau pasėliai retoki, nes krūmijimosi metu trūko drėgmės. Nemažai piktžolėtų laukų - plinta tuščiosios avižos. Dėl lietingų orų augalų vystymosi tarpsniais šiais metais kelias dienas vėluoja, lyginant su praėjusiais metais. Dėl drėgmės pertekliaus sunkesnėse dirvose, kur susidaręs armens padas ar sumintas dirvožemis (trūkstant augalų šaknims oro), kai kurie augalai skursta, gelsta.

Vasariniai kviečiai dar tebežydi

Kukurūzų būklė gera. Pasėliai daugumoje laukų nepiktžolėti. Drėgmės pakanka, sąlygos kukurūzams augti geros.

Žirnių pasėliai daugumoje laukų gražūs, žada gausų derlių. Vėlyvosios sėjos žirniai dar žydi, o ankstyvos - brandina ankštis. Augalai nesugulę, tačiau, jei tęsis lietingi orai, tai gali įvykti. Tokiu atveju jų derliaus nuėmimas labai apsunkėtų.

Sąlygos kukurūzams augti šiuo metu palankios

Cukriniai runkelių derlius gali būti pakankamai gausus, tačiau yra retokų pasėlių. Kai kuriuose laukuose, esant pakankamai drėgmės, sudygo pavasarį nesudygę augalai. Žemesnėse laukų vietose yra apsemtų pasėlių, matyti krušos pažeistų lapų. Kai kur pasėlius pažeidė bakterinė lapų dėmėtligė.
Bulvių vystymasis yra normalus. Pastarosiomis dienomis sunkesnėse dirvose bulvės pradėjo mirkti vandenyje. Jau yra maro požymių ne tik vešlių pasėlių apatiniuose lapuose, bet ir viršutiniame kero arde. Drėgni ir šilti orai sudaro palankias sąlygas bulvių marui plisti, todėl jau reikia naudoti chemines priemones bulvių apsaugai nuo maro. Bulvių pasėliuose plinta ir kolorado vabalai, tačiau negausiai.

Po gausesnių kritulių birželio mėnesį sudygo anksčiau nedygę cukriniai runkeliai

Bulvės gražios - nepiktžolėtos, nepažeistos maro, žydi

Vakarų Lietuvoje liepos mėnesio pirmoje pusėje kritulių iškrito daugiau negu du trečdaliai mėnesio normos (71,7 mm), vidutinė oro temperatūra buvo 15 °C. Drėgmės kiekis dirvoje buvo pakankamas. Liepos 13 dieną iškrito net 36,8 mm kritulių, todėl dirvožemio drėgmės kiekis 0-20 cm dirvos sluoksnyje padidėjo iki 20,4 proc.

Liepos mėnesio HTK 3,0 rodo perteklinį drėkinimą. Vakarų Lietuvoje krituliai pasiskirstė netolygiai. Kai kuriose vietovėse (ypač Šilutės rajone) yra drėgmės perteklius. Laukuose stovintis paviršinis vanduo jau kenkia pasėliams, ypač bulvėms.

Vakarų Lietuvoje pasėliai, kurie buvo laiku ir kokybiškai nupurkšti pesticidais, šiuo metu yra vešlūs, beveik nematyti ligų ar kenkėjų pažeistų augalų, tačiau nepurkštuose pasėliuose vyraujant drėgniems orams, augalų derlingumą gali sumažinti išplitusios javų lapų ir varpų ligos. Kai kur pastebėti bulvių maro bei sausligės požymiai. Nepurkštuose pasėliuose suvešėjo piktžolės (baltosios balandos, trikertės žvaginės, bekvapiai šunramuniai, trumpamakščiai rūgtys, rugiagėlės, usnys ir kitos). Javapjūtė gali prasidėti ne anksčiau kaip po trijų savaičių. Žinoma, tam įtakos turės meteorologinės sąlygos ir auginamos veislės.

Šiaurės Lietuvoje dėl sausesnių praėjusio mėnesio orų dirvožemiai pirmoje birželio mėnesio pusėje buvo sausi arba visiškai išdžiūvę ir tik antroje mėnesio pusėje situacija pagerėjo. Mėnesio pabaigoje ten, kur gausiau lijo, dirvožemiai tapo šlapi ar drėgnoki. Šiauriniuose šalies rajonuose šiai dienai drėgmės sąlygos yra optimalios, tačiau trūksta šilumos. Temperatūra dienomis viršijo 20 °C tačiau naktys buvo šaltos - vos 8-10 °C.

Suvalkijoje liepos I dešimtadienis buvo vėsus, vidutinė oro paros temperatūra siekė tik 15,3 °C, šio dešimtadienio - 17,6 °C. Daug kritulių iškrito liepos 12-13 d. Daug kur laukuose technologinėse vėžėse, ar šiaip žemesnėse vietose telkšo vanduo.

Kalvotoje Rytų Lietuvos zonoje liepos pirmąjį dešimtadienį vidutinė oro temperatūra buvo 19,6 °C, o daugiametė tik 16,8 °C. Lijo šešis kartus, iškrito 54,6 mm kritulių. Tai 44,7 mm arba 36 proc. daugiau, negu daugiametė jų norma šį dešimtadienį. Per septyniolika liepos mėnesio parų lijo aštuonis kartus, iškrito 104,7 mm kritulių. Tai 11 proc. daugiau negu tuo pačiu metu pernai. Šiuo metu dirvos bei pievos drėgme prisisotinusios daug giliau negu per armenį.

Pietryčių Lietuvoje pirmoje liepos mėnesio pusėje vidutinė oro temperatūra buvo žemesnė nei įprasta šiam laikotarpiui. Daug lijo. Didžiausias kritulių kiekis (daugiau nei 70 mm) iškrito šiaurės rytiniuose šalies rajonuose. Pietrytinėje Lietuvos dalyje buvo susidaręs drėgmės perteklius. Dirvožemiai 20 cm gylyje buvo šlapi arba labai šlapi. Tačiau gegužės ir birželio mėnesių kritulių stygius padarė neigiamą įtaką vasarojui - augalai labai žemi. Taip pat, geros sąlygos ir ligoms plisti. Ankstyvųjų bulvių pasėlyje, kur laiku nepurkšta nuo bulvių maro, yra daug pažeistų augalų.

Dzūkijoje birželio 17 d. prasidėję lietūs nesiliauna iki šiol. Daugiametis kritulių kiekis birželio mėn. yra 70,5 mm, šiais metais per birželį prilijo apie 123 mm. Per 18 liepos mėnesio dienų - 72,6 mm (liepos vidurkis 88 mm). Kritulių šios zonos dirvose nebūtų per daug, bet lijo beveik kiekvieną liepos dieną. Kadangi vėsios naktys, o dienos metu temperatūra retai kada perkopia 20 °C šilumos, bulvių maras intensyviai nesivysto. Retai kur bulvėse yra ir kolorado vabalų. Javų pasėlių būklė gera, tačiau žirnių laukuose gausėja piktžolių. Sudėtingas bus raudonųjų dobilų sėklų nuėmimas, nes esant gausiam drėgmės kiekiui nuolat auga nauji stiebai ir formuojasi nauji žiedynai. Intensyviai auga kukurūzai.

Prognozuojamas žemės ūkio augalų derlingumas, 2017 m. liepos 20 d.

Augalai

Prognozuojamas derlingumas (t/ha)

Vakarų Lietuva

Vidurio Lietuva

Rytų

Lietuva

Vidutiniškai Lietuvoje

Žieminiai kviečiai

4,2

5,7

3,8

5,3

Žieminiai rugiai

2,8

4,0

2,2

2,5

Žieminiai kvietrugiai

3,5

5,2

3,2

3,6

Žieminiai miežiai

X

4,4

X

4,4

Žieminiai rapsai

2,6

3,7

2,5

3,2

Vasariniai rapsai

1,7

2,4

1,5

2,1

Vasariniai miežiai

2,5

3,7

2,3

3,5

Vasariniai kviečiai

2,7

4,0

2,5

3,8

Vasariniai kvietrugiai

X

3,4

X

3,4

Avižos

2,3

3,0

2,0

2,5

Pluoštinių linų pluoštas

X

1,0*

X

1,0

Sėmeninių linų sėmenys

X

1,5*

X

1,5

Kukurūzai (silosui)

20

35

X

32

Kukurūzai (grūdams)

5

7

X

6,5

Grikiai

1,2

1,3

1,2

1,3

Žirniai

2,2

3,3

1,9

2,9

Pupos

2,0

3,2

X

3,0

Cukriniai runkeliai

X

55

X

55

Bulvės

18

20

18

18

Daugiametės žolės (šienas)

2,3

3,7

2,0

2,5

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai