Akademija (Kauno  r.). Pieno ūkiams artimiausiu metu gerų naujienų dėl pieno supirkimo kainos laukti neverta. Paguosti gali nebent tai, kad ir drastiškų svyravimų nežadama, tiesa, su sąlyga, kad nebus krizių.

Tokiomis žiniomis vakar prasidėjo Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) visuotinis susirinkimas. Daugiausia kalbos ir sukosi apie pieno kainą.

LPGA prezidentas Jonas Vilionis dar kartą pabrėžė, kad 2023-ieji šalies pieno ūkiams buvo labai sunkūs. Po gana gerų 2022 m. metų, kai net buvo sustojęs mažėti karvių skaičius ir buvo pradėjusi augti pieno gamyba, praėjusiais metais pieno ūkiai atsidūrė ant prarajos krašto. 2023 m. palyginti su 2022 m. Lietuvos pieno gamintojai gavo 176 mln. Eur mažiau pajamų.

Jis skeptiškai vertino ir Pieno taryboje pristatytą Žalio pieno gamintojų privalomo savitarpio pagalbos fondo steigimo koncepciją. „Mums ir taip blogai, o dar į fondą turėsime mokėti! Esu kategoriškai prieš“, – pareiškė J. Vilionis.

Sunku ne tik ūkininkams, bet ir perdirbėjams

Į susirinkimą atvykęs Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktorius Egidijus Simonis sakė neturintis kuo pradžiuginti pieno gamintojų – didesnių pieno supirkimo kainų artimiausiu metu neprognozuojama.

„Norėtume mokėti už pieną tiek, kiek 2022 metais, bet kaina priklauso nuo situacijos rinkose. O jos paskutinius du mėnesius važiuoja žemyn“, – teigė E. Simonis.

Panašu, kad pieno supirkimo kainos artimiausią mėnesį dar kris, nors „Pieno centro“ direktorius tikisi, kad kritimas nebus drastiškas, gali svyruoti nuo 1,5 iki 2,8 procento.

Daugeliui neramu, kaip bus vasarą, kai daugės pieno, bet mažės jo riebumas ir baltymingumas? E. Simonis pripažįsta, kad jau vien dėl sumažėjusių priedų pieno supirkimo kaina bus mažesnė.

Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktorius Egidijus Simonis didesnių pieno supirkimo kainų artimiausiu metu neprognozuoja

J. Vilionis dar kartą klausė – tai ar trūksta Lietuvai pieno, ar ne? Iš E. Simonio paaiškinimo galima daryti išvadą, kad perdirbėjams lietuviško pieno nepakanka – šalyje pagaminama 1,35 mln. t, o perdirbama – 1,85 mln. t, bet ir tai gamybos pajėgumas 15–20 proc. galėtų būti didesnis. Todėl perdirbėjai vis dar importuoja 30 proc. pieno.

„Bet didesne problema tampa produktų realizavimas, sunki eksporto padėtis dėl globalių pasaulio įvykių“, – teigė E. Simonis.

Vis dėlto pieno gamintojai šiek tiek skeptiškai vertino E. Simonio pasiaiškinimus. Juk perdirbėjai, kai krenta sūrių kaina, mažina pieno supirkimo kainą, o ką dar sumažinti ūkininkams, kai pieną parduoda žemiau savikainos? Ir kvietė perdirbėjus prisiimti dalį nuostolių, o ne viską palikti ant ūkininkų pečių.

E. Simonis tikino, kad perdirbėjai prisiima dalį nuostolių, priminęs, kad 1 ct/kg pieno Lietuvoje reiškia 14 mln. Eur. „Jeigu įmonės apyvarta 200–250 mln. Eur, o metinis pelnas – 2–3 mln. Eur, tai bankuose jau būna sunku gauti apyvartinių lėšų“, – kalbėjo E. Simonis.

Vyriausybė susidomėjo, kodėl mažiau mokama kooperatyvams

Kooperatyvo „Pieno puta“ vadovė Jūratė Dovydėnienė įsitikinusi, kad nebuvo tokių metų, kai įmonės neturėtų didesnio ar mažesnio pelno, nors E. Simonis tvirtino kitaip.

„O pieno gamintojui, kuris turėjo vienus metus pelno, visi aiškina, kad jis turėjo užsidirbti visam gyvenimui. Leiskime bent 5 metus ūkininkams padirbėti pelningai, kad jie galėtų investuoti ir tada jau galvotų apie ateitį. Bet kai tik vieni iš 10 metų yra geri, apie ateitį galvoti neišeina“, – sakė J. Dovydėnienė.

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas informavo, jog praėjusią savaitę po susitikimo Vyriausybėje su premjere Ingrida Šimonyte sulaukė jos patarėjos skambučio dėl kooperatyvų.

„Jie pamatė kritinius taškus, kalbant apie galimai nesąžiningą elgesį su kooperatyvais superkant iš jų pieną. Kalbėta ir apie pagalbos priemones, kurios galėtų padėti. Pažadėjo tuo klausimu surengti dar vieną susitikimą ir spręsti problemas, kurios trukdo ūkininkams kooperuotis. Mažesnė superkamo pieno kaina negu ūkininkas gautų parduodamas pieną tiesiai perdirbėjams yra viena svarbiausių to priežasčių“, – perpasakojo pokalbį su Vyriausybės atstove I. Hofmanas.

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas pasakojo sulaukęs premjerės patarėjos skambučio dėl kooperatyvų

Susirinkime dalyvavęs Europos Parlamento narys Bronis Ropė retoriškai klausė, kur nusėdo pinigai, kai maisto kainos Lietuvoje augo apie 35 proc., daugiausiai visoje Europoje, o žemdirbių pajamos mažėjo?

Jonas Vilionis: tik su stipria Asociacija bus skaitomasi

J. Vilionis, metinėje ataskaitoje apžvelgęs įvykių gausius 2023-iuosius, kvietė pieno gamintojus būti vieningais, nes tik tada jų balsas gali būti girdimas.

„Kiekvienas turime tą suvokti ir prisiimti atsakomybę dirbti vieningai. Puikiai žinote, kaip paprasta perlaužti vieną žabelį, ir kaip sunku sulaužyti tvirtą šluotą. Taip pat ir mūsų Asociacija bus stipri, su ja bus skaitomasi tol, kol mes visi kartu, petys į petį aktyviai dirbsim, rinksimės į posėdžius, spręsim ir tarsimės, organizuosimės į protestus, kai jų reikės, kai jausime, kad su mumis elgiamasi nesąžiningai“, – kalbėjo LPGA prezidentas.

LPGA prezidentas Jonas Vilionis už bendradarbiavimą ir paramą dėkojo bendrovės „Lytagros“ valdybos pirmininkui Adomui Balsiui

Apie vienybę J. Vilionis užsiminė neatsitiktinai – į visuotinį Asociacijos susirinkimą, galbūt todėl, kad jis ne rinkiminis, atvyko tik saujelė žmonių, nors žadėjo daug daugiau. Apgailestaudamas dėl to J. Vilionis net svarstė, kad galbūt turėtų trauktis iš prezidento pareigų. Tačiau LPGA tarybos narys, Pauliukų žemės ūkio bendrovės pirmininkas Andrejus Štombergas turėjo ir kitą paaiškinimą savo bendražygiui: „Nevažiuoja, nes tavimi pasitiki, Jonai. Žino, kad vis tiek viską padarysi ir už visus pastovėsi.“