Mokslas
Mikorizinių grybų nauda dirvožemiui
2014-10-28

Akademija (Kauno r.). Mikoriziniai grybai - natūralūs ekologinės žemdirbystės pagalbininkai, apie kuriuos žino dar nedaugelis ūkininkų, o ir mokslininkams apie mikorizę dar trūksta žinių. Proga apie juos daugiau sužinoti pasitaikė ASU surengtoje mokslinėje konferencijoje „Mikorizės reikšmė lauko ir miško augalams".

Mokslininkai dalijosi žiniomis, kaip pagerinti auginamų augalų vystymąsi ir produktyvumą, naudojant natūralius gamtinius išteklius ir biologinius ciklus. Tik ne taip seniai pripažinta, kad efektyvus biologinis mechanizmas, didinantis augalų produktyvumą, yra mikorizė. Išvertus iš graikų kalbos, tai reiškia „grybų šaknys".

Didelio susidomėjimo sulaukė Štutgarto-Hohenheimo (Vokietija) universiteto mokslininko dr. Evaldo Syverdingo (Ewald Sieverding) pranešimas „Žemės ūkio augalų endomikorizė - taksonomija, ekologija ir praktiniai aspektai". Jis teigė, kad kultūrinių augalų produktyvumas, atsparumas nepalankiems aplinkos faktoriams  (sausrai, ligoms, kenkėjams), priklauso ir nuo mikorizės.

Mikorizė (grybų hifai) padidina šaknų apimtį ir pagerina maisto medžiagų ir vandens įsisavinimą. Mikoriziniai grybai paplitę aplinkoje (dirvožemyje) natūraliai, o per didelis tręšimas, ypač purškimai pesticidais, intensyvus žemės dirbimas, išnaikina šiuos grybus, jų sporas. Auginant monokultūras, atsėliuojant jų kiekis taip pat mažėja, ypač po rapsų, cukrinių runkelių, kurie iš viso nesudaro mikorizės.

Štutgarto-Hohenheimo universiteto mokslininkas dr. Evaldas Syverdingas aiškino, kaip mikorizė veikia augalus

Stiprėjant mikorizei, dirvožemyje lieka glomulinas - medžiaga, sujungianti dirvožemį į agregatus, taip palaikomas dirvos struktūringumas, kuris yra labai svarbus augalams. Pasak E. Syverdingo, kiekviena augalo rūšis turi jam tinkančius grybus. Grybams dirvožemyje išnykus, augalai auga kur kas prasčiau. Profesorius akcentavo, kad į tai reikia atkreipti dėmesį sodinant mišką buvusiuose žemės ūkio paskirties  laukuose.

Mikorizei vystyti ir skatinti naudojami mikorizės inokuliantai arba už juos pigesni mikorizės stimuliantai. „Jeigu turėčiau ūkį, būtinai naudočiau biostimuliantus. Jie yra pigūs ir aprobuoti ekologiniams ūkiams", - baigė pranešimą E. Syverdingas.

ASU Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto docentė dr. Rita Pupalienė pranešime „Dirvožemio fermentų aktyvumo tyrimai" analizavo, kuo susiję dirvžemio fermentų aktyvumas ir mikorizė. Fermentus išskiria dirvožemyje gyvenančiai grybai, bakterijos, ir kuo bus didesnis mikroorganizmų kiekis dirvožemyje, tuo bus didesnis fermentų aktyvumas, tuo aktyviau vyks ir fiziologiniai skaidymo, junginių procesai.

Dirvožemyje gyvenančios bakterijos, augalai į aplinką išskiria fermentus. Ypač svarbūs hidroliziniai fermentai. Du iš jų - uerazė ir sacharazė, nes jie skaido organines liekanas. Pranešėja lygino skirtingo intensyvumo žemdirbystės sistemų tyrimų rezultatus. Didžiausias fermentų aktyvumas nustatytas bandymų laukeliuose, kur taikyta tausojanti žemdirbystės sistema. Kitų mokslininkų tyrimai taip pat rodo, kad nedidelių  mineralinių trąšų normų naudojimas neblogina dirvožemio biologinių savybių.

Dr. Rita Pupalienė apibendrino dirvožemio fermentų aktyvumo tyrimo rezultatus

Bandymų stoties atsėliuojamų rugių laukeliuose nustačius sacharazės aktyvumą, paaiškėjo, kad didžiausias šio fermento aktyvumas buvo laukeliuose, kurie buvo tręšti ir purkšti pesticidais. „Todėl, kad didesnę įtaką biologiniam dirvožemio aktyvumui turi tai, kad vešlesnis pasėlis palieka daugiau augalų liekanų negu menki augalai", - paaiškino dr. R. Pupalienė.

Bandymų stotyje taip pat buvo atliktas fermentų aktyvumo tyrimas skirtingo tankumo vasarinių rapsų pasėliuose. Pasėlio tankumas neturėjo įtakos fermento uerazės aktyvumui, o didžiausias sacharazės aktyvumas buvo nustatytas ten, kur šaknų masė buvo didžiausia. Pasak mokslininkės, iš to galima daryti išvadą, kad organinių liekanų kiekis yra labai svarbus divožemio fermentų aktyvumui.

Tyrimais nustatyta, kad fermento sacharazės aktyvumas daugiausia priklauso ne nuo auginamų augalų, o nuo organinių medžiagų kiekio dirvožemyje. Šio fermento aktyvumas, nors ir nelabai didelis, buvo nustatytas ir ilgalaikiame pūdyme, nes ten kasmet vis tiek pasitaiko piktžolių, o bet kokia biologinė masė dirvožemio fermentų aktyvumui yra svarbi.

Mokslininkai daug metų tyrė organinius mulčius ir dirvožemio fermentų aktyvumą dirvožemiuose, mulčiuotuose skirtingais organiniais mulčiais ir sluoksniais. Ureazės aktyvumui didžiausią teigiamą įtaką turėjo pjuvenų ir žolės mulčias. Pastebėta tendencija, kad storesnis ir po derliaus į dirvą įterptas organinio mulčio sluoksnis didino ureazės aktyvumą. Panaši tendencija nustatyta ir tiriant sacharazės aktyvumą. Jos aktyvumui esminę įtaką turėjo vejos žolės mulčias ir storesnis jo sluoksnis.

Atliekant mulčio tyrimus bandymų laukeliuose, buvo galima pastebėti, kad sliekų kiekis yra itin didelis žole, pjuvenomis mulčiuotuose laukeliuose. Sacharazės aktyvumas buvo susijęs su sliekų skaičiumi dirvoje, taip pat su judriojo fosforo ir kalio kiekiu. O tarp abiejų fermentų aktyvumo ir organinės anglies kiekio buvo nustatyti stiprūs koreliaciniai priklausomumai.

Konferencija sulaukė mokslininkų, studentų, ūkininkų susidomėjimo

Dr. R. Pupalienė teigė, kad pritrūko žmogiškųjų išteklių bakterijų ir grybų paplitimui skirtingai mulčiuotame dirvožemyje patyrinėti ištisus metus. Tačiau vienus metus tai buvo atlikta. Pjuvenų mulčiu padegtuose laukeliuose bakterijų skaičius buvo aiškiai mažesnis, o grybų skaičių esmingai didino žolės mulčias. Taigi buvo labai stiprus priklausomumas tarp bakterijų skaičiaus ir ureazės aktyvumo bei tarp grybų skaičiaus ir sacharazės aktyvumo.

Išliekamasis organinio mulčio poveikis išliko per trejus liekamojo poveikio tyrimo metus, o į dirvą įterptas mulčias, net nenaudojant jo trejus metus, turėjo įtakos dirvožemio aktyvumui. Išryškėjo storesnio mulčio sluoksnio įtaka.

Apibendrinat tyrimų rezultatus buvo nustatyti korealiaciniai ryšiai tarp augalams prieinamų maisto medžiagų kiekio ir fermentų aktyvumo. Sacharazės aktyvumas buvo susijęs su judriojo fosforo ir kalio kiekiu dirvoje. Nustatytas labai stiprus ryšys tarp šio fermento aktyvumo ir sliekų skaičiaus.

Tarp konferencijos klausytojų buvo ekologiškai ūkininkaujantys Valentinas Genys ir Saulius Daniulis

„Dirvožemio biologinis aktyvumas, kurio vienas svarbiausių rodiklių yra fermentų aktyvumas, yra priklausomas nuo organinių liekanų, nuo organinių medžiagų kiekio dirvožemyje ir jų cheminės sudėties. Biologinis dirvožemio aktyvumas stipriai susijęs su dirvožemio agrocheminėmis savybėmis, nors tarp žemės ūkio augalų derliaus ir dirvožemio biologinio aktyvumo rodiklių paprastai nenustatomi stiprūs ryšiai, tačiau vis tiek biologinio aktyvumo reikšmė yra didelė. Ir smagu, kad ūkininkai tai supranta", - šiuos žodžius mokslininkė taikė auditorijoje buvusiems ekologinių ūkių savininkams Sauliui Daniuliui ir Valentinui Geniui, kurie, pranešėjos teigimu, ūkininkaudami siekia ne didžiausio derliaus, bet rūpinasi ir tais dirvožemio gyventojais, kurių plika akimi nematome - mikroorganizmais.

Prof. Antanas Svirskis sakė, kad mikoriziniai grybai pajaučia neigiamą įtaką, todėl jie galėtų būti kaip indikatoriai, kad dirvožemyje yra kas nors ne taip. Tačiau, profesoriaus teigimu, kalbėti vien apie mikorizę dirvožemyje, tai tas pats, kaip apie vieną žmogų iš tūkstančio, nes viename arbatiniame šaukštelyje įvairių ląstelių yra 7 mlrd., tarp kurių vyksta įvairūs procesai. Jis savo pranešimą pavadino „Dirvožemis - mikrokosmosas po mūsų kojomis".

Pasak profesoriaus Antano Svirskio, kiekvienas žmogaus įsikišimas suardo dirvožemio pusiausvyrą

Kas lemia, kad augalas yra vešlus - ar genotipas, ar tai, kad į dirvožemį pateko labai efektyvūs mikroorganizmai? Pasak prof. A. Svirskio, iki šiol klausimas kelia daug diskusijų. Žmonija apie dirvožemį žino gerokai mažiau, negu apie kosmosą, o nuo to priklauso visa gyvybės žemėje egzistencija. A. Svirskis pasidžiaugė dr. E. Sieverdingo pasidalytomis žiniomis apie mikorizę - kai kas mūsų mokslininkams buvo visiškai nauja.

MŪ inf.

Mano ūkis - mobili apačia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai