Mokslas
B. Geitsas: ateitis – genetinis modifikavimas
2018-04-19

Vašingtonas. Vienas turtingiausių pasaulio žmonių Bilas Geitsas sako, kad būtų nusikaltimas maisto gamyboje nepasinaudoti genų inžinerijos pasiekimais.

„Microsoft“ įkūrėjas B. Geitsas straipsnyje žurnale „Foreign Affairs“ dėsto savo požiūrį į genų inžinerijos pasiekimus.

Nesinaudoti genų inžinerija – nedovanotina

B. Geitsas teigia, kad CRISPR ir kitų genų redagavimo metodų naudojimas pasauliniu mastu privalomas, kad būtų galima patenkinti augančią maisto paklausą ir pagerinti ligų prevenciją, ypač maliarijos atveju. „Būtų tragedija nepasinaudoti šia galimybe“, – rašo jis.

Genų redagavimas, naudojant CRISPR arba dar tikslesnius metodus, pagreitina natūralų gyvų organizmų auginimo procesą. Vietoj dešimtmečių, kurie reikalingi selektyviai išvedant augalus ir gyvūnus, kurių palikuonys yra su tam tikrais bruožais, genų redagavimas leidžia procesą atlikti per vieną kartą. Tai suteikia pranašumo prieš procesus, kuriuose dalyvauja transgeniniai organizmai, svetimos DNR struktūros.

Ši technologija naudinga tiek maisto gamyboje, tiek stabdant ligų plitimą tarp gyvūnų. Ypač tai svarbu kovojant su maliarija Afrikoje, kurioje užfiksuojami beveik visi mirtini susirgimo atvejai pasaulyje.

B. Gatesas pabrėžia kovos su maliarijos svarbą. Parazitus, kurie sukelia sunkią ligą, skleidžia tik moteriškosios lyties uodai. Būtų idealu, jei mokslininkai galėtų genetiškai modifikuoti uodus, kad jie būtų tik vyriškos lyties, kurie negelia, arba uodai būtų sterilūs. Nuo maliarijos kasmet miršta 450 tūkst. žmonių, net 70 proc. jų yra vaikai iki 5 metų.

Mokslininkai siūlo genetiškai modifikuotus organizmus paleisti į laukinę gamtą, kad sustabdytų ligų, kurias platina žiurkės ir uodai, plitimą. Brazilijoje mokslininkai jau 2016 metais sukūrė uodus, kurie nesugeba skleisti Zikos viruso. Kol kas genetiškai modifikuoti uodai nėra paleisti į gamtą.

Genų redagavimas gali pašalinti visas populiacijas ar rūšis, todėl ne visi biologai yra patenkinti  ketinimais dėl uodų modifikacijų, nes tam tikromis aplinkybėmis uodai yra maisto grandinės dalis.

Greičiau kiaušinius dedančios vištos?

Žemės ūkyje, teigia B. Gatesas, genų modifikavimo technologijos gali būti naudojamos išvesti produktyvesnes karves, kurios gamina daugiau pieno, arba vištas, kurios kiaušinius deda greičiau.

Be to, modifikuojant pasėlius, kad jie atlaikytų nepalankias augimo sąlygas, arba įtraukus natūraliai atsirandančius pesticidus ir herbicidus, galima pagerinti augalų derlingumą.

Pasėliai gali būti modifikuojami dėl įvairių kokybinių parametrų. Grybai, kurie ilgiau išliktų švieži nurinkus, ar bulvės, kuriose būtų mažiau natūralių toksinų, užtikrintų, kad besivystančių šalių gyventojai gautų maistinių medžiagų, kurių reikia kokybiškai gyventi.

Genetiškai modifikuotų pasėlių tyrimai atliekami laboratorijose visame pasaulyje. Geitsų fondas rėmė kūrimą ryžių, kurie gali efektyviau panaudoti savo energiją, naudodami fotosintezę. Oksfordo universiteto mokslininkai sukūrė C4 ryžius, kurie 20 proc. efektyviau paverčia saulės energiją į maistą, be to, jiems reikia mažiau vandens.

Vienas iš didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria genetiškai modifikuota ateitis, teigia G. Gatesas, yra reguliavimo skirtumai visame pasaulyje. JAV Žemės ūkio departamentas jau oficialiai pareiškė, kad nereikia reguliuoti vietinių genetiškai modifikuotų pasėlių. Tačiau Europos Sąjunga vis dar skeptiškai vertina genetiškai modifikuotus maisto produktus.

Tyrimų lyderiai – Lietuvoje

CRISPR (angl. clustered regularly interspaced short palindromic repeats; liet.bakterijų apsaugos nuo bakteriofagų ir plasmidžių DNR sistema) genų redagavimo technika yra itin efektyvus genų išjungimo būdas, panaudojant mažas mutacijas, sutrikdančias DNR sekos kodą.

CRISPR pirmą kartą atrastas ir aprašytas 1987 m., tačiau tyrimai ir pritaikymo galimybių paieška biotechnologijų ir medicinos srityse suintensyvėjo apie 2013 m.

Šio metodo dėka galima pakeisti bet kurią norimą DNR molekulės dalį. CRISPR gali būti naudojamas tiksliam bet kurio genomo regiono paveikimui DNR karpančiu fermentu Cas9. Naujoji technologija turėtų suteikti galimybę taisyti rimtus genetinius sutrikimus bet kurioje žmogaus vystymosi iš spermatozoido ir kiaušialąstės, IVF embrionuose, iki pat negrįžtamų susirgimo stadijų.

Lietuvoje CRISPR/Cas sistemos tiriamos Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Baltymų-nukleorūgščių sąveikos tyrimų skyriuje, kuriam vadovauja pasaulyje išgarsėjęs profesorius Virginijus Šikšnys.

Jo vadovaujama tyrėjų komanda buvo viena pirmųjų tyrėjų grupių pasaulyje, atradusių, kad Cas9 baltymas gali būti panaudojamas tiksliam DNR redagavimui. Atradimas, manoma, taps lūžio tašku gyvybės moksluose atveriant kelią naujo tipo genetinių ligų tyrimams ir jų gydymui, taip pat pritaikant augalus ar jų rūšis augimui tam nepalankiose terpėse.

MŪ inf. PSO nuotrauka

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai