Aplinka, miškai
Ant prekystalių - invaziniai augalai
2015-04-17

Vilnius. Gamtininkai skambina pavojaus varpais - vieniems kovojant su invazinėmis augalų rūšimis, kiti jomis prekiauja. Lietuvos gamtos fondas primena, kad prekyba gyvybingomis invazinėmis rūšimis yra draudžiama, nes taip keliama grėsmė jautrioms vietinių augalų rūšims.

Gamtosaugininkai teigia, kad jų pastangos pažaboti invazinių rūšių plitimą tėra sizifo darbas, kol šių augalų sėklos puikuojasi tikrose ir virtualiose prekybos tinklų lentynose, o apie jų grėsmę nenutuokiantys pirkėjai šiais invaziniais augalais puošia savo gėlynus. Iš pirmo žvilgsnio nekaltas gausialapio lubino „pabėgimas iš darželio" yra didžiulė grėsmė jautrių vietinių augalų rūšių išlikimui.

Nors lubinas gražus augalas ir daug kam patinka, bet natūralioje gamtoje jis žalingas. „Gausialapis lubinas  - vienas pavojingiausių Lietuvoje išplitusių invazinių augalų. Dėl gebėjimo kaupti azotą jis naudingas žemės ūkiui, tačiau natūraliose teritorijose patręšdamas natūralias pievas jas sunaikina, ilgainiui paverčia beverčiais dilgėlynais", - augalo keliamas grėsmes aiškina Lietuvos gamtos fondo (LGF) gamtosaugos specialistas Danas Augutis, pridurdamas, kad  kai kurių ekspertų vertinimu, lubino daroma žala biologinei įvairovei ko gero lenkia ir sosnovskio barščio plantacijas.

Nepaisant šio invazinio augalo keliamų grėsmių, Lietuvoje jo sėklų galima įsigyti. LGF praneša, kad gausialapis lubinas, kaip dekoratyvinis ir žemės ūkio tikslais auginamas augalas, puikuojasi kai kurių sėklomis prekiaujančių prekybos tinklų lentynose, informaciniuose bukletuose ir interneto parduotuvėse.

Gausialapiai lubinai – grėsmė saugomoms teritorijoms

Gamtininkai primena, kad invazinių rūšių kontrolę ir naikinimą Lietuvoje nustato Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašas, kuriuo numatoma, kad „gyvybingų invazinių rūšių įvežimas, perkėlimas, prekyba ar kitoks jų platinimas yra draudžiamas". Tačiau, nors formalūs draudimai dėl invazinių augalų yra, realios bausmės tokie prekiautojai vargu ar galėtų sulaukti. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja Lina Čaplikaitė-Denisovienė „Mano ūkiui" patvirtino, kad įstatymai kol kas tokiems pažeidėjams bausmių nenumato. „Tačiau šiuo metu darbo grupė kaip tik rengia pataisų projektą, kuriame bus numatyta atsakomybė ir už invazinių augalų platinimą (...) Visa tai gali užtrukti, nes Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas turės svarstyti ir priimti Seimas", - sakė L. Čaplikaitė-Denisovienė.

Pasak gamtosaugininkų, šiuo metu agresyviausi invaziniai augalai yra trys - sosnovskio barštis, uosialapis klevas ir gausialapis lubinas.„Susiklostė prieštaringa situacija, kai valstybė kartu su gamtosaugininkų bendruomene deda milžiniškas pastangas, kad sustabdytų gausialapio lubino plitimą, o tuo metu prekybos tinklai parduodami sėklas prisideda prie invazinės rūšies platinimo. Neįsivaizduoju, kad koks prekybos centras prekiautų sosnovskio barščio sėklomis. Nors abu augalai vienodai žalingi", - sako D. Augutis.

Tose pievose, kurios yra šienaujamos ar nuganomos, lubinai problemų nekelia, bet teritorijose, kurios yra apleidžiamos, šie augalai sėkmingai dauginasi. Pasak D. Augučio, didžiausia problema yra saugomose teritorijose, kur tradicinis, ekstensyvus žemės ūkis yra nutrūkęs.

Gamtininkai akcentuoja, kad visų pirma derėtų nepirkti ir nesėti jokių invazinių rūšių, nes vietinė gamta yra pakankamai turtinga ir galima surasti vietinių rūšių, kurios nekelia grėsmės. Vis dėlto žemvaldžiams savo laukuose pastebėjus nekontroliuojamą gausialapių lubinų plitimą, pakaks juos aktyviai šienauti. „Svarbiausia - lubinams neduoti įsigalėti ir barstyti sėklų. Maždaug ketverius metus aktyviai šienaujant lubinai toje vietoje neįsitvirtins. Su lubinu toks lėtas, bet patikimas būdas kovoti - porą kartų per metus nušienauti tas apleistas žemes. Norint greičiau - žydinčius augalus reikia iškasti ir palikti sudžiūti", - sako D. Augutis. Tuo tarpu su uosialapiu klevu kovoti sudėtingiau ir jei tokių želdinių yra daug, gali prireikti specialistų konsultacijų.

Iš kur atkeliavo lubinai?

Gausialapis lubinas iš Šiaurės Amerikos į Lietuvą atvežtas 20 a. pradžioje, sėtas miškuose ir pamiškėse žvėrių pašarui, dirvožemiui pagerinti, iš jo formuotos priešgaisrinės juostos. Šie augalai greitai plinta ir tankiai suželia, taip sunaikina buvusias augalų bendrijas, vietinę pievų ir laukymių augaliją, pakeičia kraštovaizdį.

Šiuo metu Europoje yra įvertinta tik 10 proc. invazinių rūšių daromos žalos, tačiau ir šie nuostoliai skaičiuojami 12 milijardų eurų. Europoje aptinkama apie 11 000 svetimžemių rūšių ir šis skaičius didėja itin sparčiai. Lietuvoje šiuo metu yra žinoma apie 40 invazinių rūšių (augalų ir gyvūnų)  ir dar apie 60 - potencialiai invazinės, ateityje galinčios kelti rimtų ekologinių problemų.

LGF, MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai