Vilnius. Nestinga kritikos į Seimą atkeliavusiam Pieno supirkimo kainų reguliavimą bei kainodaros viešinimą numatančiam vadinamajam Pieno įstatymui. Supirkėjai teigia, esą projektas nebuvo tinkamai suderintas, žemdirbiai pasigenda prekybininkų įtraukimo.

Pasak Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinio direktoriaus Jono Sviderskio, Lietuvos pieno perdirbėjai naują tvarką apeis registruodami įmones Latvijoje ar Lenkijoje.

„Jeigu įstatymas bus priimtas, esu įsitikinęs, kad jis neveiks. Nevykdysime jo, atrasime būdus. Vienas iš tų būdų bus, kai pieno perdirbėjai registruos įmones Latvijoje ar Lenkijoje. Ir „Rokiškio sūris“ supirkinės (pieną – BNS) tik per ten registruotą įmonę. Nukentės ir Vyriausybė, ir valstybė, ir mums atsiras ženkliai daugiau biurokratizmo“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto diskusijoje dėl įstatymo teigė J. Sviderskis. 

Tiek iš jo, tiek iš kitų žemdirbių diskusijoje ne kartą skambėjo frazės apie tai, kad be prekybininkų įjungimo šis įstatymas ir toliau nebus tinkamai funkcionuojantis. Pieno įstatymą imtasi tobulinti kilus pieno krizei, vis dėlto, anot J. Sviderskio, nėra būtinybės verstis per galvą ir patobulintą įstatymą priimti kuo greičiau, vien tam, kad kažkas galėtų pasigirti tai padaręs. Jo teigimu, Seimui pateiktą projektą būtina grąžinti rengėjams tobulinti, įtraukiant į jį prekybininkus.

„Norėtume, kad ne Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) rengtų tokius projektus, o iš išorės pasamdyta teisininkų kompanija, kuri galėtų visa tai padaryti. Absoliučiai iš išorės, neprisileidžiant nieko, duodant jiems užduotį įjungti visus keturis (pieno grandinės dalyvius – red.). Žemės ūkio ministerija, iš didžiausios pagarbos, bet tiek jūsų, tiek mūsų per skystos blauzdos, kad įjungtume prekybininkus vieni. Reikia iš šalies, reikia politinės valios“, – kalbėjo J. Sviderskis.

Prekybininkų veiksmų reguliavimo pasigedo ir Pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas ViIionis: „Prekybininkai pasiima 39 proc., valstybė – 17 proc., o visa kita  – dalinkitės (...) Priedus (už superkamą pieną`– BNS) siūloma iki 20 proc., o kainos visai nereguliuojamos“. 

Posėdyje dalyvavusi ŽŪM Maisto pramonės ir kooperacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Savickienė priminė, kad prieš keletą metų, priimant vadinamąjį Pieno įstatymą, buvo bandoma įjungti ir prekybininkus, vis dėlto galiausiai Seime jis priimtas jų neįtraukiant.

Lobistų kontoros „Vento nuovo“, kuri atstovauja keturioms pieno perdirbimo įmonėms, atstovas Šarūnas Frolenko apgailestavo, kad projektas su rinkos dalyviais nebuvo suderintas. Jo teigimu, įstatymas neduos norimo pokyčio dar ir dėl „per didelio skaidrumo“. 

„Modelis, kuris privers visus pirkėjus atskleisti savo konkurencinės veiklos sąlygas, ne tik priemokų logiką ir sritis, už ką jos mokamos, bet ir pasakyti konkrečius procentinius dydžius, reiškia konkurencijos sumažėjimą, tai yra visi vieni nuo kitų galės nusikopijuoti“, – tvirtino lobistas. 

Įstatymo projektui negailint kritikos, R. Savickienė svarstė, kad daug ką lemia ir tai, jog pieno grandinės dalyvių tarpusavio santykiai dar nėra nei brandūs, nei tvarūs.

„Mano asmenine nuomone, nuo mūsų brandos priklauso, ar mes gebame laikytis, ar tik žiūrime kaip nesilaikyti ir esant galimybei pasitraukti iš sutartinių santykių. Galime ir vienaip, ir kitaip sukurti, bet jeigu pati intencija yra apeiti ir nesilaikyti, tai užduotis yra labai sudėtinga“, – diskusijoje kalbėjo R. Savickienė.

Planuojama, kad kitą savaitę šis įstatymo projektas bus svarstomas Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje. 

Pateiktu įstatymo projektu siūloma nuo šių metų lapkričio pieno kainą nustatyti sutartyje, perdirbėjus įpareigoti nustatyti aiškią priedų ir priemokų sistemą. Derybos tarp pirkėjo ir pardavėjo dėl sutarties sąlygų priklausytų nuo atstovavimo pieno gamintojams – jie būtų skatinami burtis ir kartu derėtis su perdirbėjais ir tokiu būdu būtų stiprinama pieno gamintojų derybinė galia, jie būtų daugiau įtraukti į rinkos stebėjimą ir gautų daugiau informacijos apie pokyčius tiek pieno produktų, tiek žaliavų rinkose.

Perdirbėjui būtų draudžiama vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas, mažinti pieno kainą dažniau nei kas du iš eilės einančius pieno tiekimo laikotarpius. Taip pat būtų draudžiama mokėti priemokas ir priedus, kurių bendra suma būtų didesnė nei 20 proc. pieno kainos.

Perkant pieną iš žemės ūkio kooperatyvo ar gamintojo organizacijos, būtų draudžiama mokėti mažesnę negu mokama vidutinė pieno kaina, kai jis perkamas tiesiogiai iš pardavėjo. Be kita ko, būtų draudžiama pirkti pieną iš ūkio, kurio pieno sudėtis ir kokybė nėra įvertinta laboratorijoje.

Už pažeidimus perdirbėjams bauda siektų iki 1 proc. nuo supirkto pieno vertės per ankstesnius metus, bet ne mažiau kaip 200 eurų. Jei pažeidimai nebūtų nutraukti, būtų skiriama 200 eurų bauda už kiekvieną dieną.