Agropolitika
Šeimos ūkiai - būdas stabdyti emigraciją
2017-06-30

Varėna. Paukštininkystėje prioritetas turėtų būti teikiamas šeimos ūkiams, esą tai vienas būdų, kaip sustabdyti jaunų žmonių emigraciją iš šalies, didinti gyventojų užimtumą ir atgaivinti kaimus. Apie tai ir kitus paukštininkystės reikalus buvo kalbama Seimo Kaimo reikalų komiteto  išvažiuojamajame posėdyje Melekonių kaimo paukštyne. 

Lietuvoje užregistruota 62 naminių paukščių ūkiai bei 21 paukštienos gamybos įmonė.

Anot Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko Andriejaus Stančiko, šiandien paukštininkystė iš visų ūkinių gyvūnų sektorių labiausiai pažengusi į priekį. Nuo Nepriklausomybės atkūrimo pieno ir kiaulių sektoriai traukėsi, avininkystė gyvuoja fragmentiškai, galvijininkystė pradeda žengti pirmuosius žingsnius (jos anksčiau nebuvo), tuo tarpu paukštininkystė išaugo.

Statistikos departamento (STD) duomenimis, Lietuvoje 2016 metų pradžioje buvo laikoma apie 9,4 mln. paukščių. Kasmet pagaminama apie 100-110 tūkst. tonų paukštienos (eksportuojama vidutiniškai apie 50-60 tūkst. tonų) ir apie 800 mln. kiaušinių.

Prieš posėdį Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai apžiūrėjo Melekonių kaime esantį pramoninio paukštyno kompleksą

„Paukštiena sudaro apie 47 proc. visos Lietuvoje pagaminamos mėsos", - teigė Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas Vytautas Tėvelis.

Šeimos verslas ignoruojamas

Paukštininkystė pagal statistinius duomenis, Lietuvoje orientuota į stambiuosius kompleksus, į pramoninį paukščių auginimą. A. Stančiko nuomone, reikėtų, kad šalia pramoninių ūkių sėkmingai gyvuotų ir šeimyninis verslas. „Tada ir paukščių skerdienos kokybė būtų visai kitokia", - įsitikinęs Kaimo reikalų komiteto pirmininkas.

Anot A. Stančiko, šiandienos tendencijos tokios, kad paukštininkystėje einama į stambų verslą, o šeimos verslui sukurtos tokios sąlygos, kad praktiškai jis neišgyvena.

 „Mūsų taisyklės tokios, tarsi rankinis stabdis  būtų užtrauktas ir užrūdijęs, o paskui stebimės, kad kaimai tuštėja.

Jei sudarytume sąlygas šeimos verslui, atsirastų daugiau ūkių, daugiau jaunimo perimtų tėvų verslą ir negalvotų apie emigraciją, rūpintųsi verslu ir jo išlaikymu. Verslas būtų perduodamas iš kartos į kartą. Valstybei mokesčiai būtų sumokami, biudžetas nenukentėtų.

Mes nesame prieš stambiuosius paukštininkystės kompleksus, jie reikalingi, iš jų į valstybės biudžetą ateina didžiuliai pinigai, tačiau vargu ar tai sustabdys jaunimo išvažiavimą į užsienį, padidins gyventojų užimtumą", - pabrėžė politikas.

Pralaimime Lenkijai

Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidento V. Tėvelio teigimu, paukštienai rinkų yra visame pasaulyje, nes ją valgo visose šalyse. Kasmet iš Lietuvos eksportuojama apie 50 proc. visos užauginamos paukštienos, tačiau savos valdžios dėmesio paukštininkams esą trūksta.

„Seime kalbama apie daug ką, o paukštininkystei laiko nerandama Jai neskiriamos tiesioginės išmokos, išskyrus europinius pinigus rekonstrukcijai", - piktinosi V.Tėvelis.

Anot V. Tėvelio, Lenkijoje šiam sektoriui vystyti sudarytos daug geresnės sąlygos. Mūsų kaimyninė valstybė 10 kartų didesnė už Lietuvą, bet paukštienos gamina 30 kartų daugiau -  3,2 mln. tonų per metus, kai mūsų šalyje per tą patį laikotarpį pagaminama daugiau kaip 100 tūkst. tonų.  Ten žymiai greičiau sprendžiami ir paukštidžių statymo klausimai. Klausimą dėl 2000 kv. m paukštidės statybos per 3 mėn. išsprendžia seniūnas. Geriau sutvarkyta ir paskolų teikimo sistema.

„Nepaisant to, kad Lietuvoje užauginama nemažai paukštienos, apie 30 proc. suvalgome lenkiškos. Tai lemia 17-20 proc. kainų skirtumas, 16 proc. PVM skirtumas. Nors pagal paukštienos kainų žemumą Lietuvą užima antrą vietą Europos Sąjungoje (ES), Lenkijos pavyti nepavyksta. Jei PVM pavyktų suvienodinti, būtų ženkli pagalba verslui - nebūtų kainų spaudimo", - tvirtino V. Tėvelis.

Dar viena problema, kamuojanti paukštininkystę - darbo jėgos stygius perdirbimo sektoriuje, ypač skerdyklose. Ją būtų galima išspręsti palengvintus užsieniečių įdarbinimą.

Sprendimus galima rasti

Šią savaitę Seimas priėmė naują prieštaringai vertinamą Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) įstatymą, kuris numato, kad  PAV privalės atlikti ir fermos, planuojančios auginti daugiau nei 20 tūkst. vištų ir broilerių. PAV įstatymo tikslas - sumažinti aplinkos taršą kaimų ir mažų miestelių gyventojams.

„Mes siūlėme priimti įstatymą, leidžiantį auginti 40 tūkst  paukščių be PAV.  Tai būtų rentabilus šeimos ūkis, turintis pajamas ir teikiantis visuomenei produktą", - teigė Seimo kaimo reikalų pirmininkas Andriejus Stančikas (pirmas iš kairė).

„20 tūkst. galbūt per mažas skaičius paukščių šeimos ūkiui, nes verslininkui turi būti kuo greitesnis investicijų atsipirkimas. Esu įsitikinęs, kad Kaimo reikalų komitetas, siekdamas palengvinti sąlygas šeimos ūkių įsikūrimui, eina teisingu keliu, tik tenka apgailestauti, kad ne visi Seimo nariai tą supranta. Viena priežasčių - šeimos ūkiai prilyginami stambus verslo atėjimui, kuris siejamas su didele tarša", - teigė Kaimo reikalų komiteto pirmininkas A. Stančikas.

Kriviliuose viešėję Seimo nariai neabejoja, kad šeimos ūkio paukštynuose, taršos koncentracija būtų mažesnė nei dideliuose kompleksuose, nes ji lengviau ir greičiau išsisklaidytų. Be to, taršą, pasitelkus mokslininkus, galima sutvarkyti.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai