Vilnius. Susisteminti balsavimo ES vadovų taryboje rezultatai rodo, kad Lietuva yra viena ištikimiausių žaliojo kurso šalininkių, vis dėlto verslo ir žemdirbių atstovai svarsto, ar visada Lietuvos pozicija iš anksto aptariama ir deramai išdiskutuojama.

Į tai, kad Lietuva yra tarp labiausiai žaliąjį kursą palaikančių šalių, trečiadienį parlamentiniame Kaimo reikalų komitete dėmesį atkreipė asociacijos „Croplife Lietuva“ direktorė Zita Varanavičienė.

Komiteto posėdyje kalbėdama apie teisės aktų, priimamų remiantis Cheminių medžiagų saugos strategija ir kitais dokumentais, poveikį augalininkystei, ji citavo svetainėje eumatrix.eu paskelbtą publikaciją.

Joje įvertintas valstybių požiūris į žaliojo kurso teisės aktus remiantis ES vadovų tarybos balsavimo rezultatais. Publikacijos autoriai remiasi tik galutinių balsavimų rezultatais, tačiau pastebi, kad neretai būna, jog valstybė narė per diskusijas prieštarauja tam tikroms pasiūlymo dalims, tačiau galiausiai visam pasiūlymui vis tiek pritaria. Taip pat pastebima, kad vis dažniau Taryboje sprendimai priimami remiantis daugumos principu (t. y. kai kurios šalys tokiam sprendimui prieštarauja).

Vis dėlto puslapio pateikti grafiniai duomenys rodo, kad Lietuva kartu su Prancūzija, Ispanija, Airija, Nyderlandais, Graikija, Estija ir keliomis kitomis šalimis šiemet nė karto neprieštaravo pasiūlymams, susijusiems su žaliuoju kursu.

Z. Varanavičienė pabrėžė, kad priešingoje pusėje yra Belgija, Lenkija, Bulgarija. Ne tokios pesimistės, bet ir ne pačios didžiausios optimistės, yra Vokietija ir Skandinavijos šalys.

Puslapyje analizuoti duomenys nuo 2020 metų. Jais remiantis, labiausiai žaliajam kursui prieštaraujančių valstybių trejetas lieka nepakitęs, Lietuva iškrinta iš absoliučiai pritariančiųjų klubo, tačiau vis tiek lieka tarp ištikimiausių šalininkių.

„Remiantis šiais duomenimis, esame labai ištikimi žaliojo kurso rėmėjai“, – kalbėjo asociacijos vadovė Z. Varanavičienė klausdama Seimo narių, kurie iš jų žino Lietuvos poziciją dėl kitą savaitę ES Aplinkos taryboje svarstomo Gamtos atkūrimo reglamento, nes Asociacijai tai nebuvo atskleista.

Ji pastebėjo, kad dažnai rengiant ES teisės aktus derybose dalyvauja dvi skirtingos Lietuvos ministerijos – Aplinkos ir Žemės ūkio, o atstovavimo pozicijose nenurodomos verslo iškeliamos galimos problemos ir grėsmės.

Teisės aktų pokyčiai gali gerokai sumažinti augalų apsaugos produktų pasiūlą?

Šiuo metu ES institucijose svarstomas ne vienas žemdirbiams ir žemės ūkio verslui aktualus ir poveikį galintis turėti teisės aktas. Kalbėdama apie galimą poveikį augalininkystei, Z. Varanavičienė teigė, kad bendrieji cheminių medžiagų tvarkymo principai kartu su augalų apsaugos produktų (AAP) reguliavimu gali tapti tikru iššūkiu žemės ūkiui.

Ji pateikė „Croplife Europe“ skaičiavimus, kurie rodo, kad įgyvendinus visus šiuo metu planuojamus pokyčius saulėgrąžų augintojai netektų 82,4 proc. šiandien esamų AAP sprendimų, javų – 77,9 proc., rapsų – 72,3, bulvių – 56,5, kaulavaisių – 44,5 proc. 

Ji teigė, kad prognozės atrodo gąsdinančios, bet jos paremtos skaičiavimu – viskas bus priimta taip, kaip siūloma. Taip pat ji pasigedo visa apimančio požiūrio, didesnio institucijų susikalbėjimo ir bendravimo. Asociacijos vadovė priminė ir Tvaraus pesticidų naudojimo reglamentą, dėl kurio jau sudaryta darbo grupė Lietuvos žemės ūkio pozicijai rengti.

„Nuotoliniu būdu ji buvo susitikusi gal du kartus ir, mano galva, ji yra neveiksni. Kaip Asociacija teikėme pastabas du kartus, bet nė karto jos neaptartos grupėje. (...) Sprendimų turime ieškoti visi kartu: jų priėmėjai, politikos formuotojai, produktų gamintojai ir vienas svarbiausių vaidmenų čia turėtų tekti jų naudotojams – ūkininkams“, – apie galimus sprendimų paieškos kelius kalbėjo Z. Varanavičienė.

Tiek posėdyje kalbėję politikai, tiek žemdirbių atstovai kėlė klausimus dėl skirtingo AAP reguliavimo šalyse, priminė Lenkijoje galiojantį reglamentavimą, svarstė, kaip tektų ūkininkauti ir kokias alternatyvas rinktis mažinant AAP skaičių.

Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovas Raimundas Juknevičius pabrėžė, kad žemdirbiai niekada nebuvo prieš žaliąjį kursą, tačiau net perlenktas spaudimas eiti link jo veikia priešingai ir jį stabdo.

„Neteisingai parinkti metodai neduoda to efekto, kurio tikimasi, išleidžiami didžiuliai pinigai ir nesukeliama viešoji nauda. Visą laiką žemdirbiai stengiasi būti konstruktyvūs ir yra toje pusėje, kuri ieško, kaip pasiekti efektyvesnių tikslų einant žaliuoju kursu, kaip taupyti tiek valstybės, tiek privačius pinigus. Versti verslus neracionaliai leisti pinigus – tai sukelia pasipriešinimą“, – kalbėjo R. Juknevičius.

Apibendrindamas diskusiją parlamentinio Kaimo reiklų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis pasiūlė protokolinį nutarimą, sulaukusį visų komiteto narių palaikymo, kad Žemės ūkio ministerijai būtų pasiūlyta sudaryti dar vieną darbo grupę Lietuvos pozicijai dėl Cheminių medžiagų saugos strategijos ir kitų AAP reglamentuojančių teisės aktų parengti. Taip pat turi būti užtikrinta, kad pristatoma pozicija būtų mokslo, verslo ir ūkininkų atstovais.