Tyrimas atskleidė, kokios valstybės paramos priemonės verslui naudingiausios
2020-12-22

Vilnius. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu aiškinosi COVID-19 sukeltos pandemijos padarinius verslui.

Tyrimo rezultatai parodė, kad populiariausios valstybės paramos priemonės – paprasčiausios. Dėl sudėtingo biurokratinio aparato didele paramos dalimi net nepasinaudota. Kita tyrimo išvada rodo, kad dėl pandemijos įmonės susidūrė su likvidumo iššūkiais, bendras dirbančiųjų skaičius pandemijos laikotarpiu krito.

„Užklupus pirmai pandemijos bangai, buvo priimti sprendimai dėl paramos priemonių, kurių tikslas – kuo skubiau amortizuoti neigiamą poveikį. Tyrimas nagrinėja kaip efektyviai buvo pasinaudota pagalba ir su kokiais jos trūkumais susidūrė verslas. Atlikto tyrimo išvados ir rekomendacijos gali padėti ne tik efektyviau skirstyti paramą antros pandemijos bangos metu, bet ir padėti Lietuvos verslui sklandžiai išeiti iš pandemijos, išsaugojus konkurencingumą tarptautinėse rinkose“, – sako dr. Dalius Misiūnas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius bei vienas tyrimo autorių. 

Linas agro mob 21 04 01+ Bioversija 21 04 30

Geriausios valstybės pagalbos priemonės verslui – paprasčiausios

ISM tyrimas rodo, kad smulkus verslas negebėjo pasinaudoti daugeliu valstybės pagalbos priemonių,  nes jos buvo pernelyg komplikuotos, biurokratiškos ir lydimos ilgo administracinio proceso. Tad įmonės buvo linkusios naudotis paprasčiausiomis  ir minimalių pastangų reikalaujančiomis valstybės pagalbos priemonėmis (prastovų kompensavimas, VMI, Sodros atidėjimai ir pan.). Anot įmonių vadovų, dauguma valstybės paramos priemonių buvo labai siauros, per daug susmulkintos, buvo per daug sudėtingų ir perteklinių biurokratinių reikalavimų, per griežtas ribojimas laike ir pan.

ISM atlikto tyrimo interviu etapo metu įmonių vadovai teigiamai vertino patį valstybės pagalbos priemonių buvimo faktą. Ypač daug teigiamų atsiliepimų sulaukė mokesčių mokėjimo atidėjimo priemonė.

„Ji turėjo paprastą taikymo tvarką, ja buvo galima pasinaudoti nuotoliniu būdu, todėl ja pasinaudojo didžioji dauguma apklaustųjų. Tačiau, verslo asociacijų atstovai pažymėjo, kad valstybės institucijos turėtų atidžiai stebėti ar tam tikrose įmonėse pastoviai besikaupiančios mokesčių skolos signalizuoja ilgalaikes verslo tęstinumo problemas, tada atitinkamai laiku pasiūlyti tokių skolų restruktūrizavimo priemones: pvz.: konvertavimą į ilgalaikes beprocentes paskolas, obligacijas ar įstatinį kapitalą“, – sako ISM doktorantas, vienas tyrimo autorių Egidijus Kundelis.

Darbuotojų mažėjo pramonės, statybų, nekilnojamojo turto sektoriuose, augo IT

Nepaisant valstybės suteiktos paramos darbo vietų išlaikymui, bendras dirbančiųjų skaičius pandemijos laikotarpiu krito ir išliko žemesnis, lyginant su pernai metų atitinkamais mėnesiais. Remiantis „Sodra“ viešai skelbiamų duomenų analize, galima teigti, jog didesnis kritimas įvyko apdirbamosios pramonės, statybų, nekilnojamojo turto sektoriuose.

Per 2020 m. 9 mėnesius darbuotojų skaičius įmonėse ypač krito Marijampolės, Klaipėdos, Tauragės apskrityse, pasižyminčiose didesniu veikiančių įmonių skaičiumi, lyginant su 2019 m. atitinkamais mėnesiais.

„Dėl vykstančių verslo permainų pandemijos laikotarpiu augo darbuotojų skaičius informacinių technologijų sektoriuje ir stambiose įmonėse. Vadinasi, jos gauna papildomų užsakymų, ieško darbuotojų, kad juos galėtų įvykdyti. Tuo tarpu mažose įmonėse darbuotojų skaičius iš pradžių sumažėjo, po to atsistatė, kas indikuoja, kad įmonės paslankios ir reaguoja į pokyčius ekonomikoje. Nerimą kelia darbuotojų skaičiaus mažėjimas vidutinėse įmonėse – skaičius mažėja ir neatsistato.  Tokia situacija gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių mūsų ekonomikai per vartojimo sumažėjimą“, – komentuoja prof. dr. Valdonė Darškuvienė, ISM dėstytoja, mokslininkė, atlikto tyrimo vadovė.

Likvidumo krizė – formuojasi nemokumo problemos ateityje

Lietuvos įmonių duomenų analizė (šaltinis – „Creditinfo“) parodė, jog nors bendra verslo situacija nerodo didelių neigiamų pokyčių, tačiau pandemijos laikotarpiu ir po jo drastiškai augo pradelstų skolų sumos iki 49 mln. Eur 2020 m. III ketv. pab., lyginant su 9,8 mln. Eur tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu. Tai rodo verslo nemokumo problemų formavimąsi, kurio pasekmes galima bus patirti jau sekančiais metais. Per 2020 m. pirmus 9 mėnesius įmonių pradelstos skolos ypač augo mikroįmonėse (iki 10 darbuotojų). Vertinant situaciją apskrityse, pradelstų skolų augimu ypač išsiskyrė Klaipėdos apskritis – kur pradelstos skolos augo 4,5 karto iki 18,2 mln. Eur 2020 m. III ketv. pab., lyginant tuo pačiu 2019 m. ketvirčiu, bei Vilniaus apskritis – kur pradelstos skolos augo 6 kartus iki 12,1 mln. Eur tuo pačiu laikotarpiu.

„Vienas iš tyrimo etapų, interviu su verslų atstovais, atskleidė, kad mikroįmonės susiduria su savo vidiniais apribojimais – jos mažos, turi nedidelį veiklos mastą, uždirba sąlyginai mažą pelną, todėl jautriai reaguoja į pasikeitusias išorines aplinkybes. Tuo tarpu didžiosios įmonės yra ganėtinai atsparios ir matome, kad jų pradelstos skolos yra ganėtinai stabilios. Tyrimas atskleidė, kad sunkumų patiria ir vidutinės įmonės. Jų veikloje matome svyravimą, kuris indikuoja, kad patiriant sunkumus imtasi veiksmų – griežtų pinigų srauto valdymo priemonių, galbūt pasinaudota valstybės pagalbos priemonėmis ir t.t.“, – sako prof. dr. V. Darškuvienė.

„COVID-19 verslą paveikė skirtingai, todėl ir parama turėtų būti diferencijuota atsižvelgiant į įmonės veiklos vietą, sektorių bei dydį: regionuose didesnis dėmesys turėtų būti skirtas darbo vietų išsaugojimui. Stambiam verslui aktualus konkurencingumo didinimas ir t.t.“,  –rekomenduoja V. Darškuvienė.

Dr. Siuzana Ščerbina-Dalibagienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nemokumo klausimų ekspertė, viena tyrimo autorių sako, kad šiemet nemokumo procesų augimo Lietuvoje nepastebėta, atvirkščiai jų  pradėta žymiai mažiau nei praėjusiais metais.

„Tai yra sąlygota nustatyto laikino nemokumo procesų inicijavimo ribojimo ir valstybės pasiūlytų pagalbos verslui priemonių, pirmiausia skirtų darbo vietų išlaikymui ir įmonių likvidumo palaikymui“, – sako dr. Siuzana Ščerbina-Dalibagienė.

Verslo atstovai pasisakė, kokios paramos jiems reikėtų iš valstybės

ISM universiteto mokslininkų atliktas tyrimas gruodžio 16 d. buvo pristatytas Lietuvos pramoninkų ir Lietuvos verslo konfederacijų atstovams, Lietuvos banko ir kitų finansinių institucijų ekonomistams, finansų ekspertams, įmonių vadovams, kurie nuotolinės konferencijos metu diskutavo dėl valstybės paramos įmonėms tikslingumo, įmonių galimybių efektyviai pasinaudoti paramos priemonėmis, potencialaus konkurencijos iškraipymo.

Renginio dalyviai pateikė savo įžvalgas ir rekomendacijas.

„Diskusijos metu pažymėta, jog įmonės, ypač statybų sektoriuje, susiduria su papildoma, pertekline našta dėl papildomų garantijų pateikimo tiek vykdant viešųjų pirkimų procedūras tiek įgyvendinant jau laimėtus projektus ir tas ilgam laikotarpiui užšaldo reikšmingas įmonių apyvartinio kapitalo sumas. Tad siūloma valstybės pagalbos priemone galėtų būti laikinas tam tikrų garantijų atsisakymas, jų sumažinimas arba užsakovams suteikiamos valstybės garantijos, kai paslaugos teikėjas yra patikima įmonė“, – informacija iš diskusijos dalijasi V. Darškuvienė.

Diskusijos dalyviai taip pat pažymėjo, kad didžioji paramos dalis skirta smulkiam ir vidutiniam verslui, stambusis verslas sugebėjo santykinai mažiau pasinaudoti teikiama valstybės parama. Taip pat gamybos įmonių atstovai pažymėjo, kad Lietuvos mastu stambus verslas yra „mikro“ verslo dydžio vertinant tarptautiniu mastu. Tad kitų valstybių taikytos paramos priemonės savo šalių stambioms verslo įmonėms neišvengiamai silpnins Lietuvos įmonių tarptautinį konkurencingumą ir neigiamai paveiks Lietuvos eksportą ilguoju laikotarpiu.

Taip pat pažymėta, jog valstybės parama galėtų būti daugiau orientuota ne į subsidijų (kurios skirtos trumpalaikei COVID-19 pandemijos sukelto neigiamo šoko amortizacijai), bet į ilgalaikių beprocenčių paskolų bei garantijų teikimą (kurios skirtos ilgalaikėms investicijoms, transformacijai, plėtrai, naujų eksporto rinkų užkariavimui), kurios galėtų būti susietos su stabilia įmonės situacija (pardavimo pajamomis ar pelnu) praeitu laikotarpiu, augimo ir plėtros galimybėmis ateityje.

Atlikto tyrimo rezultatai remiasi skirtingų ekonomikos sektorių įmonių vadovų giluminiu interviu, skirtingų ekonomikos sektorių įmonių apklausa bei įmonių finansinių duomenų, pradelstų skolų bei darbuotojų skaičiaus ir darbo užmokesčio analize 2019 m.- 2020 m. sausio-spalio mėnesiais.

Šis tyrimas yra vienas iš 29 sprendimams dėl COVID-19 padarinių skirtų projektų, kurį finansavo Lietuvos mokslo taryba.

Tyrimo autoriai: prof. dr. Valdonė Darškuvienė, ISM universiteto rektorius dr. Dalius Misiūnas, ISM doktorantė Kristina Griškevičienė, ISM doktorantas Egidijus Kundelis, Finansų ministerijos Audito, turto vertinimo ir nemokumo valdymo skyriaus vadovė, Finansų ministerijos nemokumo klausimų ekspertė dr. Siuzana Ščerbina-Dalibagienė.

ISM inf.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate virtualius renginius: posėdžius, seminarus, konferencijas, kt.?
Orai