Pensijų fondų valdytojai: nereikia panikuoti
2020-03-19

Vilnius. Dėl koronaviruso krizės fiksuojamas privačių pensijų fondų vertės kritimas Lietuvoje, jis kai kur siekia daugiau kaip penktadalį. Tačiau fondų valdytojai teigia, kad svyravimai yra natūralus procesas ir gyventojams nėra dėl ko jaudintis.

„Pagrindinė priežastis – koronavirusas (...). Reaguoja visos ekonomikos, rinkos, smukimus matome nuo metų pradžios. Rinka dabar tokia volatili, labai šokinėja, net ir kasdien matome – tai pakyla 5-10 proc., tai 5-7 proc. pasmunka ir panašiai. Šitoje vietoje vis dėlto pagrindinis patarimas ar žinutė žmonėms – nereikia panikuoti“, – BNS sakė „Swedbank Investicijų valdymo“ direktorius Tadas Gudaitis. 

Pasak jo, pensijų fondų vertės kritimas nuo metų pradžios fiksuojamas skirtingas, priklausomai nuo rizikos lygio. 

„Pavyzdžiui, jeigu žiūrėtume vyriausių žmonių, 1954-1960 metų, gimimo, pensijų fondus, pakrito tarp 5-7 proc., 4-6 proc. – mažiausios rizikos fondai. O jeigu žiūrėtume jauniausius žmones, tai kritimas yra apie 22-23 proc., bet čia kaip diena, tai naujiena. (...) Kadangi portfelis yra bendras, tai vidurkis išsivestų apie keliolika procentų“, – sakė T. Gudaitis. 

„INVL Asset Management“ Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas sako, kad didesnės rizikos fondai nuo metų pradžios prarado 2019 metų uždarbį, tuo metu konservatyvesni vyresnių žmonių fondai dar tebėra su „lengvu pliusu“. 

„Nuo metų pradžios yra kritimas „agresyviųjų“ apie 20 proc., o tų, kurie arti pensijos, pavyzdžiui 1954-1960 metų, apie minus 5 proc. Taip žiūrint, tiems, kurie arti pensijos, tas svyravimas yra gerokai mažesnis ir sumažintas. (...) Jie vis dar pliuse. Tie, kurie patys agresyviausi, jie praėjusiais metais labai daug uždirbo, šiemet nukrito – lengvas minusas per pusantrų metų“, – BNS aiškino V. Rūkas. 

„Dedame visas pastangas, kad sušvelnintume kritimą, mums tai šiek tiek pavyksta, tačiau kryptis yra bendra ir ta pati“, – sakė jis.  

Padėtį švelnina gyvenimo ciklo fondų sistema

T. Gudaičio teigimu, akivaizdžiai pasiteisino gyvenimo ciklo fondų strategija, leidžianti žmonėms, kuriems liko nedaug laiko iki pensijos, taupyti su kur kas mažesne rizika, nei jaunesniesiems, galintiems patirti didesnius svyravimus, tačiau kita vertus, turinčius rinkos stabilizavimosi galimybę ilgesnėje perspektyvoje. 

„Esu labai tikintis ta gyvenimo ciklo filosofija (...) Jauni žmonės kaupia rizikinguose fonduose, tai yra, jų lėšos investuotos praktiškai tik į akcijas, jie patiria didelius svyravimus, bet jauniems žmonėms tas yra naudinga (...) ilgo laiko perspektyvoje vis tiek rinkos atsistato (...) O vyresni žmonės, tie, kuriems iki pensijos liko 5-7 metai, jie iš esmės kaupia tuose fonduose, kurie investuoja absoliučią dalį į vyriausybės obligacijas, valstybinius popierius“, – aiškino T. Gudaitis. 

„Turėtų dauguma ir kaupti ten, kur buvo perkelti, tai yra, pagal savo amžių priskirtame gyvenimo ciklo fonde“, – pridūrė jis.  

Anot T. Gudaičio, vertinant ankstesnės krizės situaciją, matyti, kad praradimai buvo kompensuoti, be to, kol kas tuometinės krizės smukimas šiuo metu net nėra pasiektas. 

„Jeigu mes pasižiūrėtume į 2008 metų krizę - viskas buvo atsistatę ir su kaupu, tai tikrai ilgesnio laiko perspektyvoje taip bus ir su šita krize, jinai išsispręs (...) Jeigu pasižiūrėtume į pensijų fondų istorinę grąžą, tai yra, nuo 2004 metų iki šių metų, esame paskaičiavę, kad vidutiniškai per metus grąža buvo apie 5 proc. Tai ir tą 2008-2009 metų krizę jau esame pergyvenę“, – sakė ekspertas. 

V. Rūkas pastebi, jog gyvenimo ciklo fondai tam ir buvo sukurti, kad tie žmonės, kuriems dar labai toli iki pensijos, galėtų „prisiimti svyravimus ir juos panaudotų savo naudai“.

Tikisi situacijos normalizavimosi

„INVL Asset Management“ Investicijų valdymo padalinio vadovas V. Rūkas teigia, kad svyravimai yra įprastas dalykas. Nors dabartinis kritimas užfiksuotas faktiškai per vieną mėnesį, bet situacija turėtų ilgainiui normalizuotis. 

„Kokia svarbiausia žinia, tiek mūsų, tiek ir apie konkurentus galiu pasakyti, kad investicijos yra investuotos į didžiųjų kompanijų akcijas. Laikinas kritimas gali būti – jis jau yra – tačiau galime neabejoti, kad pasaulinio dydžio kompanijų absoliuti didžioji dalis išliks, ji tęs veiklą ir grįš į normalų ritmą – tai, vadinasi, taip pat ir jų vertė, ir akcijų kaina. (...) Su dabartine fondų strategija, dabartine sistema yra visos sąlygos, normalizavusis situacijai, grįžti į normalų tempą“, – sakė V. Rūkas. 

„Swedbank Investicijų valdymo“ direktorius T. Gudaitis atkreipia dėmesį, kad nerimo ir neapibrėžtumo kontekste pozityvia paskata tampa ir vyriausybių veiksmai.   

„Koronaviruso plitimo situacija mažina mūsų visų vartojimą, tam tikri prekių judėjimo srautai pradeda trūkinėti, gamybos procesai ir panašiai. Tos nuotaikos ir ta situacija lemia, kad akcijų rinkos krenta. Iš kitos pusės, turime stimulus – vyriausybių programos, Europos Sąjungos, Lietuvos, JAV. Centriniai bankai stengiasi palaikyti, kad nebūtų to didelio ekonomikos nuosmukio“, – sakė T. Gudaitis. 

Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) teigia, jog nepaisant Lietuvos Vyriausybės nuo pirmadienio įvesto visuotinio karantino ir saviizoliavimosi, pensijų fondai toliau aktyviai valdo investicijas.

„Koronavirusas nepakeitė mums keliamų griežtų reikalavimų investicinių sprendimų priėmimui. Nuolat stebime informaciją finansų rinkose ir priimame operatyvius sprendimus. Esame pasirengę greitai reaguoti, su visa turima atsakomybe atstovaudami geriausiems pensijų fondų dalyvių interesams. Virusas pakeitė įprastą mūsų gyvenimą, tačiau ne tik mikro, bet makro ekonomikos lygmenyje planuojamos efektyvios priemonės, padėsiančios iškilusią grėsmę įveikti“,  –  patikino LIPFA valdybos narys T. Gudaitis.

„Matant koronaviruso aptirpdytas santaupas neišvengiamai kyla klausimas: kautis ar vis tik bėgti? Suprasdami šį psichologinį momentą patariame žmonėms nepanikuoti ir nepriimti skubotų sprendimų, stengiantis dėl visa ko dabar pereiti į konservatyvius fondus. Ekonomika juda cikliškai ir nepaisant suprantamo nerimo, tokie kritimų laikotarpiai išnaudojami tam, kad fondai galėtų įsigyti tvarių, bet atpigusių vertybinių popierių, turinčių geras augimo perspektyvas“, – primena T. Gudaitis.

LIPFA naujausius pensijų fondų veiklos rezultatus planuoja skelbti pasibaigus kovui.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildanti Lietuvos II pensijų pakopa turi 1,3 mln. dalyvių. Šalies gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

BNS, MŪ inf

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip pandemija veikia jūsų ūkio ir šeimos gyvenimą?
Orai