Paukštininkystės įmonė karantiną atlaikė ir ruošiasi kainų karams
2020-05-28

Nors po 10 karantino savaičių Europos gamintojų sandėliuose kaupiasi maisto produktų perteklius, „Linas Agro Group“ valdomos didžiausios Latvijoje paukštininkystės įmonių grupės „Putnu fabrika Kekava“ pardavimų rodikliai kovo-gegužės mėnesiais išliko iki karantino buvusiame lygyje. Per trumpą laiką 30 proc. buvusių apimčių jau atgavusi HORECA rinka, pasak „Putnu fabrika Kekava“ valdybos pirmininko Andriaus Pranckevičiaus, suteikia atsargaus optimizmo, tačiau įtempta situacija paukštininkystės sektoriuje, prognozuojama išsilaikys dar mažiausiai pusmetį.

Blogiausio scenarijaus dar nebuvo

„Pirmosiomis karantino savaitėmis, kai visoje Europoje, išskyrus Skandinaviją, užsidarė HORECA rinka, ruošėmės blogiausiam gamybos į sandėlį scenarijui, ieškojome net papildomų šaldymo paslaugų tiekėjų. Tačiau to neprireikė. Per visas 10 karantino savaičių visą mūsų įmonėse pagamintą produkciją sugebėjome parduoti“, – sako A. Pranckevičius.

Anot jo, pirmosiomis karantino savaitėmis maisto produktų pardavimus augino žmonių atsargumas – pirkėjai skubėjo apsirūpinti maisto rezervais. Tiesa, pastarosiomis savaitėmis Baltijos šalyse stebimas atvirkštinis procesas – šviežių gaminių pardavimai mažėja, nes žmonės vartoja sukauptas maisto atsargas. Tačiau po truputį pradėjo atsigauti kavinių ir restoranų sektorius, kur pardavimai daugelyje valstybių buvo nukritę iki nulio.

„Balandį trims savaitėms buvome sustabdę viešojo maitinimo įstaigoms skirtos produkcijos liniją, tačiau gegužę ją vėl paleidome. Pastarosiomis savaitėmis mūsų įmonių  HORECA rinkai gaminamos produkcijos užsakymų apimtys išaugo iki maždaug 30 procentų buvusių apimčių. Jau sulaukiame signalų, kad netrukus bus atnaujinti užsakymai iš kai kurių Vokietijos žemių, kurios taip pat lengvina karantino sąlygas kavinėms ir restoranams. Tikėtina, kad šis procesas nesustos ir HORECA gaminamos produkcijos apimtys stabilizuosis“, – pažymi A. Pranckevičius.

Prognozuoja ilgus kainų karus

Kaip pasakoja A. Pranckevičius, Europa pastaraisiais mėnesiais susiduria su daugelio maisto produktų kategorijų – pirmiausia, pieno, mėsos, miltų, kruopų – perprodukcija, kurią lemia ir sumažėjusios eksporto apimtys, ir užsidariusi viešojo maitinimo sektoriaus rinka.

„Kol gamintojų sandėliuose sukauptos atsargos „neišsivaikščios“, tol įtampa rinkoje nenuslūgs ir vyks kainų karas. Šiuo metu didžiausi Europoje rinkos dalyviai –  Lenkijos paukštienos gamintojai – yra sukaupę didelį produkcijos perteklių ir siūlo tokias žemas kainas, kokių nesame matę“, – pasakoja „Putnu fabrika Kekava“ valdybos pirmininkas.

Pasak jo, šį spaudimą iš prekybos partnerių jau jaučia ir Baltijos šalių gamintojai. „Mus gelbsti tai, kad galime išlaikyti savo konkurencinį pranašumą – aukštą be antibiotikų išaugintos paukštienos kokybę. Penkiolika kartų didesniuose Lenkijos paukštininkystės bendrovėse to pasiekti neįmanoma. Taikome į aukštesnių pajamų vartotojų segmentą, be to, turime stiprią perdirbtų produktų liniją – marinatų, kepsnių, dešrų ir dešrelių bei rūkytu gaminių, daug eksportuojame, tad rinkos spaudimui kol kas atsispiriame“, – sako A. Pranckevičius.

Valstybės pagalba Lietuvoje – viena dosniausių regione

Pasak „Linas Agro Group“ valdomos „Putnu fabrika Kekava“ vadovo, atlaikyti kaimyninių valstybių gamintojų konkurenciją Lietuvos paukštininkystės įmonėms padėti turėtų ir valstybės parama. Lietuvos Vyriausybės numatyta  parama visiems žemės ūkio produkcijos gamintojams ir perdirbėjams, nukentėjusiems nuo karantino, yra viena didžiausių regione. Be to, vakar  Vyriausybė bendrą paramos paketą žemės ūkio produkcijos gamintojams padidino iki 174 mln. eurų.

„Palyginimui galiu pasakyti, kad Latvijoje žemės ūkio produkcijos gamintojams bus skirta 45 mln. eurų parama, o paramą bendrovės gali gauti tik tuo atveju jei jų atsargų kiekis išaugo iki 25 proc. arba pardavimai dėl karantino sumažėjo 20 proc. Lietuvoje  dotacijos skiriamos praradusiems  10 proc.  apyvartos“, – kaimyninių šalių pagalbos žemės ūkiui paketus lygina A. Pranckevičius.

Atskiros dotacijos paukštininkystės sektoriui Latvijoje taip pat nėra numatytos, o štai Lietuvoje ji, numatoma, sieks 11 mln. eurų.   „Lietuvos gamintojams tai padės   amortizuoti kainų karų pasekmes“, – pastebi „Putnu fabrika Kekava“ valdybos pirmininkas A.Pranckevičius.

AB „Linas Agro Group“ valdo keturis paukštynus Latvijoje: AS „Putnu fabrika Kekava“, SIA „Lielzeltini“, SIA „Broileks“ ir SIA „Cerova“. Veikla apima pilną paukštininkystės ciklą: viščiukų perinimą, broilerių auginimą, paukštienos ir jos produktų gamybą, pašarų savoms reikmėms gamybą, mažmeninę prekybą vištiena ir jos produktais. Produkcija parduodama su prekiniais ženklais „Kekava“, „Bauska“, „Top choice poultry“ bei žyma „Užauginta be antibiotikų“. Paukštynų grupės konsoliduotos pajamos birželį pasibaigusiais 2018–2019 finansiniais metais siekė 77 mln. Eur, parduota virš 32,6 tūkst. tonų paukštienos ir jos gaminių.

„Putnu fabrika Kekava“ inf.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką keisite ūkyje, jeigu ES smarkiai apribos pesticidų ir cheminių trąšų naudojimą?
Orai