Paaiškėjo, kaip atsirado mitas apie žvėrelių kankinimą
2019-12-06

Vilnius. Tarptautinė kailio federacija pateikė įrodymus, jog už tai, kad du kinai prieš filmavimo kameras nudirtų kailį gyviems žvėreliams, jiems sumokėjo gyvūnų teisių aktyvistai.

Deja, tai ne pirmas atvejis kuomet šokiruojantys vaizdai apie kailinių žvėrelių auginimą būna sukurpti jų “gynėjų”.

Pavasarį pasaulio žiniasklaidoje pasirodė pranešimai ir vaizdo įrašas apie tai, kaip du kinai iš Šankuno miesto prisipažino ir pasirašė priesaikas, jog buvę papirkti vyro ir moters atlikti nežmoniškai žiaurų aktą, kurį prisiminus iki šiol jaučiasi blogai. Vienas iš jų, Ma Hong She, pasakoja, kad jam ir jo kolegai Su Fen Gang buvo pasiūlyta keli šimtai juanių už šį poelgį. Gyvūno kankinimą filmavusi moteris teigė, kad jai šio vaizdo įrašo reikia, nes norinti jį parodyti savo seneliui, nemačiusiam nieko panašaus.

Išgirdęs šį prašymą Ma Hong She pirmiausia ketino atsisakyti, nes tai pavojinga, kankinamas gyvūnas gali stipriai įkąsti, be to, tai pernelyg žiauru. Nieko panašaus šiedu kailininkai nėra darę savo gyvenime ar matę, kad kas nors kitas taip elgtųsi. Tik po kurio laiko radę kraupų vaizdo įrašą internete, peržiūrėtą milijonus kartų, kinai suprato, kad jais buvo pasinaudota. 

Šis įrašas, išplatintas Šveicarijos gyvūnų apsaugos organizacijos, buvo rodomas mados namams, pavyzdžiui, Gucci ir Burberry po šios netikros sensacijos pašalino nuo podiumų gaminius su natūraliu kailiu, politikams, siekiant uždrausti kailinių žvėrelių sektorių įvairiose šalyse, įžymybėms, kurios padėtų formuoti neigiamą visuomenės nuomonę apie kailininkystę.

Įdomu tai, kad JAV nė viena žiniasklaidos priemonė šio šokiruojančio įrašo nerodė, nes abejojo jo patikimumu. 

Deja tai nėra vienintelis surežisuotas vaizdo įrašas, kurį viešai išplatina gyvūnų teisių aktyvistai. Socialiniuose tinkluose nuolat platinami vaizdai iš skerdyklų, fermų, kuriuose rodomas žiaurus elgesys su gyvūnais, paprastai nufilmuotas slapta jose įsidarbinusių gyvūnų aktyvistų. Įdomiausia tai, kad paprašyti pateikti nemontuotą vaizdo medžiagą gyvūnų teisių aktyvistai nėra jos pateikę nė vienai valstybinei gyvūnų gerovės priežiūros įstaigai, gyvulininkystės asociacijai ar kitoms oficialioms organizacijoms. Tarptautinė kailio federacija taip pat kreipėsi į Šveicarijos gyvūnų apsaugos organizaciją prašydama originalaus nemontuoto vaizdo įrašo.  

Pirmoji sėkminga netikra naujiena prieš pusę amžiaus

1964 m kanadietis ruonių medžiotojas Gustave Poirier gavo piniginį atlygį iš gyvūnų gynėjų už tai, kad prieš kameras aštriu medžioklės įrankiu kruvinai sužeistų ruonio jauniklį.

„Gyvam ruoniukui diriamas kailis!“,- buvo skelbiama platinant šį vaizdo įrašą. Tai buvo pirmoji vieša kampanija, nukreipta prieš ruonių medžioklę. Vaizdo įrašas apskriejo televizijas ir didžioji dauguma žmonių įtikėjo, jog ruonių medžioklė yra žiaurus barbariškas užsiėmimas.

Medžiotojas pripažino savo kaltę Kanados parlamento komisijai ir pripažino, kad nieko panašaus nėra daręs anksčiau. Vaizdo įrašą transliavusi televizija CBC po įvykio tyrimo ir teisinių išvadų pripažino, jog be jokio informacijos patikrinimo išplatino sensacingą vaizdo reportažą ir 1968 m. už jį atsiprašė ir paskelbė apie įvykusią klaidą. Visa ši istorija išdėstyta knygoje „Second Natute: The Animal-Rights Controversy“ (vert. „Antroji gamta: gyvūnų teisių kontroversija“, leid. CBC 1985, General Publishing 1991, 76 psl.). Tačiau žala tiek medžiotojų, tiek kailio sektoriaus reputacijai nebuvo atitaisyta. 

Iki šiol žmonės dosniai remia kovotojus prieš ruonių medžioklę arktyje, nepaisant to, kad ruoniai suėda labai daug žuvies, nes jų populiacija per pastaruosius dešimtmečius išaugo bent šešis kartus. Tai nutiko dėl pažeistos gamtos pusiausvyros: natūralių ruonių priešų - baltųjų lokių – dėl klimato kaitos drastiškai sumažėjo.

Patikrinta strategija - „kamera nemeluoja“

Pasaulyje seniai sklando posakis: „kamera nemeluoja“. Tačiau sumaniai surežisuoti ir sumontuoti „tikri“ slapta filmuoti įrašai nesunkiai virsta pinigais. Tipinis pavyzdys. 2010 m. JAV Naujosios Meksikos valstijos Portales gyvulių aukcione įsidarbina organizacijos Human Society (vert. Humaniška visuomenė) aktyvistas. Jis surenka šimtus valandų filmuotos medžiagos ir galiausiai į viešumą paleidžia sumontuotą įrašą apie jėga guldomą vieną karvę. Aukciono atstovai prašo originalaus įrašo, kad galėtų ištirti tikrą situaciją, tačiau Human Society tiesiog išplatina pranešimą apie žiaurų elgesį su gyvūnais ir paskelbia lėšų rinkimo akciją jų gelbėjimui.

Apie gyvūnų aktyvistus, užsiimančius tokia vaizdo medžiagos kūryba, galima pasakyti – šiuos „darbus“ galėjo padaryti labai stiprių nervų žmonės, galintys ramiai stebėti siaubingą gyvūno kančią, arba fanatikai, pasirengę bet kam vardan neva kilnaus tikslo. Joks žmogus negali žiūrėti ramiai į šiuos žiaurumus, po patirto šoko stebinti vaizdo įrašus norisi kažko imtis.  Tačiau, kaip sako patyrę kriminalistai, dažniausios nusikaltimų priežastys yra dvi, tai – meilė ir pinigai. Pasaulyje yra daugybė puikių organizacijų, kurios su meile rūpinasi beglobiais gyvūnais. Deja daugėja tokių, kurios puikiai įvaldžiusios melavimo meną. Jų sąskaitose tyliai šlama milijonai. Tad prieš aukodami paieškokite informacijos internete apie gyvūnų gynėjų organizacijų patikimumą.

Lietuvos pavyzdys

Lietuvos ūkininkai dar nėra pratę prie šios praktikos. Dažniausiai viešumą pasiekia VšĮ „Tušti narvai“ vaizdo įrašai, daryti kailinių žvėrelių ar vištų fermose. Dėl kailinių žvėrelių atvejo patys augintojai kreipėsi į prokuratūrą, norėdami išsiaiškinti, kodėl sunkiai sužalotas audines radę aktyvistai nesikreipia į policiją (tuomet grėstų ne baudos, o laisvės atėmimimas), kodėl tokių vaizdų neranda Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Galiausiai, jei mūsų fermose audinės būtų laikomos sužalotos, jų kailis būtų nieko vertas ir visas šis sektorius jau būtų bankrutavęs. Įrašuose matomos lietaus balos šalia stoginių ir aiškinama, kad tai srutos, nors iš tiesų žvėrelių ekskrementai yra kieti. Visa tai – darganoto verkiančio dangaus fone.

Prieš kelerius metus lenkų ūkininkai išplatino savo slapta darytus vaizdo įrašus, kuriuose gyvūnų aktyvistai įsilaužę į audinių fermą daužo kastuvu per narvus, šviečia ryškiu prožektoriumi ir skatina gyvūnus kovoti tarpusavyje. Po tokios „akcijos“ vaizdai tikrai šokiruoja.  

Pernai ta pati organizacija platino vaizdus apie paukštynuose skriaudžiamas vištas. Bet ar kas atkreipė dėmesį, kuomet žurnalistų kalbinti nustebę vienos fermos darbininkai sakė: „bet pas mus nėra tokios spalvos vištų, kaip rodė“?

Protas prieš jausmus 

Labai retas skaitytojas ar žiūrovas susimąsto apie paprastus dalykus. Pavyzdžiui, jei jau kailis neša didžiulius, tebūnie kruvinus pinigus, kuriems galams lupti jį nuo gyvo žvėries? Pirmiausia, tai nežmoniška, ir kur surasti tiek psichopatų šiam darbui?  Maža to, tai pavojinga, sužeistas gyvūnas gali apkandžioti. Kailis tikrai bus sugadintas, laiko prireiks daugiau, tad kam prarasti pinigus? Deja šie klausimai mažai kam kyla.

Informacijos vadybos centro inf.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip pandemija veikia jūsų ūkio ir šeimos gyvenimą?
Orai