Nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės sutartyse
2020-03-27

Kaunas. „Kai Europą ir visą pasaulį apėmė COVID-19 pandemija, pasekmes pajautėme visi. Kol medicinos darbuotojai nuolat dirba kovodami su viruso pasekmėmis mūsų sveikatai, verslai taip pat susidūrė su iššūkiais. Vieniems stojo prekių tiekimo grandinė, kiti buvo priversti stabdyti veiklą Lietuvoje paskelbus karantiną.

Esame situacijoje, kai verslas sunkiau arba nebegali vykdyti prisiimtų sutartinių įsipareigojimų ar įsipareigojimų nevykdo kita sutarties šalis. Tada ieškoma kaip pateisinti įsipareigojimų nevykdymą ir dažnai pirma mintis būna apie force majeure. Tačiau neretai pasitaiko, kad force majeure pažymą išduoti nėra teisinio pagrindo arba besikreipiantys nežino kokią apsaugą suteikia force majeure aplinkybių egzistavimas.“ – sako Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius.

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai, kaip vieni iš penkių rūmų Lietuvoje, Vyriausybės nutarimu nustatyta tvarka išduodantys force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybes, jei jos atsirado ir egzistuoja Lietuvos Respublikoje, patvirtinančias pažymas, sulaukia daugybės klausimų dėl force majeure pažymų. Siekdami padėti verslui ir juos informuoti, norime priminti pagrindinius su force majeure pažymų išdavimu susijusius aspektus.

Pirmiausia reikėtų paminėti, kad force majeure pažyma įrodo nenugalimos jėgos aplinkybių buvimo faktą, tačiau automatiškai neatleidžia nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Dėl sutarties vykdymo atidėjimo, perkėlimo ar sąlygų pakeitimo turi būti susitariama tarp sutarties šalių. Dažniausias šiuo metu užduodamas klausimas yra dėl nuomos sutarčių vykdymo. Reikia pažymėti, kad force majeure aplinkybės nėra pagrindas atleisti nuo nuomos mokesčio.

Kovo 12 d. Vyriausybės pasitarimo sprendimas drausti ir riboti tam tikrų verslo sričių veiklą, kovo 14 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ ir kovo 25 d. Vyriausybės nutarimas dėl karantino pratęsimo, draudžiantis  tam tikrų verslo sričių veiklą, gali būti vertintinas kaip force majeure aplinkybė, todėl įmonės, dėl šių priežasčių negalinčios įvykdyti sutartinių įsipareigojimų turi peržiūrėti savo sutartis ir sutartyse nustatytais terminais arba nedelsiant raštu informuoti kitą sutarties šalį apie negalėjimą vykdyti savo įsipareigojimų, aplinkybių trukmę ir mastą.

Atkreipkite dėmesį ir į tai, ar sutarčiai taikoma Lietuvos Respublikos teisė, kokios force majeure aplinkybės nustatomos pačioje sutartyje, ar yra nustatytas konkretus pranešimų apie aplinkybių atsiradimą terminas ir būdas. Tai svarbu, nes kitai šaliai negavus informacijos per sutartyje numatytą terminą po to, kai sutarties neįvykdžiusi šalis sužinojo apie aplinkybes, sutarties nevykdančiai ir apie tai neinformavusiai šaliai atsiranda prievolė atlyginti dėl pranešimo negavimo atsiradusius nuostolius.

Force majeure pažyma gali būti išduodama tik raštu sudarytai sutarčiai ir kiekviena sutartis yra nagrinėjama atskirai. Visiems nenugalimos jėgos atvejams nagrinėti ir pažymai išduoti yra nustatytas 20 darbo dienų terminas.

Pažymai gauti reikia pateikti prašymą rūmų generaliniam direktoriui, sutarties ir jos lydimųjų dokumentų (išskyrus konfidencialią informaciją, kurios šalys sutarė neatskleisti tretiesiems asmenims), pagal kuriuos asmuo dėl force majeure aplinkybių neįvykdė savo įsipareigojimų, kopijas, kompetentingų institucijų išduotų dokumentų, įrodančių egzistavimą tam tikrų faktinių aplinkybių, iš kurių galima spręsti apieforce majeure aplinkybių egzistavimą, kopijas (jeigu kreipiamasi dėl karantino, pakanka nuorodos į LRV nutarimą), dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo per protingą terminą pranešė apie force majeure aplinkybių egzistavimą kitai sutarties šaliai, kopijas ir kitų dokumentų, pagrindžiančių force majeure aplinkybių egzistavimą, kopijas. Jeigu yra pateikiami visi reikalingi ir tinkamai parengti dokumentai, pažyma gali būti išduodama greičiau.

Įmonei pastebėjus, kad sutartyje nenugalimos jėgos aplinkybės nėra numatytos, reikėtų kaip galima anksčiau informuoti kitą sutarties šalį apie iškilusius sunkumus ir tartis dėl sutarties šalims priimtinos išeities. Reikalui esant, galima kreiptis dėl force majeure pažymos išdavimo remiantis Civilinio kodekso 6.212 straipsniu. Jame numatyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu įrodo, kad tai įvyko dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei numatyti sutarties sudarymo metu, negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui.

Civilinis kodeksas numato galimybę inicijuoti sutarties keitimą, jeigu dėl susiklosčiusių aplinkybių vienai šaliai sutartį vykdyti tampa sudėtingiau negu kitai šaliai (CK 6.204 straipsnis). Tokiu atveju sutarties šalis, kuriai sutarties vykdymas esmingai pasunkėjo, turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Be to, civilinio kodekso 6.253 straipsnio 1 d. ir 3 d. numatyta, jog civilinė atsakomybė yra netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, dėl privalomų ir nenumatytų valstybės institucijų veiksmų (aktų), dėl kurių įvykdyti prievolę neįmanoma ir kurių šalys neturėjo teisės ginčyti. Tad verslas šioje situacijoje gali naudotis CK 6.204 arba 6.253 straipsnių nuostatomis.

Įmonėms, gavusioms pranešimą iš kitos sutarties šalies, kad ji negali vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų dėl force majeure aplinkybių, teisininkai pataria neignoruoti tokio pranešimo. Būtina įvertinti ar sutarties šalies nurodytos aplinkybės objektyviai daro sutarties vykdymą neįmanomu – gali būti, kad sutarties šalis yra prisiėmusi atitinkamą riziką ir privalo vykdyti savo įsipareigojimus. Be to, svarbu nepamiršti, kad įsipareigojimų nevykdanti šalis atleidžiama nuo nuostolių atlyginimo, baudų ir kitų sutartyje numatytų sankcijų (išskyrus prievolę mokėti palūkanas) tol, kol egzistuoja pagrindas atleisti nuo atsakomybės, bet sutartinius įsipareigojimus vis tiek teks įvykdyti, nebent persitarsite dėl sutarties sąlygų su kita sutarties šalimi.

„Šiai dienai Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose yra pateiktas 21 prašymas išduoti force majeure aplinkybes liudijančią pažymą. Didžioji dalis prašymus pateikusių įmonių užsiima kavinių, ne maisto prekių parduotuvių, grožio salonų ir sporto klubų veikla. Ketvirtadienį (kovo 26 d.) išdavėme pirmąsias penkias force majeure pažymas dėl Vyriausybės įvestų draudimų karantino metu. Trys force majeure pažymos išduotos ne maisto prekių parduotuvių veiklą vykdančioms įmonėms, dvi – sporto klubams.“ – apie situaciją dėl force majeure aplinkybes liudijančių pažymų išdavimo Kaune informavo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų kancleris Andrius Verbyla.

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų inf.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kurios įstaigos darbą karantino laikotarpiu vertinate geriausiai?
Orai