Finansų ministerija: Lietuvos ekonomika šiemet turėtų smukti 1,5 proc.
2020-09-14

Vilnius. Finansų ministerija prognozuoja, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet turėtų smukti apie 1,5 proc. – kur kas mažiau, nei prognozuota anksčiau, o kitąmet numatomas 3,3 proc. augimas. 2022-2023 metais šalies ekonomika turėtų augti vidutiniškai po 2,3 procento.

„Patys naujausi skaičiai rodo, kad situacija iš tiesų nėra dramatiška, ir suteikia to santūraus optimizmo. Ekonomikos nuosmukis šiemet turėtų siekti apie 1,5 proc. ir pakankamai spartus atsigavimas kitąmet – 3,3 proc.“, – pirmadienį pristatydamas naujausias ministerijos prognozes sakė finansų ministras Vilius Šapoka.

Pasak jo, formuojant prognozes, tikimasi, kad kitais metais šalies pagrindiniai eksporto partneriai atsigaus pakankamai sparčiai, o vidaus paklausą, kuri taip pat bus stiprus ekonomikos variklis, – lems „investicijos į ateities ekonomikos DNR“.

„Taip pat mūsų prielaida, kad virusas plis dar keletą metų, nes puikiai žinome, kad kol kas dar nėra sukurta nei efektyvios vakcinos, nei vaistų, ir taip pat tikimės, kad nei Lietuvoje, nei kitose šalyse nebus imamasi drastiškų pandemijos valdymo priemonių“, – kalbėjo finansų ministras.

Anot V. Šapokos, prie sėkmingo, palyginti su kitomis šalimis, Lietuvos ekonomikos atsparumo krizei prisidėjo iki pandemijos užtikrinti tvarkingi šalies finansai, kartu svarbu tai, jog labiausiai nuo koronaviruso nukentėjęs atvykstamasis turizmas Lietuvoje sudarė palyginti nedidelę dalį.

Jis teigė, kad šalis ekonominį šoką atlaikė tikrai deramai. „Lietuvoje ekonomikos nuosmukis antrąjį ketvirtį, kuomet buvo pats pandemijos pikas, tas nuosmukis buvo vienas iš žemiausių visoje Europos Sąjungoje“, – sakė ministras.

Pasak ministerijos, situacija darbo rinkoje, nepaisant COVID-19 viruso pandemijos ir karantino šalyje, antrąjį metų ketvirtį daugelyje ekonomikos veiklų išliko palyginti gera. Nors metinis užimtų gyventojų skaičiaus pokytis antrąjį ketvirtį buvo neigiamas ir sudarė minus 2,2 proc., bruto darbo užmokestis  augo 8,5 proc., todėl esant žemam infliacijos tempui, išliko stipri gyventojų perkamoji galia.

Prognozuojama, kad šiemet nedarbo lygis išaugs iki 8,8 proc., o užimtų gyventojų skaičius sumažės 1,9 procento. Finansų ministerijos teigimu, švelninantį poveikį darbo vietų skaičiaus pokyčiui ir užimtumui turi Vyriausybės subsidijos įmonėms už prastovas ir parama savarankiškai dirbantiesiems bei įmonių gebėjimas prisitaikyti vykdyti veiklą neįprastomis pandemijos sąlygomis.

2021 metais, atsigaunant ekonominiam aktyvumui ir išaugus darbo jėgos paklausai, nedarbo lygis sumažės iki 7,9 procento. Vėlesniais metais nedarbo lygis mažės lėčiau ir vidutinio laikotarpio pabaigoje sudarys 6,6 procento.

Pandemijos sukeltas poveikis darbo rinkai prislopins darbo užmokesčio augimo tempą. Šiemet darbo užmokestis labiausiai augs viešajame sektoriuje. Privačiajame sektoriuje daliai įmonių dėl pasiūlos ir paklausos sumažėjimo, skelbtų prastovų, atlyginimai augs lėčiau.

Numatoma, kad vidutinis mėnesinis atlyginimas neatskaičius mokesčių (bruto) šalyje augs 6,5 proc., o 2021 metais augimo tempas sulėtės iki 3,3 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais, mažėjant nedarbo lygiui ir stiprėjant darbo jėgos paklausai, atlyginimų augimo tempas šalyje palaipsniui spartės ir laikotarpio pabaigoje priartės prie 5 procentų.

„Verslo ir vartotojų lūkesčiai yra pozityvūs. Rugpjūčio mėnuo buvo ketvirtas mėnuo iš eilės, kai vartotojų lūkesčiai gerėjo. Nors rugpjūčio mėnesį gyventojai savo finansinę situaciją ar šalies ekonominę padėtį vertina be pokyčių, tačiau jie yra nusiteikę išleisti didesnes pinigų sumas stambesniems pirkiniams, taigi rodo, kad nusiteikimas vartoti tikrai yra“, – spaudos konferencijoje kalbėjo finansų viceministrė Miglė Tuskienė.

Infliacijos tempas šių metų antroje pusėje turėtų išlikti sulėtėjęs dėl mažesnių naftos ir kitų energinių prekių bei palankesnių maisto produktų kainų. Vidutinė metinė infliacija šalyje 2020 metais sumažės iki 0,9 proc. „Perkamoji galia išliks tikrai stipri todėl, kad infliacija yra pakankamai maža“, – sakė viceministrė.

2021 metais energijos prekių kainų mažėjimo nenumatoma, todėl infliacijos tempas paspartės iki 1,8 proc., o vidutinio laikotarpio pabaigoje – iki 2 proc. Dėl prastos padėties užsienio prekybos rinkose Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas (palyginamosiomis kainomis) šiemet smuks 7,2 procento.

„Neigiamų rizikų pusėje, be abejo, neužtikrintumas dėl prekybos situacijos, jau neminint paties viruso raidos, kuris tikrai dar nėra suvaldytas ir kiti dalykai. Tačiau šį kartą, kalbėdami apie rizikas, neteikiame alternatyvaus ekonomikos augimo vertinimo, turime tą vieną skaičių tiek šiems metams, tiek kitiems, todėl, kad mes taip rengiame ir kitų metų biudžetą, todėl mums irgi reikalingi vienas centrinis, realus scenarijus“, – sakė viceministrė.

Birželio pabaigoje ministerija prognozavo, kad šalies ekonomika dėl su koronaviruso krize susijusio šoko susitrauks 7 proc., o kitąmet BVP augs 5,9 procento. Balandį ministerija skelbė, kad Lietuvos BVP šiemet smuks 7,3 proc., o 2021 metais išaugs 6,6 procento.

BNS inf.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokius naujos valdžios sprendimus prognozuojate žemės ūkio srityje?
Orai