Ekonomistai: Lietuvos BVP šiemet smuks mažiau nei per 2009-ųjų krizę
2020-03-26

Vilnius. Lietuvos ekonomika dėl koronaviruso sukeltos krizės šiemet smuks mažiau nei per 2009-ųjų krizę, kai bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 15 proc., mano dauguma BNS apklaustų ekonomikos ekspertų.

Didžioji dalis jų įsitikinę, kad šalis šiemet geriau pasiruošusi krizei nei prieš dešimtmetį, todėl bus atsparesnė, tačiau tuo pat metu perspėja, kad pandemijai užsitęsus, scenarijus gali smarkiai pablogėti.

Naujienų agentūros BNS apklausoje 14 iš 16 ekspertų įvardijo, kad Lietuvos BVP šiemet smuks mažiau nei 15 proc., du manė, kad kritimas bus didesnis.

Lietuvos ekonomika pasiruošusi geriau nei prieš dešimtmetį

Kai kurie ekonomistai sako, kad valstybė sunkumus šįkart pasitinka su didesniu rezervu, o Vyriausybės reakcija yra pakankamai operatyvi.

„Tiek valdžia, tiek įmonės, tiek namų ūkiai šią krizę pasitiko daug sveikesne finansine padėtimi, be perteklinių skolų, net po ekonomikos bumo turėdami solidžius rezervus. Be to, Vyriausybės reakcija šio išbandymo metu kardinaliai skiriasi nuo 2008 metais demonstruoto problemos neigimo – operatyviai reaguojama į kylančias ekonomines problemas adekvačiomis ir savalaikėmis priemonėmis“, – teigė Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė.

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto docentės Jonės Kalendienės, pernai šalies ūkyje nebuvo didelių „burbulų“ ir perprodukcijos, kokia buvo prieš pirmąją krizę, todėl ir ekonomikos nuosmukis galėtų būti kiek mažesnis.

Faktoringo bendrovės „SME Finance“ patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas sako, kad prieš praėjusią krizę Lietuva turėjo 12 proc. prekybos deficitą, o šiuo metu – 2,5 proc. perteklių.

„Tai yra esminis indikatorius, kuris rodo, kad šiuo metu ekonomika nėra perkaitusi ir didelio ekonomikos nuosmukio turėtume išvengti“, – teigė A. Izgorodinas.

Jo teigimu, situacija finansų rinkose taip pat yra geresnė – paskutinės krizės piko metu Vyriausybė rinkose skolinosi už 14 proc. palūkanas, o šiuo metu – vos už 0,3 procento.

Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus mano, kad dabartinė krizė yra tiesiog techninio pobūdžio problema, kuri turėtų lengvai išsispręsti, jeigu nebus sąmoningai griaunamas ekonominis valstybių pagrindas.

Jo teigimu, pagrindinis skirtumas tarp abiejų krizių – dabar paklausa savaime nėra išnykusi, jos tik negalima patenkinti, todėl suvaldžius viruso plitimą turėtų būti „stipriai atsigriebta tai, ką esame praradę dabar“.

„Mes netenkame galimybės laikinai vykdyti ekonominės veiklos, tačiau išsaugome savo investicijas, iš esmės išsaugome išteklius ir esame pajėgūs tai ką praradome dabar, atsiimti vėliau. Tad ir turime dirbti ta linkme, kad planuotume didesnius pardavimus, didesnę gamybą, didesnius pamainų skaičius, intensyvesnius pervežimus po to kai žmonių darbo ir judėjimo apribojimai bus nuimti“, – teigė A. Bartkus.

Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad labiausiai tikėtino scenarijaus atveju BVP nuosmukis šiemet neturėtų viršyti 6 proc., o nepalankaus scenarijaus atveju –apie 12 proc.

SEB banko vyriausiojo ekonomisto Tado Povilausko teigimu, balandį Lietuvos BVP metinis nuosmukis viršys 20 proc. Optimistiniu scenarijumi, jei ribojimai baigsis iki balandžio pabaigos, ūkis  šiemet smuktų mažiausiai 3,2 proc., tačiau, anot jo, labiausiai tikėtinas 6 proc. nuosmukis.  

„Swedbank“ analitikų dabartiniais vertinimais, Lietuvos ekonomika šiemet susitrauks 5,0 proc., tiek pat smuks ir Estijos ūkis, o Latvijos bendrasis vidaus produktas gali sunykti 5,8 procento.

Vidutinės metų infliacijos šiemet Lietuvoje prognozė sumažinta nuo 2,7 proc. iki 1,0 proc., Latvijoje – nuo 2,4 proc. iki 0,5 proc., Estijoje – nuo 2,3 proc. iki 1 procento.

Vidutinio nedarbo Lietuvoje prognozė kilstelta nuo 6,3 proc. iki 8,0 proc., Latvijoje – nuo 6,3 proc. iki 8,6 proc., Estijoje – nuo 5,1 proc. iki 8,2 procento.

Vidutinio paskaičiuoto mėnesio atlyginimo augimo Lietuvoje prognozė apkarpyta nuo 7,0 proc. iki 3,0 proc., Latvijoje – nuo 6,5 proc. iki 2,0 proc., Estijoje – nuo 6,5 proc. iki 1,3 procento.

„Swedbank“ prognozuoja, kad euro zonos ekonomika šiemet susitrauks 4 proc., JAV – 3 procentais. Anot apžvalgos, vis tik ekonomistai nemano, kad ši krizė bus tokia ilga ir turės tokių neigiamų pasekmių, kaip 2008-2009-ųjų pasaulinė finansų krizė. Prognozuojama, kad po didelio kritimo šiemet jau kitais metais seks nemažiau staigus ekonomikų atsigavimas.

Kita vertus, „Swedbank“ ekonomistai neatmeta ir dar niūresnio scenarijaus galimybės – jei viruso plitimo sustabdyti nepavyktų, ir bent dalinis karantinas daugelyje šalių būtų pratęstas daugiau nei dviem mėnesiams, ekonomikos kritimas tęstųsi ilgiau, o pakilimas būtų lėtesnis. Tokiu atveju daugelio pasaulio šalių BVP susitraukimas būtų beveik dvigubai didesnis nei prognozuojama dabar.

Jei viruso plitimas užsitęs, situacija gali būti blogesnė

Kai kurie analitikai pabrėžia, kad smūgis ekonomikai bus švelnesnis nei prieš dešimtmetį, jei karantinas ilgai neužsitęs. Tačiau jei situacija po poros mėnesių negerės, ekonomikos nuosmukis gali būti didesnis nei 2009-aisiais.

Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas sako, kad Lietuva dabar gali skolintis ir naudotis stabilumo instrumentais. Tačiau jis pripažįsta, kad smūgis bus švelnesnis, jei po dviejų mėnesių karantinas bus atšauktas.

„Jei situacija užsitęs ilgiau, tada galimas ir 2009 metų ar blogesnis scenarijus, nes šiuo metu viskas yra sustoję, prekių ir žmonių judėjimas tarp valstybių yra paralyžiuotas, valstybių biudžetai patiria milžinišką spaudimą“, – teigė M. Dubnikovas.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorius Tadas Šarapovas mano, kad šiemet Lietuvos ekonomika smuks mažiau nei 15 proc., tačiau 2021 metais smukimas gali būti ir didesnis.

„Tai priklausys nuo COVID-19 poveikio pasauliniu mastu, nuo to, kokiam laikui ir kokio griežtumo apribojimus bei karantino sąlygas verslui taikys didžiosios pasaulio ekonomikos“, –  sakė T. Šarapovas.

Lietuvos banko vyriausioji ekonomistė Laura Galdikienė sako, kad jei pasauliui nepavyktų efektyviai suvaldyti pandemijos, apribojimai užsitęstų arba juos tektų kartoti, jei imtų klibėti pasaulio finansų sistema ir ekonomika susidurtų su ilgalaikėmis problemomis, tuomet 2009 metai gali atrodyti tik kaip „repeticija prieš gerokai rimtesnius iššūkius“.

„Negalima atmesti ir prastesnio scenarijaus išsipildymo galimybės. Juolab, kad naujausi duomenys nedžiugina. Šią savaitę paskelbtas euro zonos, kuri yra pagrindinė Lietuvos eksporto rinka, Pirkimo vadybininkų indeksas smuko į žemiausią lygį nuo tada, kai šis rodiklis imtas stebėti 1998 metais – tai rodo, jog ekonomikos aktyvumas ekonomikos bloke stipriai sumažėjo“, – sakė L. Galdikienė.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorė Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė ir Vilniaus universiteto ekonomistas, profesorius Romas Lazutka taip pat mano, kad ekonomika šiemet kristų labiau nei 15 proc., jei karantinas užsitęstų.  
„Prognozuojama, kad Vokietijoje ekonomika smuks per 20 proc. Lietuvoje situacija gali būti dar liūdnesnė“, – sakė KTU mokslininkė.

„Su sąlyga, kad karantinas Lietuvoj ir aplinkinėse šalyse užsitęs ilgesnį laiką. Bet galima atsakyti ir, kad mažesnis (BVP nuosmukis – BNS), jei karantinas bus trumpas. Bet kurio ateitį apibūdinančio rodiklio galima reikšmė priklauso nuo daugelio veiksnių. Pastarųjų reikšmių pokyčiai taip pat nežinomi, todėl ateitis dažniau nusakoma spėjimais, nors jie ir pavadinami prognozėmis“, – mano R. Lazutka.

BNS inf.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip pandemija veikia jūsų ūkio ir šeimos gyvenimą?
Orai