Bankų ekspertai - šiemet ekonomika smuks
2020-03-18

Vilnius. „Luminor“ banko ekspertai prognozuoja, kad šiemet Lietuvoje ekonomika smuks 2,5 proc., kitąmet augs iki 6,5 proc. Tuo tarpu SEB bankas ne toks optimistiškas: pasak ekspertų, Lietuvos ekonomika šiemet smuks 3,2 proc.

Dėl koronaviruso protrūkio ir paskelbto karantino Lietuvos ekonomikai 2020 metais tikriausiai nepavyks išvengti recesijos, tačiau 2021 metais turėtų būti fiksuojamas didelis bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas, prognozuoja „Luminor“ ekonomistai.

Jų vertinimu, šiemet Lietuvos ekonomika turėtų susitraukti apie 2,5 proc., tačiau kitais metais augimas turėtų siekti iki 6,5 procento.

„Recesija šiemet praktiškai yra neišvengiama, tačiau darant prielaidą, kad virusas bus suvaldytas iki birželio mėnesio, 2021 metai turėtų būti pakankamai įspūdingi“, – ekonomikos prognozių pristatyme sakė „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Anot Ž. Maurico, „Luminor“ ekonomistai, skelbdami savo prognozes, darė prielaidą, kad virusas bus suvaldytas iki birželio mėnesio.

„Virusai ateina ir praeina. Žmonės sugeba jų plitimą arba sukontroliuoti, arba išranda vakciną. Yra didelė tikimybė, kad virusas truks tik apie porą ketvirčių ir jau birželio mėnesį matysime kitą situaciją“, – sakė Ž. Mauricas.

„Savo prognozes darėme su prielaida, kad viruso epidemija bus suvaldyta iki birželio mėnesio. Tai yra nei optimistinė, nei pesimistinė prognozė“, – teigė jis.

Pasiruošimas recesijai – geresnis nei 2008 metais

Ž. Mauricas pabrėžė, kad Lietuva recesijai šiemet yra pasiruošusi daug geriau, nei per finansų krizę 2008 metais.

„Luminor“ prognozuoja, kad ES ekonomika šiemet trauksis 2,5-3 proc., tai reiškia, kad Lietuvos ekonomika nekris daugiau nei ES vidurkis.

Anot Ž. Maurico, jei Lietuva rezervo pinigus panaudos protingai, tikėtina, kad priešingai nei 2008-2009 metais, diržų veržtis šaliai nereikės.

„Luminor“ ekonomistas pabrėžė, kad šį sykį Lietuva turi teigiamą valdžios sektoriaus balansą, yra sukaupusi rezervą.

„Turime PSDF ir „Sodros“ fondą, jei sudėjus visus tuos fondus, mes turime virš 2 proc. BVP siekiančius rezervus, ko neturėjome 2008 metais“, – sakė Ž. Mauricas.

„Maža to, galime pigiai pasiskolinti, dėl to rekomenduočiau ir raginčiau Vyriausybę tuo naudotis. Vėliau investuotojai, kai pamatys realius skaičius, gali kilti tam tikra panika ir skolinimosi kaina padidėti“, – teigė jis.

„Luminor“ ekonomistas sako teigiamai vertinantis Vyriausybės šią savaitę paskelbtą pagalbos ekonomikai planą. Pasak jo, dabar svarbiausia užtikrinti, kad verslai nebankrutuotų iki tol, kol virusas bus suvaldytas.

„Planas yra labiau teigiamas. Jeigu buvo įvestas karantinas, tai be abejo, daliai verslų tiesiog neleidžiama vykdyti veiklos. Tai iš tikrųjų esminis uždavinys yra stengtis išlaikyti verslus iki, tarkim, birželio mėnesio, kad jie nebankrutuotų“, – sakė Ž. Mauricas.

Rizika – išbalansuotos valiutų rinkos

Ž. Mauricas sako, kad koronavirusas sujaukė planus visame pasaulyje.

„Visus planus ir prognozes sujaukė atslinkęs koronavirusas, kuris išplito į visą pasaulį. Kol buvo tai tik Kinijos problema, buvo visiškai vieno tipo krizė, pasiūlos krizė. Kai jis išplito į Vakarų pasaulį, tai jau yra paklausos krizė“, – sakė ekonomistas.

Jis pabrėžė, kad koronaviruso plitimas išbalansavo valiutų rinkas. Pavyzdžiui, Norvegijos krona, „Bloomberg“ duomenimis, šiais metais euro atžvilgiu krito daugiau nei 15 proc.

„Niekas nesitikėjo, kad tiek ekstremaliai nukris Norvegijos kronos kursas“, – sakė Ž. Mauricas.

„Dabartiniu kursu pavertus vidutinį darbo užmokestį, matome, kad Suomijoje jis tapo didesnis nei Švedijoje, Švedijoje jis tapo 20 proc. mažesnis nei Danijoje. Tai toks keistas dalykas gaunasi, kad, atrodo, kaimyninės šalys, bet dėl valiutų kursų tokie skirtumai susidaro“, – pabrėžė jis.

Ekonomistas teigia, kad dėl išbalansuotų valiutos rinkų rizika kyla Lietuvos eksportui, nes lietuviška produkcija tampa brangesnė vartotojams Skandinavijos rinkose.

„Tikrai konkurencingumo mūsų gamintojų ir eksportuotojų tai nepadidins, nes toms šalims mes tampame brangūs“, – pabrėžė Ž. Mauricas.

Kitas didelis iššūkis pasaulio ekonomikai, anot Ž. Maurico, yra naftos kainų karas, dėl kurio „Brent“ naftos barelis pastarosiomis dienomis krito žemiau 30 JAV dolerių.

„Paklausa ženkliai krenta, o pasiūla auga. Tai yra didelis iššūkis toms valstybėms, kurios tą naftą išgauna ir nuo to priklauso“, – sakė Ž. Mauricas.

Nepaisant to, jis pabrėžė, kad Lietuvai naftos kainų atpigimas yra teigiamas dalykas, nes krenta ir kuro kainos.

„Europai ir Lietuvai tai yra pakankamai teigiamas veiksnys, nes jis sumažina kuro kainas, o jos sumažina visą eilę kitų kainų. Tai padeda transporto sektoriui susikaupti didesnę finansinę pagalvę galimam paslaugų poreikio sumažėjimui. Tarptautinių pervežimų kainos taip nekrenta, kaip krenta kuro kainos“, – teigė Ž. Mauricas.

SEB bankas: Lietuvos ekonomika šiemet smuks 3,2 proc.

Ekonominė padėtis Lietuvoje ir visoje Europoje dėl jau įvestų ir įvedamų apribojimų, kuriais siekiama pažaboti koronaviruso plitimą, kasdien vis labiau prastėja, todėl, net ir atsižvelgus į valdžios sektoriaus ir centrinių bankų vykdomas ekonomikos gelbėjimo priemones, išvengti recesijos šiais metais nebepavyks, teigia SEB banko ekonomistai.

SEB prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika smuks 3,2 proc. netgi atsižvelgus ir į dabar žinomas ir paskelbtas ekonomikos skatinimo priemones. Kadangi padėtis kasdien keičiasi ne į gera, Vyriausybės ekonomikos skatinimo priemonių planą reikės operatyviai tobulinti ir paramą didinti, teigiama SEB pranešime.

„Tikėtina, kad didžiausią dviženklį nuosmukį ekonomika patirs balandį, kai stipresnį smūgį dėl sustojusių užsakymų iš Europos pajaus ir Lietuvos pramonė (pavyzdžiui, „Ikea“ uždarius savo parduotuves Europoje), o kartu su ja ir kiti sektoriai, kuriems kol kas karantino įtaka yra mažesnė“, – pranešime sakė SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.

Pasak jo, tokiu scenarijumi teigiamo metinio ekonomikos pokyčio reiktų laukti tik vasaros pabaigoje. 

„Pagal optimistinį scenarijų, jeigu karantinas Europoje trunka trumpiau negu tikimės, ir ekonomikos skatinimo programos pasaulyje padeda ekonomikai atsigauti greičiau, Lietuvos BVP galėtų smukti 1,6 proc. Pesimistiniu scenarijumi, Lietuvos BVP gali kristi ir daugiau negu 6 proc.“, – teigė SEB ekonomistas.

Anot jo, kadangi padėtis pasaulyje ir Lietuvoje nuolat keičiasi, šios prognozės gali būti vėl greitai atnaujintos.

„Luminor“, SEB inf

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios mintys / emocijos Jus aplankė sužinojus apie pasiektą ES susitarimą dėl didesnių tiesioginių išmokų?
Orai