Skystosios trąšos gausesniam derliui pasiekti
2020-12-09

Šiemet sulaukėme didesnio rapsų ir grūdų derliaus, todėl augalininkystės sektorius turės svarbios įtakos ir didesniam bendrosios žemės ūkio produkcijos augimui. Žemdirbiai gerai žino trąšų vertę augalininkystėje: jas naudojant ne tik sukuriama apie 65 proc. augalų derliaus, bet ir susidaro didžiausia gaunamo pelno dalis. Todėl yra labai svarbu gebėti teisingai pasirinkti optimalias ūkio sąlygoms ir tręšimo normas, ir trąšų formą.

Aplinkos taršos problemas paprastai sukelia ne pačios maisto medžiagos, bet perdėtas, nesubalansuotas, neefektyvus jų naudojimas. Kad naudojami tręšimo produktai duotų geriausią rezultatą, visų pirma, reikia puikiai žinoti savo ūkio dirvožemio savybes.

UAB „PhosAgro Baltic“ jau daugelį metų tiekia granuliuotas kompleksines trąšas, kurios gerai žinomos Lietuvos žemdirbiams, o dažnėjant nepalankioms augalų vystymuisi sausroms, pasiūlėme išbandyti unikalias skystąsias trąšas NP 11-37, kurių pagrindą sudaro azotas ir fosforas. Šias  trąšas galima naudoti tiek pagrindiniam, tiek ir papildomam augalų tręšimui. Dar vienas svarbus privalumas – trąšas galima naudoti mišinyje su kitomis agrocheminėmis priemonėmis (įskaitant KAS, karbamidą, mikrotrąšas, biostimuliatorius, fulvines ir humines rūgštis ir pesticidus).

Siekdami praktiškai išbandyti mūsų sąlygomis įvairių trąšų formų efektyvumą, jau antrus metus atliekame gamybinius ir tiksliuosius lauko bandymus įvairių augalų pasėliuose Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje (LAMMC filiale ir bandymų stotyje Vokėje ir Rumokuose, Latvijos gamtos mokslų universiteto Peterlauki bandymų stotyje ir Estijos augalininkystės mokslų instituto Jogevos bandymų stotyje). Gamybiniai bandymai taip pat atliekami visų trijų šalių skirtingos dirvožemio sudėties ūkiuose.

Estijoje ŽŪB „Milligrupp“ žieminių kviečių gamybinių bandymų laukuose panaudojus skystas trąšas NP ­11-­37 ir palyginus su granuliuotomis trąšomis, didžiausias derliaus priedas  buvo gautas ir sudarė 1,24 t/­ha, kur skystosios trąšos buvo išpurkštos rudenį prieš sėją (120 l/ha) ir papildomai pavasario pradžioje (25 l/ha).

Lietuvoje atlikti bandymai Šakių r. ūkininko A. Blockio ir Panevėžio r. Žibartonių bendrovės žieminių kviečių laukuose, kur skystųjų trąšų poveikis irgi buvo palygintas su biriomis granuliuotomis trąšomis. Didžiausias derliaus priedas (0,4–0,5 ­t/­ha) gautas variante, kur skystos trąšos NP 11-37 pagrindiniam tręšimui rudenį išpurkštos 115 ­l/ha, o pavasarį – papildomai kartu su azoto trąšomis KAS-32 dar 20 l/ha. Šių bandymų rezultatai parodė, kad skystosios trąšos NP 1­1-­37 veikė efektyviau (ypač trūkstant dirvoje drėgmės) už kitas naudojamas fosforo trąšas, o tai sukuria galimybę sumažinti jų tręšimo normą net iki 10 proc.

LAMMC Vokės filiale didžiausias žieminių kviečių derlius ir papildomos pajamos priesmėlio dirvožemiuose buvo gautos, kai skystos trąšos NP 11-37 buvo naudojamos rudenį prieš sėją:  115 l/ha (N18P61 v. m.) ir pavasarį papildomai per du kartus – 40 l/ha (N6P20 v. m.) ir 20 l/ha (N3P10 v. m.), derinant su pesticidų naudojimu.

LAMMC Rumokų bandymų stotyje šių metų duomenys parodė, kad vyraujant drėgnesniems orams, palyginti su daugiamečiu vidurkiu, turtingame fosforo dirvožemyje skystos kompleksinės trąšos NP 11-37, panaudotos 90 l/ha (N14P46 v. m.), davė didžiausią žieminių kviečių derlių, bet didžiausias papildomas pajamas gavo panaudojusieji nedidelę fosforo normą 37 l/ha (N6P19 v. m.). Didesnės skystų trąšų normos teigiamai veikė ir grūdų kokybinius parametrus.

Latvijos Peterlauki bandymų stotyje buvo atliktas granuliuotų amofoso (MAP 12–52) trąšų ir skystųjų trąšų NP 11-37 tręšimo palyginimas pupų pasėliuose, kur derliaus priedas, panaudojus skystąsias trąšas, sudarė 0,13–0,18 t/ha ir davė didesnes papildomas 80–102 Eur/ha pajamas.

Pasitelkę mokslo žinias ir ūkininkavimo patirtį, turime užtikrinti, kad augalams netrūktų maisto, kad jie būtų patikimai apsaugoti nuo piktžolių, ligų ir kenkėjų, kad būtų auginami ir prižiūrimi subalansuotoje terpėje, kad būtų kuriamos ir praktikoje diegiamos gamtai neutralios augalų auginimo technologijos, todėl svarbiausia yra padidinti trąšų efektyvumą, o jam padidėjus, savaime sumažės mitybos elementų nuostolių ir taršos mastas.

Jungtinių Tautų (JT) maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) skaičiavimais, augalai kasmet iš naudojamų trąšų absorbuoja maždaug 20–30 proc. fosforo. Siekdami padidinti fosforo pasisavinimą ir sumažinti galimus praradimus, rekomenduojame naudoti skystas amonio polifosfato trąšas NP 11-37, kurios gali būti purškiamos ir ant šiaudų po derliaus nuėmimo ir augalams per lapus. Tręšimas per lapus palengvina greitą mineralinių elementų pasisavinimą ir gali būti atliekamas per visą vegetacijos laikotarpį, ypač piko metu, kai reikia maisto medžiagų, be sąveikos su dirvožemio komponentais ar kritulių ir pavojaus prarasti maistinius elementus dėl išsiplovimo.

Dr. Virgilijus PALTANAVIČIUS

UAB „PhosAgro Baltic“ Agrotechnologijų vadovas

Užsakymo Nr. 10346

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokią inovaciją ketinate diegti savo ūkyje 2021 metais?
Orai