Basf 23 01 02 Basf 2023 01 02 m1 +Rovaltra 2023 02 02
Verslo informacija
Mokslininkai ištirs, kodėl Labūnavos ŽŪB derlius yra didesnis nei vidutinis
Kėdainių r. Labūnavos žemės ūkio bendrovės laukai

Kol dažnas ūkis Lietuvoje siekia didesnio derliaus, viena produktyviausių šalyje Kėdainių r. Labūnavos ŽŪB meta iššūkį mokslininkams ir leidžia 2023 m. atlikti tyrimą, kodėl šios bendrovės laukuose gaunamas didesnis derlius nei vidutinis Vidurio Lietuvoje.

Nors mokslininkai išvadų dar nepateikė, bendrovės atstovai jau šiandien sutinka pasidalyti praktine patirtimi, kas geram derliui svarbiausia: tinkama auginimo technologija, būtinybė subalansuoti augalų mitybą, naudoti kuo išmanesnę techniką ar tikslius laukų duomenis?

Kalbiname Labūnavos ŽŪB agronomą Julių MIKALIŪNĄ, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorijos vadovą, vyriausiąjį mokslo darbuotoją prof. habil. dr. Gediminą STAUGAITĮ ir „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovę dr. Gabrielę PŠIBIŠAUSKIENĘ.

Kas būdinga Vidurio Lietuvos pasėliams? Koks vidutinis metų derlingumas Labūnavos ŽŪB bendrovės laukuose?

Profesoriaus habil. dr. G. Staugaičio teigimu, Labūnavos bendrovė daug metų sėkmingai vysto žemės ūkio veiklą, turi senas žemdirbystės tradicijas, išaugina didelius ir kokybiškus augalininkystės produkcijos derlius. Ūkio dirvožemiai derlingi, žemės našumo balas eksperimentiniame lauke siekia 66–69 balus.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorijos vadovas prof. habil. dr. Gediminas Staugaitis

Vyrauja sekliai karbonatingas rudžemis, kuriame karbonatai yra 30–40 cm gylyje, todėl dirvožemis neutralios reakcijos (pHKCl 7,0–7,5). Ariamajame sluoksnyje labai daug judriojo fosforo (P2O5 260–398 mg/kg) ir kalio (K2O 196–300 mg/kg). Humuso kiekis lauke vidutinis, jo vidurkis sudaro 2,6 procento. Tokiame lauke potencialiai galima išauginti maksimalius žemės ūkio augalų derlius, pavyzdžiui, žieminių kviečių 10 t/ha ir didesnius.

AB „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė dalijasi savo patirtimi: „Žemdirbystės instituto tyrimų duomenimis, Vidurio Lietuvoje (pagal AB „Linas Agro“ užsakomuosius tyrimus, 2022 m.) smėlingame lengvame priemolyje, kurio dirvos pH yra artimas neutraliam, N mineralinis žemas – 14,5–16,0, dirvoje yra vidutiniškai augalams pasiekiamo fosforo ir kalio. Dirva pasižymi gana mažu organinių medžiagų kiekiu, vienas iš sėjomainos augalų – ankštiniai. Minėti žieminių kviečių auginimo technologijos aspektai nekinta daug metų, nustatomos panašios derliaus vertės 10 metų iš eilės, žieminių kviečių derlingumas dažnu atveju siekia apie 6 t/ha“.

AB „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė

Anot Labūnavos ŽŪB agronomo Juliaus Mikaliūno, Labūnavos žemės ūkio bendrovėje dirvos artimos minėtam užsakomojo tyrimo bandymui. Bendrovės vidutinis žieminių kviečių derlius, auginant juos pagal ekonominę technologiją, 2022 m. siekė 7,9 t/ha. Bendrovės gaunamas derlius yra netgi esmingai didesnis, palyginti su LAMMC Žemdirbystės instituto 2022 m. gautais rezultatais.

Svarbu tai, kad taikant dirvos derlingumo atstatymo agrotechnologines priemones augalų derliaus potencialas Labūnavos ŽŪB didėjo. Pirmines įžvalgas, kaip didėja ir kokia esminė agrotechnologinė priemonė lemia žieminių kviečių derliaus potencialo kitimą, bendrovės laukuose LAMMC ŽI mokslininkai pateiks 2023 m. „Grūdo kelio” lauko dienos metu.

Kokia sėjomaina taikoma tiriamame lauke? Į kokius dar klausimus bus atsakyta tyrimo metu?

Bendrovės lauko, kuriame vyksta tyrimas, sėjomainą sudaro: 2019–2020 m. liucernos, 2021 m. žieminiai kviečiai, 2022 m. žieminiai rapsai, 2023 m. žieminiai kviečiai.

„Dar keli esminiai agrotechnologiniai skirtumai tarp LAMMC ŽI ir Labūnavos ŽŪB žieminių kviečių auginimo technologijos: laukai po pjūties tręšiami paukščių mėšlu kas 4 metus, pupinių augalų gausos sėjomainoje bei fosforo ir kalio tręšimo tikslinėmis normomis, karbamido įterpimu prie sėklos ir kt. Kodėl gaunamas derlius bendrovėje didesnis – pagrindinis klausimas, į kurį atsakys LAMMC ŽI mokslininkai“, – komentuoja prof. G. Staugaitis.

Kiek Labūnavos ŽŪB iš viso tręšia laukų? Kaip rezultatus paveikė tikslusis tręšimas ir barstomosios pločio reguliavimas?

J. Mikaliūnas dalijasi patirtimi: „Iš viso kasmet turime patręšti apie 1 800 ha laukų, dauguma jų (apie 90 proc.) yra nelygūs. Kol neturėjome išmaniųjų barstomųjų, netolygumams tikrai pereikvodavome nemažą trąšų kiekį. Su išmaniomis barstomosiomis galime tiksliai atiduoti skirtingas trąšų normas skirtingiems lauko plotams. Tikslus sekcijų kontrolės darbas padeda mažinti trąšų sunaudojimą, netręšti kaimyninių laukų, išjungti trąšų barstomąją prie lauko ribų ir taip taupyti trąšas.“

Labūnavos ŽŪB agronomas Julius Mikaliūnas

Kol kas ūkyje naudojami kintamos normos tręšimai tik fosforui ir kaliui, bet ateityje planuojama naudoti ir azotinėms trąšoms. „Naudojant išmanias ūkininkavimo sistemas galime sumažinti išlaidas. Anksčiau Labūnavos ŽŪB tręšė laukus kompleksinėmis trąšomis po 360 kg/ha, lygiai visiems laukams. Atlikus dirvožemio tyrimus ir pradėjus naudoti kintamos normos žemėlapius, naudojamų trąšų kiekį pavyko sumažinti iki 33 kg/ha kalio trąšų ir 57kg/ha fosforo trąšų. Dėl dabartinių trąšų kainų išmanusis tręštuvas dideliame ūkyje gali atsipirkti per pirmąjį sezoną“, – teigia J. Mikaliūnas.

Bendrovės gaunamas derlius yra esmingai didesnis, palyginti su LAMMC ŽI gautais rezultatais, todėl skirtumo priežastims nustatyti 2023 m. bus atliekamas mokslinis tyrimas – galimo dirvos potencialo nustatymas daug metų taikant tikslinį tręšimą fosforu ir kaliu, organinėmis trąšomis.

Kokius skaitmeninius įrankius planuojama naudoti ūkyje, kad tręšimas būtų dar tikslesnis?

Tikslių tręšimo žemėlapių formavimui planuojama 2023 m. pradėti naudoti išmaniąją ūkininkavimo sistemą Geoface, su kuria bus kuriami kintamos normos žemėlapiai azotinėms trąšoms. Naudojant skaitmeninę programą Geoface bus galima aiškiai matyti istorinius duomenis ir tai, kada ir kokius darbus reikia atlikti laukuose. Bus patogu priimti sprendimus ateities darbams.

Geoface žemės ūkio valdymo programa turi galimybių naudoti palydovinius duomenis ir interpretuoti juos pagal išskirtinį algoritmą. Jis gali nustatyti, kiek procentaliai reikia atiduoti trąšų tam tikrose lauko vietose. Taip galima „išlyginti“ pasėlius ir netręšti vietų, kurios neduos norimo rezultato, nepriklausomai nuo trąšų kiekio.

Algoritmas, paremtas FaPAR indeksu, analizuoja saulės spektro dalį, kurią sugeria augaluose esantis chlorofilas. Jis modeliuoja visas augalo augimo fazes, todėl galime stebėti augalų pakitimus nuo pirmųjų fazių ir imtis atitinkamų sprendimų dar prieš atsirandant realiai grėsmei netekti derliaus.

Kokios priemonės gali lemti tausų dirvos potencialo naudojimą ir jos vertės stabilumą?

Vertinant dirvožemį ir agrochemines savybes, tolimesnė ūkio laukų naudojimo strategija apima šias priemones:

  • tausojamąjį mineralinių trąšų naudojimą išnaudojant dirvožemio potencialą. Dirvožemyje labai daug judriojo fosforo ir kalio bei aukštas žemės našumo balas, todėl azoto, fosforo ir kalio trąšų galima pataupyti, o optimizuojant jų normas tikslinga naudoti augalų mitybos diagnostinius metodus, pavyzdžiui, žaliojo pigmento lapuose skanavimą, dirvožemio ir lapų tyrimus;
  • humuso (organinės anglies) ir svarbiausių maisto elementų optimalaus įnešimo / išnešimo balanso skaičiavimą. Apie ūkio laukuose vykstančius humuso, azoto, fosforo, kalio pokyčius tikslinga spręsti pagal šių medžiagų metinius ir ilgesnio laikotarpio balansus dirvožemyje;
  • potencialių dirvožemio savybiųišnaudojimas tam panaudojant mikroelementus ir biostimuliatorius.

Ką jums reiškia tai, kad būtent Labūnavoje vykdomas didžiulės apimties projektas „Grūdo kelias“?

„Tikimės, kad Labūnavos ŽŪB derlingumo tyrimų rezultatai bus įdomūs tiek mokslininkams, tiek ūkininkams, tiek naujų technologijų kūrėjams. Manome, kad gerąja patirtimi ir pagrįstais mokslo bei technologijų atradimais turime dalytis. Smagu, kad tai vyksta būtent Labūnavoje“, – džiaugiasi Labūnavos ŽŪB agronomas Julius Mikaliūnas.

Dėkojame už pokalbį.

Užsakymo Nr. 11101
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija
Apklausa
Kaip jūsų ūkį paveikė 2022-ųjų infliacija?
Visos apklausos