​​​​​​​Kaip technika padeda spręsti ekologinio ūkio problemas
2021-03-05

Viena / Berlynas. Austrijos ekologinei žemdirbystei ir jos sėkmingai plėtrai didelės įtakos turėjo šalyje gaminama specializuota šiai ūkio šakai skirta technika.

Pagal ekologinės žemdirbystės plotus, kurie sudaro ketvirtadalį visų dirbamų naudmenų, Austrija lyderiauja Europos Sąjungoje, o nuo 1934 m. specializuotą „nišinę“ techniką gaminanti šeimos įmonė „Einböck“ pirmauja ne tik Austrijoje, jos gaminius gerai žino viso pasaulio žemdirbiai – per 80 proc. pagaminamos technikos eksportuojama.

Didžiulę gamybos patirtį turinti Aukštutinėje Austrijoje įkurta įmonė specializuojasi keturių sričių produktų – pasėlių, žolynų priežiūros, žemės dirbimo, sėjos ir tręšimo mašinų – gamyboje. Apie 90 proc. mašinoms reikiamų komponentų paruošiama pačioje gamykloje.

Daugiau nei 42 tūkst. kv. m plotą (tai prilygsta 5 futbolo laukams) užimančioje gamykloje dirba apie 200 darbuotojų: 140 gamykloje, 60 – administracijoje ir pardavimų srityje. Per metus pagaminama per 3 500 mašinų, didžiąją jų dalį sudaro ekologiniams ir žolynų ūkiams skirta technika.

Pasak „Einböck“ pardavimų direktoriaus Martin‘o Wagner‘io (Martin Wagner), mechaninės piktžolių kontrolės ir ekologinės žemdirbystės technikai tobulinti pastaruosius 15–20 metų įmonė skyrė išskirtinį dėmesį.

„Pastaraisiais metais labai išaugo mūsų rinka, nuolat didiname gamybinius pajėgumus. Prie plėtros prisideda ir mūsų technikos prekybos įmonės, viena jų Baltijos šalyse – „Dotnuva Baltic“, – sakė austrų įmonės atstovas bendrovių „Linas Agro“ ir „Dotnuva Baltic“ surengtoje virtualioje konferencijoje „Ekologinio ūkininkavimo šiandiena ir perspektyvos“.

Mechaninė piktžolių kontrolė domina ne tik ekologinius ūkius

Tarp populiariausių austrų įmonės gaminių – mechaninę piktžolių kontrolę užtikrinantys padargai. Paklausiausios yra ekologinės virbalinės ir rotacinės akėčios, taip pat įvairūs tarpueilių kultivatoriai – šios mašinos yra svarbi piktžolių mažinimo ir kontrolės technologijos dalis ekologiniuose ūkiuose.

Tarpueilių kultivatoriai vis dažniau naudojami ekologinių javų pasėliams prižiūrėti

Tiesa, ši įranga vis dažniau naudojama ir tradiciniuose chemizuotose ūkiuose, nes, pasak M. Wagner‘io, tai vienas iš būdų pesticidų kiekiams ir kaštams mažinti, kuris leidžia sumažinti dėl chemijos naudojimo ir dirvos suslėgimo pasėlių patiriamą stresą, skatina jų augimą, o kartu saugo aplinką ir sudaro galimybes sveikesniam maistui užauginti.

„Tad mums tai antrasis rinkos segmentas, kuris atrodo net labiau augantis nei ekologinis. Turime daug patirties, kaip prižiūrėti laukus visai be chemikalų, todėl galime parūpinti techniką ir tiems ūkiams, kurie naudoja chemikalus, bet nori juos mažinti. Iš didelio produktų asortimento tikrai galima išsirinkti įrangą, atitinkančią specifinius ūkio poreikius“, – teigė įmonės atstovas.

Efektyvumas priklauso nuo daug veiksnių

Tačiau vien technikos įsigijimas ir jos naudojimas laukuose negarantuoja efektyvumo, nes sėkmingai piktžolių kontrolei labai svarbi visa ūkyje taikoma sistema, siekiant, kad auginami augalai būtų stiprūs. Didelį dėmesį reikia skirti sėjomainai, dirvožemio struktūros gerinimui, jo purenimui, vandens balanso reguliavimui, svarbu ir tinkamai pasirinkti darbų laukuose laiką.

Tinkamo laiko pasirinkimas aktualus ir kalbant apie piktžolių naikinimą – tiek prieš sėją, stengiantis sunaikinti kuo daugiau piktžolių, tiek ir pradėjus augti pasėliams. Tam naudojamos ekologinės akėčios, kuriomis taip pat naikinama dirvos paviršiaus pluta, gerinama aeracija, nutraukiami paviršiuje esantys kapiliarai, taip išsaugant drėgmę dirvoje.

„Ekologinių akėčių privalumas – viso paviršiaus purenimas, tad norint, kad jis būtų efektyvus, reikia atkreipti dėmesį į oro sąlygas ir purenti tik tada, kai sausa ir šilta, o ne kai dirva šlapia. Menkiausiam žemės sujudinimui piktžolės jautriausios, kol yra tik bedygstančios, todėl labai svarbu tinkamai pasirinkti purenimo laiką“, – darbo geriausiu laiku svarbą pabrėžė technikos gamybos įmonės atstovas.

Efektyvumui svarbu ir tinkamo dirbimo gylio, darbo intensyvumo ir greičio pasirinkimas – visa tai priklauso nuo pasėlių tipo, jautrumo ir augimo stadijos. Pavyzdžiui, jautriuose pasėliuose, tokiuose kaip kukurūzai ar sojos, reikėtų važiuoti kuo mažesniu greičiu, tarkime, nuo 2 km/val., tvirtuose galimas ir 10–12 km/val. greitis, kartu ir agresyvesnis dirbimas.

Mechaninėje piktžolių kontrolės technologijoje reikšmingas vaidmuo tenka ir tarpueilių kultivatoriams, ravėtuvams – gamintojas „Einböck“ siūlo nemažai skirtingų parinkčių ir įrankių, kad techniką būtų galima sukomplektuoti, atsižvelgiant į specifinius ūkio poreikius. Vis dažniau tarpueilių kultivatoriai naudojami ir ekologinių javų pasėliuose, kurie sėjami didesniais tarpueiliais.

„Kiek kartų per sezoną reikėtų dirbti mechaninę piktžolių kontrolę užtikrinančia technika? Atsižvelgiant į pasėlių rūšis, oro sąlygos, mes, technikos gamintojai, rekomenduojame su akėčiomis pravažiuoti iki trijų kartų, tarpueilių kultivatoriumi – 2 kartus“, – sakė „Einböck“ pardavimų direktorius M. Wagner‘is.

Ekologinio ūkio stiprybė - plati sėjomaina ir daugiašakė veikla

Jaunas Vokietijos ūkininkas Christoph‘as Förster‘is (Christoph Förster) – dviejų  Heseno valstybinių ūkių direktorius ir valdytojas, savarankiškai ekologiškai ūkininkaujantis nuo 1996 m., kai išsinuomojo vieną iš 42-jų šio krašto valstybinių ūkių. Gavęs pasiūlymą 2008 m. pradėjo dirbti ir antrą valstybinį ūkį. Įdomu tai, kad Heseno valstybinių ūkių nuomos sutartys su privačiais asmenimis sudaromos 8–10 m. laikotarpiui, vėliau jos perrašomos, jei nebūna nusižengimų, ir taip ūkis keliauja iš kartos į kartą.

„Nemažai teko dirbti įvairiuose Vokietijos ūkiuose, o prieš tapdamas valstybinio ūkio direktoriumi dirbau ūkyje, kuriame nuo 1945 m. ūkininkaujama ekologinės biodinaminės žemdirbystės principais. Tad visada žinojau, kad jei kada nors pradėsiu savarankiškai ūkininkauti, ūkį būtinai pertvarkysiu ekologinės žemdirbystės pagrindais“, – pasakojo Vokietijos ūkininkas.

Ūkis valdo 293 ha, maždaug prieš 5 metus 7,2 ha ūkininkas perleido Heseno valstybinei žemės ūkio konsultavimo įstaigai, čia ji atlieka eksperimentinius ekologinės žemdirbystės bandymus. Ch. Förster‘io teigimu, jam tai labai palanku, nes gali daryti įtaką pasirenkamiems tyrimams ir taip greičiau rasti ekologinės žemdirbystės problemų sprendimus.

Pagrindinė Ch. Förster‘io ūkio veikla – augalininkystė ir javų auginimas, didelis dėmesys skiriamas ekologinei sėklininkystei. Šalia augalininkystės plėtojama ir gyvulininkystė – laikoma karvių žindenių (pradėjęs nuo 2 bandą išplėtė iki 18), avių, arklių, pievoms skiriama apie 50 ha, taip pat penimos ekologiškais pašarais šeriamos kiaulės.

Aguonos – viena iš kelių specialiųjų kultūrų, auginamų  ekologiniame daugiašakiame Vokietijos ūkyje

Užtikrinant tinkamą judėjimo erdvę tvarte ir po atviru dangumi (100 kg kiaulei skiriama po 4 kv. m), ūkyje vienu metu gali būti penima 550 kiaulių. Per metus iki 80–100 kg ūkininkas nupeni maždaug 1 500 kiaulių. Jos skerdžiamos nedidelėje skerdykloje, ten išdarinėjamos, mėsa supakuojama. Pasak Ch. Förster‘io, beveik 90 proc. kiaulienos produkcijos (tiekiamas kompleksinis  kiaulienos produktų asortimentas, įskaitant ir dešras) ūkis pats realizuoja per mažmeninę prekybą ir tiesioginius vartotojus.

Ūkis išskirtinis ir auginamų žemės ūkio augalų įvairove. Jame auginami kviečiai, žieminiai miežiai, kvietrugiai, pupos ir sojų pupelės (išdžiovintas ir rupiai sumaltas jas naudoja kiaulių pašarui kaip baltymų šaltinį), kukurūzai (skiria jiems 20 ha ir parduoda kukurūzų miltų gamybos įmonei), avižos, saulėgrąžos, linų sėmenys, aguonos, pipirnės.

Beje, siekdamas sumažinti riziką dėl klimato kaitos, mat ankstyvą vasarą jo ūkininkavimo regione būna sausa ir labai stinga drėgmės, Vokietijos ūkininkas tiek kiaulių pašarui auginamas pupas, tiek avižas (jas parduoda avižų „pieną“, kuris Vokietijoje labai paklausus, gaminančiai įmonei) sėja ir žieminių, ir vasarinių veislių.

Ūkyje dauginami raudonieji dobilai, kurie apdorojami ir realizuojami per ekologinės produkcijos supirkimo organizacijas, ruošiamos ir daržovių sėklos – jos auginamos pagal sutartį. Beveik 40 ha skiriama liucernai ir kitoms, Ch. Förster‘io žodžiais, sveikatingumo žolėms auginti.

Pelningiausios – bulvės ir specialieji augalai

Dar ūkyje auginamos ir bulvės, pusę jų sudaro vadinamosios pramoninės bulvės, naudojamos traškučių, keptų bulvių lazdelių gamybai. Jas jaunas ūkininkas realizuoja per ekologinio ūkininkavimo organizaciją. Kita bulvių dalis – skirtos mažmeninei prekybai, jos ūkyje pakuojamos į 2 kg maišelius ir parduodamos.

Vokietijos ūkininkas neslepia, kad pelningiausi augalai yra bulvės, kurias patys parduoda, ir specialiosios kultūros, tokios kaip saulėgrąžos (jas superka padažus gaminanti įmonė), pipirnės. aguonos. Tiesa, šiems augalams reikia atitinkamos priežiūros, joms taikoma griežta sėjomaina, pvz., bulvės į tą patį lauką grįžta tik šeštais, pipirnės – po 8–10 metų.

Bulvės – pelningiausi augalai ūkyje, specialiai joms prižiūrėti jaunas ūkininkas įsigijo tiksliajam akėjimui skirtą mašiną

„Svarbiausias dalykas –  prieš pradedant auginti specialiąsias kultūras, pirmiausia susirasti joms pirkėją, nebijoti bendradarbiauti su kitais ūkiais“, – patarė ūkininkas.

Nors ekologiškos produkcijos paklausa kasmet auga, tačiau, Ch. Förster‘io teigimu, didėja ir pasiūla, ypač pereinamojo laikotarpio produktų, jaučiamas spaudimas rinkoje, todėl ekologiškos produkcijos realizavimas tampa vienu didžiausių iššūkių.

Ūkis sertifikuotas pagal ES ekologinės gamybos reglamentą, turi jis ir Žemės ūkio įmonių sąjungos „Naturland“ sertifikatą. Pasak ūkininko, priklausyti šiai sąjungai svarbu, nes didžioji dalis pirkėjų noriai perka šiuo sertifikatu pažymėtus produktus, mokėdami už juos brangiau nei kainuoja kitų ES  ekologinių ūkių produktai.

Technikos pagrindas – austriškos mašinos

Ekologiškai auginamiems augalams prižiūrėti Vokietijos ūkininkas naudoja austrų gamintojos „Einböck“ techniką. Javų laukams akėti naudoja virbalines akėčias, taip pat turi rotacines akėčias, kuriomis pavasarį trupina dirvos plutą, nes jų dirbamoje žemėje daug dulkinės frakcijos, todėl dirva linkusi kietėti ir susislėgti.

Specialiai dėl bulvių ir kitų specialiųjų kultūrų įsigijo tiksliajam akėjimui skirtą mašiną. Ūkyje naudojami ir austriški skutikliai, tarpueilių kultivatoriai, ravėtuvai, smulkintuvai. Didžioji dalis augalų, įskaitant ir javus, ūkyje sėjami plačiais 37,5 cm tarpueiliais, kad galima būtų mechaninėmis priemonėmis užtikrinti pasėlių švarumą, kontroliuoti piktžolėtumą.

Kai kurioms piktžolėms javuose naikinti, kurių neįveikia nei virbalinės, nei rotacinės akėčios, ūkininkas naudoja ravėtuvus. Pasak jo, šią prabangą jis sau leidžia dėl to, kad javai ir laukai būtų švarūs.

Ekologiniame Vokietijos ūkyje dauguma žemės ūkio augalų, tarp jų ir javai, auginami 37,5 cm tarpueiliais, kad, esant reikalui, galima būtų naikinti piktžoles ne tik ekologinėmis akėčiomis, bet ir tarpueilių kultivatoriais

„Žinoma, svarbios ne tik mechaninės priemonės, pvz., susidoroti su kai kuriomis šakniastiebinėmis piktžolėmis galima gera sėjomaina, kurioje svarbus vaidmuo tenka liucernoms ir dobilams. Net jei neaugini gyvulių, šie augalai turėtų sudaryti iki 15–20 proc. naudmenų. Taip pat būtina prižiūrėti kelkraščius, kad piktžolės neplistų, pasirūpinti tinkamomis sėklų saugojimo sąlygomis“, – patarimus vardijo Vokietijos ūkininkas.

Būtinas maisto medžiagų „bankas“

Ekologiškai ūkininkaujant svarbu pasirūpinti ir augalams augti būtinomis medžiagomis. Idealu, jei ūkyje laikomi gyvuliai, jei ne, tenka jomis apsirūpinti iš išorės. Ch. Förster‘io ūkyje maisto medžiagų potencialas gana geras.

„Turiu gyvulių, 39 ha auginu dobilus, kurių žolę 2–3 m. kompostuoju, dar kasmet perku po 3 t komposto – juo gerinu dirvos kokybę. Laukus tręšiu ir srutomis – iš netoliese esančio melžiamų karvių ūkio jų gaunu apie 2,5–3 tonas hektarui.

Perku augalinės kilmės granuliuotas azoto trąšas. Tiesa, jos palyginti brangios, kainuoja apie 5–6 Eur/kg, todėl naudoju gana nedaug, tik bulvėms ir kai kurioms specialiosioms kultūroms. Pvz., prie sodinamų bulvių įterpiu 30–40 kg/ha“, – maisto medžiagų „banko“ būtinumą ekologiniame ūkyje pabrėžė Vokietijos ūkininkas.

Natūralias azoto atsargas dirvoje jis didina ir vienu metu tame pačiame lauke augindamas dvi kultūras, pvz., kvietrugius su žieminiais žirniais, kviečius su sojų pupelėmis.

Užsakymas Nr. 10428

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ar jus tenkina šio sezono kviečių ir rapsų supirkimo kainos?
Orai