Kad kukurūzų derlius nenuviltų
2019-01-07

Šakiai. Kukurūzai – vieni pagrindinių pienininių galvijų pašarui auginamų augalų. Nuo jų sukaupto sausųjų medžiagų kiekio priklauso siloso kokybė, taigi – ir karvių produktyvumas. Todėl kukurūzų veislių paieškai ir tinkamiausiųjų atrankai ūkių šeimininkai skiria ypatingą dėmesį.

Šakių r Griškabūdžio žemės ūkio bendrovėje kasmet auginama arti 300 ha kukurūzų. Bendrovės vadovas Petras Puskunigis sako, kad kukurūzų plotas susideda iš trijų dalių: silosui, grūdainiui ir grūdams. Pernai grūdams buvo skirta 80 ha, o likusieji – silosui ir grūdainiui. „Metinis mūsų ūkio planas – pašarams pagaminti apie 7 000 t kukurūzų siloso ir 800 t grūdainio“, – įvardija P. Puskunigis. Bendrovė laiko 700 melžiamų karvių, kasdien parduoda maždaug 25 t pieno.

Veislių atrankai laiko negailima

Sausa ir karšta praėjusių metų vasara subrandino kukurūzų derlių kaip niekada anksti – siloso gamyba prasidėjo rugpjūtį, nors paprastai tekdavo sulaukti rugsėjo pabaigos – spalio pradžios. Vasarai baigiantis kukurūzų masė jau turėjo 30 proc. sausųjų medžiagų, gautas labai gražus, žalias, kokybiškas silosas. Dėl sausringos vasaros žolės šienainio nepavyko paruošti tiek, kiek planuota, todėl galvijų racionuose teko didinti kukurūzų kiekį. Vidutiniškai per parą bendrovės galvijams sušeriama 12 t kukurūzų siloso.

Nuotraukoje iš dešinės: Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis, technikos inžinierius Tomas Puskunigis ir vyr. agronomas Viktoras Šnipas sako, kad 2018-aisiais kukurūzai nustebino ankstyva branda ir dideliu sausųjų medžiagų kiekiu, tačiau žaliosios masės dėl sausros buvo šiek tiek mažiau – vidutiniškai 35 t/ha

Griškabūdžio ŽŪB pernai išbandė keturias „Syngentos“ kukurūzų veisles: Milkytop, Talisman, Karthoun ir Nordicstar. „Kukurūzai mums – labai svarbi kultūra. Nuolat darome bandymus, atsirenkame tinkamiausias mūsų ūkiui veisles. Dirbame su dviem selekcinėmis įmonėmis, iš kurių viena – „Syngenta“. Veislių atranka kiekvienam konkrečiam ūkiui būtina, nes pats matau, kaip kaimyniniame ūkyje ta veislė puikiai dera, o pas mus – ne, nors technologiškai viskas tas pats padaryta. Aišku, derėjimą labai lemia ir gamtinės sąlygos. Galiu pasidžiaugti, kad mūsų pasirinktos veislės praėjusios vasaros sausras sėkmingai atlaikė“, – patikina P. Puskunigis.

Apsauga nuo piktžolių – vienas svarbiausių darbų

Bendrovės vyr. agronomas Viktoras Šnipas pabrėžė, kad, planuojant agrotechninius darbus, pirmiausia didelis dėmesys skiriamas dirvožemio tyrimams – jie daromi kas ketveri metai. Pagal tyrimų duomenis sudaromi tręšimo planai ir tręšiama tiksliai pagal poreikius. Laukų kukurūzams ruošimas prasideda iš rudens. „Į šį lauką buvo įterpta 30 t/ha skystojo mėšlo, tada užarta. Pavasarį tręšta fosforo ir kalio trąšomis, dozuojant jas tiksliai pagal dirvos tyrimus. Per vegetaciją daroma lapų analizė ir pagal tai planuojami papildomi tręšimai azotu“, – aiškina V. Šnipas.

Kukurūzai yra piktžolėms vieni jautriausių žemės ūkio augalų, ypač pirmąsias dvi savaites po sudygimo, todėl bendrovėje apsaugai nuo piktžolių skiriamas ypatingas dėmesys. Po sėjos (sėta gegužės 4 d.) purkšta herbicidu Arrat 0,2 kg/ha, antrasis purškimas buvo herbicidu Elumis 1 l/ha. Pastarasis suveikė labai gerai – piktžolių pasėlyje visai nebuvo iki pat derliaus nuėmimo. „Pernai antrus metus dirbome su Elumis. Ilgai ieškojome, kas mums padėtų sunaikinti kiauliauoges ir sprendimą tikrai radome – dabar laukuose jų reikėtų gerai paieškoti“, – sako V. Šnipas.

Antrajam purškimui panaudojus herbicidą Elumis (1 l/ha), net ir po kukurūzų derliaus nuėmimo laukas buvo visiškai švarus, be piktžolių

Elumis – plataus veikimo spektro herbicidas, turintis dvi veikliąsias medžiagas, priklausančias triketonų ir sulfonilurėjos cheminėms grupėms, ir skirtas vienaskiltėms bei dviskiltėms piktžolėms naikinti sudygusių kukurūzų pasėliuose. Mezotrionas stabdo chlorofilo gamybą augale. Jis gali būti absorbuojamas per augalo lapus ir šaknis. Nikosulfuronas į piktžoles patenka per lapus ir šaknis, greitai pasiskirsto po visą augalą (taip pat ir šaknis) ir blokuoja aminorūgščių gamybą, taip sustabdydamas ląstelių dauginimąsi ir augalo augimą.

Nupurkštos piktžolės iškart nustoja augti, tačiau pirmieji nykimo požymiai išryškėja po 10–14 dienų. Piktžolės visai sunyksta praėjus 3–4 savaitėms po panaudojimo. Herbicidas geriausiai naikina jaunas piktžoles, kai jos turi 1–3 tikruosius lapelius, o varpučiai yra 10–15 cm aukščio.

„Prieš dvejus metus Lietuvoje registruotas herbicidas Elumis labai efektyvus nuo varpučių, rietmenių, kiauliauogių, balandų ir žliūgių. Viena iš jo veikliųjų medžiagų mezotrionas veikia per dirvą – būtent tai daro jį išskirtinį. Pavyzdžiui, praėjusią vasarą nuo sausros balandos gynėsi pasidengdamos labai storu vaškiniu sluoksniu, tačiau per šaknis veikdamas Elumis jas veiksmingai sunaikino“, – patikina „Syngenta“ konsultantė Rūta Staugaitienė.

Elumis registruotas tik kukurūzų pasėliams, paprastai rekomenduojamas antrajam purškimui (kai kukurūzai būna nuo dviejų iki aštuonių lapelių tarpsnio (BBCH 12–18). Poveikis labai ilgas – išsilaiko nuo 4 iki 6 savaičių. „Yra žemdirbių, kurie kukurūzus nuo piktžolių purškia tik vieną kartą, bet švariausi pasėliai būna purškiant du kartus. Pirmajam purškimui pasirenkami herbicidai Banvel, Arrat, Estet, 24D druska, antrajam – Elumis. Kas nenori važiuoti su purkštuvu du kartus, gali daryti mišinį Elumis + Banvel (Arrat) ir purkšti kukurūzams turint ne daugiau kaip 5 lapelius. Purškiant vėliau, druskiniai preparatai gali šiek tiek streso sukelti kukurūzus“, – perspėja R. Staugaitienė.

Patyrusio agronomo patarimai

V. Šniukas patikslina, kad jie mikroelementų su herbicidais nemaišo, nes pastebėjo, kad tokiu atveju herbicidas nesuveikia taip, kaip turėtų. Fosforo pasisavinimui pagerinti ūkyje naudojami bakteriniai preparatai. „Kai pavasarį mėlynuoja kukurūzų lapai, tai rodo, kad augalai nepasisavina fosforo. Pernai tuose laukuose, kur buvo vežtas skystas mėšlas, kukurūzai iš pradžių atrodė labai prastai – gal dėl pernelyg didelio žemės suspaudimo? Tačiau vėliau laukai susivienodino“, – prisimena V. Šnipas. Nuo ligų kukurūzų nepurškia, o kenkėjų kol kas taip pat dar nėra.

Paprastas, bet patikimas kukurūzų brandos patikrinimo būdas: nulaužtas stiebas stipriai pasukamas tarp antrojo ir trečiojo bamblio: jei nebėga sultys, o tik pakimba lašiukas – jau galima pjauti

Bendrovėje projektuojant kukurūzų plotus, orientuojamasi į 35–40 t/ha žaliosios masės derlių, tačiau gerais metais gauna iki 50 ar net 60 t/ha. Pjovimo silosui laikas nustatomas pagal sukauptą sausųjų medžiagų kiekį: jei jų yra per 30 proc., pradedame pjauti. „Į lapus nežiūrime, nors daug kas sako, kad kol lapai žali, ankstoka pjauti. Mes vertiname burbuoles – jei šios sunokusios, metas imti derlių“, – paaiškina patyręs agronomas V. Šnipas.

Ar kukurūzai jau yra tinkamos brandos, galima pasitikrinti naudojant paprastą metodą: nulaužiamas stiebas ir stipriai pasukama tarp antrojo ir trečiojo bamblio. Jei toje vietoje nebėga sultys, o tik pakimba lašiukas – jau galima pjauti. Kartais būna, kad po stipresnio lietaus tenka atidėti pjovimą, nes kukurūzų šaknys stiprios ir augalai greitai vėl prikaupia vandens. Pasak V. Šnipo, šiais neramių ir nenuspėjamų orų laikais reikia rinktis veisles, kurios atlaikytų ekstremalias sąlygas, o „Syngentos“ siūlomi kukurūzų hibridai puikiai atitinka šį reikalavimą.

***

2018 m. Griškabūdžio žemės ūkio bendrovėje išbandytos šios kompanijos „Syngenta“ kukurūzų veislės

SY Milkytop FAO 200–210 – sparčiai vystosi ankstyvaisiais augimo tarpsniais, atsparūs išgulimui. Geras viso augalo organinės medžiagos virškinamumas – priklausomai nuo derliaus nuėmimo laiko, siekė nuo 72,5 iki 77,2 proc. 2018 m. tirtuose mėginiuose. Pasižymi dideliais sausųjų medžiagų derliais, kuriuos patvirtina Kauno ir Pasvalio veislių tyrimų stočių vidurkiai: 2016 m. – 25,35 t/ha, 2017 m. – 19,83 t/ha sausųjų medžiagų (esant 30 proc. masės drėgmei). Platintojas Lietuvoje – „Agrochema plus“.

SY Talisman FAO 220 – sparčiai vystosi ankstyvaisiais augimo tarpsniais, atsparūs išgulimui. Augalai pakenčia lėtai įšylančias dirvas. Geras viso augalo organinės medžiagos virškinamumas, kurio vidurkis 2018 m. tirtuose mėginiuose iš Kauno ir Pasvalio veislių tyrimo skyrių siekė 77,5 procento. Pasižymi stabiliu sausųjų medžiagų derliumi. Pagal 2017 m. atliktų Kauno ir Pasvalio veislių tyrimų stočių duomenis, derliaus vidurkis buvo 21,35 t/ha sausųjų medžiagų (esant 30 proc. masės drėgmei). Platintojas Lietuvoje – „Linas agro“.

SY Karthoun FAO 190–200geras augalo organinės medžiagos virškinamumas, kurios vidurkis 2018 m. tirtuose mėginiuose iš Kauno ir Pasvalio Veislių tyrimo skyrių buvo 74,8 procento. Subrandina didelį sausųjų medžiagų derlių – pagal 2017 metais Latvijos Vecaucės tyrimų stoties duomenis derliaus vidurkis buvo 21,65 t/ha sausųjų medžiagų. Platintojas Lietuvoje – „Scandagra“.

SY Nordicstar FAO 180 – vienas iš ankstyviausių hibridų, kuriuos „Syngenta“ siūlo kukurūzų augintojams Lietuvoje. Sparčiai vystosi ankstyvaisiais augimo tarpsniais, atsparūs išgulimui, augalai ilgai išlieka žali. Hibridas užaugina mažesnį žaliosios masės derlių, tačiau sukaupia daugiau sausųjų medžiagų, todėl pagaminamas auštos energinės vertės pašaras. Geras organinės medžiagos virškinamumas – vidurkis 2018 m. tirtuose mėginiuose iš Kauno ir Pasvalio veislių tyrimų skyrių buvo 75,3 procento. Pasižymi aukštais sausųjų medžiagų derliais, kuriuos patvirtina Kauno ir Pasvalio veislių tyrimų skyrių vidurkiai: 2016 m. – 25,68 t/ha, 2017 m. – 19,83 t/ha sausųjų medžiagų (esant 30 proc. masės drėgmei). Platintojas Lietuvoje – „Scandagra“.

Užsakymo Nr. 9706

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką svarbiausio turėtų nuveikti ministras A. Palionis?
Orai