Basf 22 07 19 + Dimedium 22 09 01 Dimedium 22 09 01 + Adama 22 09 05
Verslo informacija
Augalų tyrimai ir vėl stebina: kodėl pasėlius būtina tręšti? II dalis

Inovacijų ir tyrimų centre „AgroITC“ baigėme tyrimus su žieminiais kviečiais Euforia ir žieminiais rapsais Duplo. Tyrimų tikslas buvo išsiaiškinti, kiek maisto medžiagų randama augaluose nuo vegetacijos atsinaujinimo iki derliaus nuėmimo. Kartu išanalizuotas maisto medžiagų pasiskirstymas pagal augalo dalis (lapai, stiebai, šaknys, varpos, ankštaros ir žiedai).

Liepą pateikėme tyrimų rezultatus iki žieminių kviečių žydėjimo tarpsnio pabaigos ir žieminių rapsų ankštarų vystymosi tarpsnio. Tirtuose augaluose buvo sukauptas didelis maisto medžiagų kiekis, kuris turėjo įtakos derlingumui. Išanalizavę visus tyrimų duomenis, galime matyti ne tik cheminių elementų kiekius, bet ir jų pasiskirstymą augalų dalyse.

Per visą žieminių kviečių vegetaciją mažiausias sukauptas maisto medžiagų kiekis nustatytas anksti pavasarį, krūmijimosi tarpsnio pabaigoje. Maisto medžiagų kiekis skirtingose augalų dalyse žymiai didėjo kiekviename augalų augimo tarpsnyje. Didžiausias bendras cheminių elementų kiekis augaluose pasiektas grūdų formavimosi tarpsnio pabaigoje.

Pradėjus žieminiams kviečiams bręsti, ėmė mažėti bendras maisto medžiagų kiekis augaluose, ypač azoto ir kalio (vidutiniškai iki 1,5 karto). Suprantama, nes augaluose intensyviau pradėjo vykti senėjimo procesai.

Nuo vegetacijos atsinaujinimo iki pat žydėjimo pabaigos daugiausia buvo maisto medžiagų sukaupta antžeminėje augalų dalyje nei šaknyse. O varpose maisto medžiagų kiekis intensyviau ėmė didėti baigiantis žydėti kviečiams. Jau grūdų formavimosi metu varpose esantys azoto ir fosforo kiekiai buvo žymiai didesni, palyginti su antžemine dalimi ir šaknimis.

Brendimo tarpsnio pabaigoje varpose azoto kiekis sudarė 81,5, fosforo – 78,9 ir sieros 59,1 proc. nuo bendro šių medžiagų kiekio. Tik kalio (iki 2,7 karto) varpose buvo mažiau nei antžeminėse augalų dalyse.

Remiantis tyrimų duomenimis, didesnis nei žydėjimo tarpsnio pabaigoje bendras maisto medžiagų kiekis žieminiuose rapsuose nustatytas stiebo ilgėjimo tarpsniu. Analizuojant atskiras augalų dalis ankštarų vystymosi tarpsniu, galima teigti, kad didžiausi azoto, fosforo ir kalio kiekiai buvo sukaupti ankštarose ir stiebuose, o ne lapuose ir šaknyse. Sieros buvo daugiausia sukaupta ankštarose.

Žieminių rapsų brendimo tarpsniu didžiausi azoto, fosforo ir sieros kiekiai liko ankštarose, o kalio buvo daugiausia stiebuose. Per ankštarų vystymąsi azoto kiekis jose sudarė 59,9 proc., o brendimo tarpsniu – 77 proc. nuo bendro azoto kiekio augale.

Jau turint derlingumo rezultatus galima teigti, kad sukauptas maisto medžiagų kiekis per žieminių kviečių grūdų formavimąsi ir žieminių rapsų ankštarų vystymąsi turėjo teigiamos įtakos derliui. Atlikę grūdų ar sėklų ir šiaudų cheminių medžiagų nustatymo analizę, sužinosime, kiek šį sezoną maisto medžiagų buvo išnešta su derliumi. Kartu, remiantis tyrimų duomenimis, galime jau numatyti ir planuoti, ne tik, kiek maisto medžiagų reikia augalams per vegetaciją, bet ir kuriuo augimo tarpsniu.

Papildomos informacijos Jums suteiks UAB „Agrokoncernas“ agronomai konsultantai regionuose.

Dr. Eglė Petraitienė

UAB „Agrokoncernas“ inovacijų ir tyrimų centras „AgroITC“

Užsakymo Nr. 11026
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija
Apklausa
Ar pavyksta sumažinti išlaidas energijai?
Visos apklausos