Augalų tręšimo ypatumai šį pavasarį
2021-03-26

Pastaruosius kelerius metus dėl besikeičiančių klimato sąlygų, o ypač – dėl dažnėjančių sausrų, augalininkyste užsiimantys žemdirbiai ieško efektyvesnių būdų ir produktų, kurie padėtų lengviau išgyventi pokyčius ir užtikrintų pastovesnius derlius.

Technologijų pokyčius skatina žalinimo ir „Nuo lauko iki stalo“ programos, didesnis dėmesys kokybiškoms, be sunkiųjų metalų pertekliaus trąšoms, todėl reikia sutelkti dėmesį į tręšimo technologijas.

Svarbiausia yra padidinti trąšų efektyvumą, o jam padidėjus, savaime sumažės mitybos elementų nuostolių.

Mokslininkų nuomone, daugiau dėmesio reikėtų skirti tręšimo fosforu strategijai, ypač lengvos mechaninės sudėties dirvožemiuose, nes tai ne vienų metų darbas. Įmonės „PhosAgro“ trąšos fosforo pagrindu gaminamos iš ypač švaraus žaliavos šaltinio – Kolos pusiasalio vulkaninių apatitų, kurių sudėtyje natūraliai nėra sunkiųjų metalų: kadmio, švino, arseno.

Iš švarių žaliavinių fosfatų be sunkiųjų metalų galima pagaminti švarias trąšas ir taip užauginti produkciją be kancerogeniškų sunkiųjų metalų, pagaminti sveiką maistą ir kartu prisidėti prie ES programos „Nuo lauko iki stalo“. 

Šiemet buvo žiema su daug sniego, beveik neiššalo žemė, todėl yra didelė azoto išsiplovimo tikimybė. Dauguma žiemkenčių pasėlių praėjusį rudenį buvo vešlūs, sodriai žali. Žemdirbiams kyla daug klausimų, susijusių su žieminių javų ir rapsų pasėlių būkle ir jų gaivinimo galimybėmis, nes augalai po sniegu intesyviau naudojo sukauptas maisto medžiagas ir pavasarį pasitiko išsekę.

Pavasario šalčiai ar šalnos yra vienas iš ekstremalių reiškinių ir turi neigiamos įtakos pasėlių augimui ir produktyvumui. Daug azoto sunaudojo tarpiniai pasėliai ir mikroorganizmai, skaidantys ražienas bei šiaudus.

Žiemkenčių tręšimo azotu normą geriausia reguliuoti pagal mineralinio azoto lygio duomenis. Šį pavasarį rekomenduojame didinti tręšimo normas, kompensuojant rudens–žiemos netektis.

Naudojantiesiems skystąsias trąšas KAS 32 laistymo metu yra idealus laikas panaudoti ir skystą amonio polifosfatą NP 11-37, kuris skatina azoto pasisavinimą, spartų šaknų sistemos vystymąsi ir fosforo panaudojimą. Taip sukuriamos kur kas palankesnės augalų augimo sąlygos per visą sezoną. Į KAS trąšas amonio polifosfato rekomenduojame įmaišyti  20–30 l/ha.

Amonio polifosfatą galima sėkmingai naudoti ir vėlesniuose vystymosi etapuose kartu su augimo reguliatoriais, mikroelementais, biostimuliatoriais ir kitais priedais, išpurškiant 10 l/ha.

Naudojantiesiems granuliuotas birias trąšas galime pasiūlyti daug sieros turintį sulfoamofosą  NP(S) 20–20 (14), išberiant 150–200 kg/ha. Šios trąšos ypač skatina spartesnį žieminių rapsų vystymąsi.

Augalų šaknys – tai būsimo derliaus pagrindas. Maisto medžiagų, ypač fosforo, deficito padarinių ankstyvais augimo tarpsniais negalima kompensuoti pertekline priežiūra vėlesniais augimo tarpsniais.

Vienas svarbiausių vasarinių miglinių augalų veiksnių, lemiančių derlių, yra produktyvus tankumas, nuo kurio priklauso grūdų kiekis varpoje, 1 000 grūdų svoris ir varpoje esančių grūdų svoris. Gana trumpas krūmijimosi laikotarpis įpareigoja augalus aprūpinti prieinamomis maisto medžiagomis laiku ir tinkamomis normomis. Svarbu žinoti, kad augalai pasisavina tik vandenyje tirpius ir lengvai prieinamus fosforo junginius, kurių dirvožemyje, palyginti su bendruoju kiekiu, yra labai mažai.

Pastaraisiais metais, dažnai vyraujant sausringiems periodams per augalų dygimą, itin sunku suformuoti optimalaus tankumo pasėlius, todėl ir čia gali padėti skystos amonio polifosfato trąšos NP 11-37, išpurškiant jas prieš sėją 60–120 l/ha, atsižvelgus į dirvožemio mechaninę sudėtį, kalio kiekį ir planuojamą derlių.

Naudojantiems birias trąšas ir gerai žinantiems NPK (S) 15-15-15 (10), amofoso (MAP) ir diamofoso (DAP) privalumus, rekomenduojame išberti 300–400 kg arba įterpti lokaliai mažinant normą bent 20 procentų.

Pupiniai augalai pagerina sėjomainas ir dirvožemių našumą. Kadangi fosforas yra vienas iš svarbiausių elementų, veikiančių pupinių augalų produktyvumą, tręšimo fosforu strategiją galima koreguoti pasirenkant efektyviausiai veikiančių formų trąšas. 

Primename, kad fosforo trąšų reikia ne tik pupinių augalų tiesioginei mitybai, bet ir jų šaknyse įsikūrusių gumbelinių bakterijų fiziologinėms funkcijoms palaikyti. Fosforas stimuliuoja gumbelinių bakterijų veiklą, suriša atmosferos azotą su vandeniliu ir sukuria NH4, kuris toliau įtraukiamas į organinių junginių sintezę.

Paskaičiuota, kad 1 kg fosforo padidina azoto sintezę 1,5 kg. 2020 m. VDU Žemės ūkio akademijoje atliktų tiksliųjų bandymų rezultatai parodė, kad žirnius ir pupas neutraliame  dirvožemyje (pH 6,8) patręšus 60 l (P2O5 30 v. m.) ir 115 l/ha (P2O5 60 v. m.) amonio polifosfato NP 11-37 normomis pastebimai ant šaknų padaugėjo gumbelinių bakterijų.

Latvijos technologijos universiteto Peterlauki bandymų stotyje buvo atliktas granuliuotų MAP 12-52 ir skystųjų trąšų NP 11-37 tręšimo lyginimas pupų pasėliuose, kur derliaus priedas, panaudojus skystąsias amonio polifosfato trąšas, sudarė 0,13–0,18 t/ha ir davė didesnes papildomas pajamas.

Ūkininkams naudinga tobulinti technologijas ir taip gauti didesnį derlių patiriant mažesnes išlaidas. Šių bandymų rezultatai parodė, kad skystosios trąšos NP 11-37 veikė efektyviau (ypač, kai trūksta dirvoje drėgmės) už birias fosforo trąšas, o tai sukuria galimybę sumažinti jų tręšimo normą net iki 10 procentų.

dr. Virgilijus PALTANAVIČIUS

UAB „PhosAgro Baltic“ Agrotechnologijų vadovas, tel. +370 675 41 012

Užsakymo Nr. 10467

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokių rūšių augalų plotus ūkyje šį pavasarį ketinate gerokai padidinti?
Orai