Ūkio modelis: tūkstantis hektarų ir šimtai žemės savininkų
2019-09-02

Vilniaus r. Ričardas Janušonis ūkininkauti pradėjo kaip vadinamasis sofos ūkininkas, nors per darbymečius jis savaitėmis nematydavo ne tik sofos, bet ir apskritai namų, mat miegodavo palapinėje šalia traktoriaus.

Parudaminio kaime gyvenančio Ričardo prižiūrimi žemės plotai dabar siekia apie tūkstantį hektarų. Nuosavos jis turi 100 ha, kiti – nuomojami. Beveik 800 ha užima pievos, apie 250 ha skirta javams, rapsams ir žaliajam pūdymui.

„Čia, Vilniaus krašte, žemės yra sočiai, tikriausiai kaip niekur kitur. Nėra net ką lyginti su mano tėviške Pasvalyje – ten kiekvienas griovelis suartas“, – sako Ričardas, žemę nuomojantis iš maždaug 400 savininkų. Bendravimas su jais, atsiskaitymas, įvairių iškilusių problemų aptarimas – didžiulis darbas, kurį Ričardas dirba kone kasdien. „Nuomotojų gretos nuolat kinta, kasmet žmonės kokius 5 laukus atsiima, bet aš surenku 10 naujų. Tai nuolatinis procesas“, – paaiškina ūkininkas.

Dojus agro 19 09 10

Jis apskaičiavo, kad 50 km iki lauko dar verta važiuoti, bet tai jau kraštutinė riba. „Žemės prie savęs juk nepritrauksi, tenka iki jos važiuoti. Tam reikia būti pasirengusiam: padargai turi būti judrūs, traktoriai greiti, kombainas ne per didelis“, – aiškina ūkininkas.

Tolimiausi nuomojami plotai siekia Utenos ir Varėnos rajonus. Nuosava žemė koncentruojama kuo arčiau namų, stengiantis suformuoti kuo didesnius laukų masyvus. 10–15 ha laukas Ričardo matavimais jau yra pakankamai didelis.

Rauti kelmus – sunkus darbas

Pradėdamas veiklą, Ričardas oficialiai kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją su klausimu, ar galima taip daryti, ir išgirdęs teigiamą atsakymą, ėmėsi darbo.

„Sutvarkydavau, nupjaudavau žolę. Kiti pasakytų – sofos ūkininkas, nors dažnai apie sofą galėdavau tik pasvajoti, nes teko juodai dirbti“, – prisimena Ričardas. Laukai nedidukai, toli vienas nuo kito, tad Ričardas pasiimdavo į traktorių palapinę ir kartais savaitėmis negrįždavo namo – visą dieną šienauja, o vakarop išskleidžia palapinę ir miega šalia traktoriaus. „Super ekonomiškas ir ekologiškas režimas“, – pajuokauja vyras.

„Kol kas neturiu nei džiovyklos, nei sandėlio. Buvau jau visai priartėjęs prie projekto rengimo, bet kai viską suskaičiavau, atsitraukiau – dar ne laikas. Geriau investavau į galingą kombainą“, – aiškina Ričardas Janušonis

Šią vasarą Ričardas naujai išsinuomojo 25 ha žemės ir dabar tą plotą valo. Tai palyginti derlinga žemė, per 40 našumo balų. „Medžiai jau anksčiau iškirsti ir liko man pats sunkumas – kelmai. Visokių yra technologijų, kaip juos išlupti, bet nė vienos lengvos ir tikrai geros. Tai labai sunkus darbas“, – patikina Ričardas. Kelmus jis šalina dviem pagrindiniais būdais –išrauna arba nugraužia.

Nugraužimu Ričardas vadina kelmų smulkinimą specialiu agregatu – velenu su peiliais. Tas agregatas nugraužia kelmus iki pat žemės paviršiaus ir dar šiek tiek žemėje esančią dalį – žemėje lieka tik šaknys. Traktorius tokiam darbui atlikti turi būti galingas ir turėti bepakopę padalyto galios srauto transmisiją. Privažiavęs kelmą, traktorius stabteli ir juda labai lėtai, kol velenas doroja kelmą – greitis turi svyruoti vos nuo 0 iki 1,5 km/val. Žemėje likusios šaknys per 3–4 metus supūva, ir tada jau galima arti.

Antras kelmų šalinimo būdas – raute išrauti galingomis prie traktoriaus agreguotomis replėmis. Pušų kelmų su šaknimis priverčiamos didžiulės krūvos, o žemėje lieka gilūs grioviai ir duobės, kurias būtina užlyginti. Taip pat dar tenka sukti galvą, kur padėti išrautus kelmus.

Krapštytis prie technikos dirbtuvėse ūkininkui visai patinka – svarbu, kad gedimai neužkluptų per darbymetį

Žodžiu, tiems kolegoms, kurie pašaipiai žiūri į neva lengvai gaunamas išmokas už geros agrarinės būklės palaikymą apleistuose plotuose, Ričardas turi ką papasakoti. Tarp naujai išsinuomojamų plotų pasitaiko ir tokių, kurie 20 metų stovėjo nedirbami. Per tiek laiko laukai apauga storokais medžiais – kuo geresnė žemė, tuo galingesni medžiai ir krūmai. Žinoma, sutarus dėl nuomos, medžiai dažniausiai jau būna iškirsti. „Viršūnėlės būna paimtos, man lieka tik šaknelės“, – pajuokauja Ričardas.

Ryžosi plėtoti ir augalininkystę

Kurį laiką prižiūrėjęs tik pievas, prieš kelerius metus Ričardas ryžosi plėtoti ir augalininkystę. Tam jis rinkosi derlingiausius plotus ir ėmėsi auginti kviečius, miežius, grikius, rapsus. Tik dideliais pelnais nesidžiaugia.

Ričardas su žmona Vaida pasistatė modernų namą prie Parudaminio kaimo ir kasdien džiaugiasi sodybą supančia gamta

„Štai, pasėjome 100 ha miežių. Pradėjome kulti, žiūriu, tik 2 t/ha byra. Taigi, pajamos bus apie 300 eurų iš hektaro. Skaičiuoju, kad minimaliai bent jau 400 eurų pajamų turi būti iš hektaro, kad atsipirktų investicijos į kurą, žemės dirbimą, techniką ir kt.“, – sako Ričardas ir priduria, kad nuo tikrųjų nuostolių žemdirbius neretai gelbsti tik tiesioginės išmokos.

Šiek tiek geriau šiemet užderėjo kviečiai, viename lauke jų prikūlė 5 t/ha – tai jau neblogai. Gerai jam sekasi auginti ir rapsus, nors šiose apylinkėse retai kas juos augina. Išbandė rapsų veisles KWS Butterfly ir Anderson. Ypač jį nustebino Anderson – augalai užaugo itin vešlūs ir derlius buvo geras, iš 6 ha prikūlė 18 tonų.

Jo svajonė – suburti panašiai mąstančių ūkininkų kooperatyvą, kad galima būtų pasidalyti veiklomis. „Galėčiau būti atsakingas už laukų nuomą. Kad ir sunkus tai darbas, bet jau turiu įgūdžių – svarbiausia mokėti bendrauti su žmonėmis“, – šypsosi Ričardas Janušonis.

Visą straipsnį skaitykite „Mano ūkio“ rugsėjo mėnesio numeryje

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate Lietuvos žemės ūkio plėtrą, atsižvelgdami į 15 metų narystę Europos Sąjungoje?
Orai